Socialiniai darbuotojai tiesia pagalbos ranką įvairiomis visuomenės grupėmis: vaikams, jaunuoliams, šeimomis, žmonėmis su negalia, senjorais...Tačiau ar esate kada susimąstę, kokia yra socialinių darbuotojų darbo diena?

Apie tai sutiko papasakoti skirtingose srityse dirbančios socialinio darbo atstovės – Kauno Senamiesčio vaikų dienos centro socialinė darbuotoja Greta Čėsnė ir Anykščių rajono socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja pagalbai į namus Vilma Kazlovienė.

Pagrindinė užduotis – kokybiškas bendravimas

„Mano darbo dienos rytas prasideda darbu su šeimomis. Konsultuoju jas įvairiais klausimais, padedu sutvarkyti įvairius dokumentus, spręsti šeimoje kilusius konfliktus ir kitus kilusius iššūkius. Dažniausiai jie būna susiję su vaikų auklėjimu, sudėtingu jų elgesiu ar sunkiai valdomomis emocijomis. Po pietų, pasibaigus pamokoms, į mūsų vaikų dienos centrą pradeda rinktis vaikai, su jais kalbamės apie tai, kaip praėjo diena mokykloje, padedame jiems atlikti namų darbų užduotis, užimame prasminga ir įdomia veikla“, – apie darbo dieną pasakojo G. Čėsnė.

 Greta Čėsnė. Asmeninio archyvo nuotrauka
Greta Čėsnė. Asmeninio archyvo nuotrauka

Kokia veikla vaikams įdomiausia? Pasak jos, vieni vaikai renkasi žaisti stalo žaidimus, kiti mieliau renkasi aktyvesnę veiklą – žaidžia kvadratą, tinklinį ar kitus aktyvius žaidimus. Taip pat neretai pasitaiko ir pasyviai nusiteikusių vaikų. „Mes mėginame su jais kalbėtis, teirautis, kas nutiko, kodėl jie nenori nieko veikti. Dažnai paaiškėja, kad vaikui tiesiog trūksta kokybiško bendravimo, jis nori būti išklausytas, pasipasakoti apie draugus ar problemas šeimoje. Tad viena iš pagrindinių mūsų – socialinių darbuotojų užduočių tampa nuoširdus bendravimas. Jis dažnai yra daug svarbesnis už kūrybišką būrelį ar kitą aktyvią veiklą“, – sakė pašnekovė.

Nors vaikų dienos centre dirbantys specialistai savo veiklą vykdo pagal numatytus planus, tačiau jie neretai keičiasi. Anot G. Čėsnės, darbuotojai stengiasi dienos veiklas planuoti atsižvelgdami į vaikų poreikius: „Jeigu matome, kad vaikas yra sudirgęs, tikrai neverčiame jo dalyvauti atliekant kūrybines užduotis, bet verčiau skiriame laiko sužinoti, kas jį neramina. Kiekviena diena yra skirtinga ir monotonijos mūsų darbe tikrai nėra!”

Vaikų dienos centras – tiltas tarp mokyklos ir šeimos

G. Čėsnė pažymėjo, kad vaikų dienos centrą dažnai pradeda lankyti vaikai, kurių tėvai yra labai užimti, pavyzdžiui, dirba ne vieną darbą, turi daugiau mažamečių vaikų. Taip pat ir šeimų, gyvenančių sudėtingomis socialinėmis sąlygomis ar susiduriančių su krizėmis, vaikai. Tai apsunkina tėvų galimybes skirti pakankamai dėmesio kiekvienam iš vaikų šeimoje.

Pasak pašnekovės, vaikų dienos centras, tai – tiltas tarp mokyklos ir šeimos. Susidūręs su problemomis vaikas čia gali sulaukti pagalbos: „Vaikų dienos centre vaikai jaučiasi saugūs. Jie a išsikalbėti, būti suprasti. Tačiau bet kokiu atveju, mes į problemų sprendimą įtraukiame ir šeimą. Mūsų tikslas – ne tik išklausyti vaiką, bet ir padėti šeimai keisti tam tikras sąlygas, gerinti aplinką, kurioje vaikas auga. Kitaip tariant, mes ne tik stengiamės „amortizuoti“ tą dėmesio trūkumą šeimoje, bet ir siekiame padėti šeimai pačiai suteikti tą reikalingą dėmesį vaikui ir spręsti visas kylančias problemas savarankiškai“, – sakė G. Čėsnė.

Tiesiogiai susijęs su nuolatiniu komunikavimu ir problemų sprendimu darbas – nėra lengvas. Todėl jam būtinas specialus pasirengimas. „Reikalinga būti įgijus socialinio darbuotojo arba socialinio pedagogo išsilavinimą. Turi būti sukauptas tam tikrų žinių bagažas, kad socialinis darbuotojas galėtų lengviau suprasti vaiko elgesį, emocijas ir žinoti, kaip tinkamai į jas reaguoti bei kaip padėti šeimai ieškant sprendimų sprendžiant kylančias problemas“, – teigė pašnekovė. Be to, nusprendęs išbandyti savo jėgas darbe su vaikais ir pasiryžęs jiems padėti žmogus visų pirma turėtų būti išsprendęs problemas savo aplinkoje. „Sunku padėti kitam spręsti problemas, jeigu pats sunkiai sprendi savąsias. Gali greitai grėsti perdegimas, gali negebėti priimti kito emocijų ir nesuvaldyti savųjų“, – teigė G. Čėsnė.

Profesija, daranti realų, pamatuojamą pokytį

Socialinis darbas vaikų dienos centre nėra lengvas, tačiau dosniai apdovanoja džiaugsmu. „Kai šeimos pirmąkart kreipiasi į mus, atveda pas mus savo vaiką, jis labai nenori čia būti. Jam sudėtinga pakeisti aplinką, priprasti prie naujos rutinos, todėl jie šiam tėvų sumanymui priešinasi – nelanko užsiėmimų, o jeigu ateina, priešinasi visoms siūlomoms veikloms. Mes, žinoma, kalbamės ir vėliau pastebime, kad bėgant laikui vaikas pradeda į vaikų dienos centrą ateiti vis anksčiau. Kartais dienos pabaigoje turime net paraginti vaikus eiti namo“, – teigė Kauno Senamiesčio vaikų dienos centro socialinė darbuotoja.

Ji pažymėjo, kad didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria socialiniai darbuotojai, – parodyti vaikams, kad gyvas kontaktas yra daug vertingesnis nei virtualus bendravimas internete: „Pradžioje labai sunku vaikus prikalbinti atsisakyti telefono bent jau būnant vaikų dienos centre. Aišku, „ekranai“ taip pat reikalingi, bet svarbu, kad jie netaptų priklausomybe, kad socialinis gyvenimas būtų „gyvas“ ir be bendravimo virtualiai“.

Pašnekovė dalinosi patirtimi, kai vaikų dienos centrą pradėjo lankyti priklausomybę nuo ekranų turinti moksleivė. „Būdavo sunku sugalvoti, kaip ją įtraukti į veiklą, nes ji tenorėdavo žaisti telefonu. Atrodė, kad vaikas tiesiog negali būti realybėje, jam joje negera, jis nežino, ką veikti be telefono ir ką pasakyti „gyvam“ sutiktam žmogui. Jai, kaip ir kitiems vaikams, galiojo ta pati taisyklė, kad čia nesinaudojame telefonu, bet laikytis jos jai buvo labai sunku – sulaukėme iš ties nemažo mergaitės pasipriešinimo ir bandymų „apeiti“ šią taisyklę. Tačiau mes vis tiek vieningai laikėmės susitarimo, kad vaikų dienos centre skiriame dėmesį ne ekranams, o bendravimui vieni su kitais.

Ilgainiui įvyko lūžis, moksleivė tapo sociali, bendraujanti, juokaujanti ir susirado daug naujų draugų. Mūsų akyse atsiskleidė be galo kūrybiška ir turtinga savo vidumi asmenybė. Labai gera matyti tokį virsmą – jis motyvuoja ir mus, darbuotojus“, – džiaugėsi G. Čėsnė.

Netikėtumų kupinos darbo dienos

Kuo skiriasi kitose srityje dirbančių socialinių darbuotojų diena? Anykščių r. socialinių paslaugų centre dirbanti Vilma Kazlovienė papasakojo, kaip atrodo pagalbos į namus paslaugas organizuojančio socialinio darbuotojo darbo diena. Pasak jos, socialiniai darbuotojai koordinuoja rajono padalinyje dirbančių 30 socialinio darbuotojo padėjėjų darbo veiklą, siekiant užtikrinti profesionalią ir kokybišką pagalbą paslaugos gavėjams. „Socialines paslaugas organizuojančių darbuotojų darbas neatsiejamas nuo dokumentacijos, ataskaitų pildymo, darbo grafikų kūrimo, klientų poreikių išklausymo bei jų poreikius atitinkančių paslaugų pasiūlymo“, – sakė pašnekovė.

Vilmos Kazlovienės asmeninio archyvo nuotrauka
Vilmos Kazlovienės asmeninio archyvo nuotrauka

Skaičiuojama, kad Anykščių r. socialinių paslaugų centre dirbančios socialinio darbuotojo padėjėjos per mėnesį padeda 170–180 paslaugos gavėjų. Dar per 60 žmonių yra teikiamos dienos globos paslaugos asmens namuose. Tai žmonės su negalia, kuriems reikalinga kasdienė pagalba.

Ji pažymi, kad socialinio darbuotojo darbas yra ypatingas netikėtumų gausa: „Niekada negali žinoti, kaip jų besikeičianti gyvenimo situacija pakeis mūsų darbo dieną. Būna, kad iškyla neatidėliotinų išspręsti problemų, reikalinga konsultacija ar klientai yra paguldomi į ligoninę ar pan. – tenka perorganizuoti darbuotojo darbo dienos grafiką. Gali suplanuoti, bet neretai nutinka, kad dienos darbai dėliojasi visai kitaip nei buvo planuota“.

Kokios pagalbos paslaugos teikiamos į namus?

Paprastai žmonės mano, kad pagalbos į namus paslaugos teikiamos tik negalią turintiems ir / ar artimųjų pagalbos nesulaukiantiems senjorams. „Tai – stereotipas, mūsų paslaugų gavėjų amplitudė yra labai plati“, – teigė V. Kazlovienė. Pasak jos, dienos globos paslaugos teikiamos ir jauniems žmonėms, ir vaikams. Atsižvelgiant į paslaugų gavėjo amžių, skiriasi ir pagalbos bei užimtumo veiklų poreikis.

O kokios pagalbos paslaugos į namus teikiamos? Pašnekovės teigimu, pasirašydamas paslaugų teikimo sutartį paslaugų gavėjas gauna sutarties priedą, kuriame yra apibrėžtos pagrindinių pagalbos namuose paslaugų sąrašas: „Kiekvienu atveju vertiname, kokios paslaugos bus reikalingos, individualiai, atsižvelgdami į konkretaus asmens situaciją.

Paprastai prireikia tokių paslaugų kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas tarp asmens ir įstaigų (pavyzdžiui, kompensacijos už šildymą dokumentacijos sutvarkymas, registracija konsultacijoms pas gydytojus, transporto paslaugos, palydėjimas į kitus miestus vykstant į gydymo įstaigas ar nedarbingumo nustatymo komisiją ir kt.). Senyvo amžiaus žmonėms reikalingas maisto produktų ir kitų buities prekių nupirkimas, pristatymas į namus. Gali būti reikalinga maisto gamyba, šaltuoju metų laiku reikia pasirūpinti ir būsto šildymu“.

Pasak pašnekovės, taip pat teikiamos ir kitos pagalbos namų ruošoje paslaugos. Pavyzdžiui, kambarių tvarkymas, langų valymas, užuolaidų keitimas ir pan. Šie ir kiti namų ruošos darbai tampa ypatingai aktualūs prieš didžiąsias šventės – šv. Kalėdas ir šv. Velykas. „Pagalbą į namus teikiantys socialinių darbuotojų padėjėjai patvirtintų, kad prieššventinis laikotarpis yra intensyvus. Reikia padėti paslaugos gavėjams apsitvarkyti, ką nors skanesnio pagaminti“, – sakė ji.

Vilmos Kazlovienės asmeninio archyvo nuotrauka
Vilmos Kazlovienės asmeninio archyvo nuotrauka

Atsidavimo reikalaujanti profesija

„Mes visada tvirtiname, kad socialinį darbą gali dirbti tik pašaukimą turintys žmonės. Nejautrūs, neatliepiantys į kitų žmonių problemas, ilgai tokio darbo nepadirbs. Džiaugiamės, kad didelės darbuotojų kaitos neturime“, – mintimis dalinosi Anykščių r. socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja.

Pasak jos, pagalbą į namus teikiantys socialiniai darbuotojai pripažįsta, kad jų darbas yra nelengvas ir reikalaujantis nemažai atsakomybės, atsidavimo, tačiau džiuginantis savo prasmingumu. Gerai nuteikia ir tai, kad darbuotojos viena kitą palaiko, motyvuoja, skatina tobulėti ir padeda apsisaugoti nuo perdegimo, kurio problematika yra itin aktuali dirbantiems socialinio darbo srityje. „Iššūkių darbe tikrai yra ir juos reikia įveikti. Juk nesi tik robotas, atliekantis tam tikras funkcijas. Bet kokiu atveju, esi paliečiamas kitų žmonių išgyvenimų bei situacijų“, – teigė V. Kazlovienė.

Pasak jos, ypač sunku matyti, kai žmonės, kuriems reikalinga pagalba, nenori jos priimti. Kokios priežastys turi tam įtaką? Kiekvienu konkrečiu atveju atsakymas į šį klausimą veikiausiai gali būti skirtingas. Galbūt vieną stabdo finansinės galimybės, kitą – informacijos stoka, trečią – asmeninės priežastys. Visgi, svarbu pažymėti, kad socialinės paslaugos finansiškai yra prieinamos kiekvienam asmeniui, tačiau žmonės dažnai būna ypač taupūs arba neleidžia sau pasinaudoti socialinėmis paslaugomis dėl įvairių įsitikinimų ar kitokių išankstinių nuostatų.

Socialinis darbas aktualumo nepraras ir ateityje

Nors darbuotojai ir daug savęs atiduoda, tačiau lygiai taip pat ir gauna nemažai širdį šildančio atgalinio ryšio – paslaugų gavėjai pradžiugina padėkomis paskambindami ar parašydami atsiliepimus raštu.

Prieš prasidedant pandemijai Anykščių r. socialinių paslaugų centras daug dėmesio skirdavo ir įvairiai sociokultūrinei veiklai. Paslaugų į namus gavėjai noriai dalyvaudavo Anykščių r. socialinių paslaugų centro organizuojamuose renginiuose, koncertuose, konkursuose, įvairiose išvykose. „Mes gauname nuostabiausių padėkos laiškų, juos skaitant, užlieja širdį šiluma! Štai, viena senjorė rašė – esu labai patenkinta, kad kai vyksta renginiai senjorams ir mūsų nepalieka vienų, pakviečia dalyvauti susibūrimuose su bendraminčiais, paįvairina gyvenimą. Gali susitikti su senais pažįstamais, draugais, pasidalinti gyvenimo džiaugsmais ir rūpesčiais“, – sakė pašnekovė.

V. Kazlovienė pažymėjo, kad socialinis darbas yra labai reikalingas. O ateityje jo svarba ne tik nesumažės, bet greičiau jau priešingai – augs. „Gyvename technologijų pasaulyje, kuris palengvina mūsų kasdienybę, tačiau atjautos, paprasto palaikymo už rankos, supratimo žmonėms visuomet reikėjo ir reikės“.


2