Ištarta frazė viską apvertė aukštyn kojomis
Pirmąją Daivos santuoką lydėjo ne tik džiaugsmai, bet ir vargai. Nors šeimai gimė trys nuostabūs vaikai, namuose ramybės ir santarvės nebuvo. Dar 2010 metais, neapsikentusi nuolatinių nesutarimų, konfliktų ir alkoholio vartojimo, moteris nusprendė skirtis su sutuoktiniu. Ilgai vieniša nebuvo – vos po metų užmezgė tvirtą draugystę su dabartiniu savo draugu Genadijumi, sukūrė naują šeimą ir susilaukė dar dviejų vaikų. Tačiau pabėgti nuo praeities ir senų įpročių sekėsi sunkiai.
„Pradėjome gyventi kartu, gimė dar dvi dukrytės, tačiau gyvenimas neatrodė mielas. Finansinė padėtis buvo sunki, jaučiausi emociškai prislėgta, o alkoholis atrodė kone vienintele išeitimi, padedančia pabėgti nuo realybės. Jau tuo metu aktyviai bendravome su socialiniais darbuotojais ir aš visada tikėjau, kad galima gyventi geriau, tačiau mintys prasilenkdavo su veiksmais“, – pripažįsta moteris.
Visgi vienas įvykis, kaip sako pati Daiva, jai atvėrė akis – taip gyventi ji toliau nebegali. „Dėl ausų uždegimo dvi dukrelės atsidūrė ligoninėje. Kol Genadijus kartu su jomis gulėjo ligoninėje, aš vartojau alkoholį. Tik po paros nuvykau jų aplankyti. Jau tuomet man širdį spaudė – kaip aš galėjau taip pasielgti? Vėliau pas mane atvykusios socialinės darbuotojos tvirtai pasakė: „Arba renkiesi gyvenimą ir savo vaikus, arba nieko gero nebus“. Tie žodžiai man įstrigo į galvą ir privertė labai rimtai susimąstyti. Nebegalėjau būti tuo žmogumi, kuriuo buvau“, – prisimena Širvintų gyventoja.
Šeima intensyviai pradėjo dirbti su socialiniais darbuotojais, rajono savivalda, Užimtumo tarnyba ir nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO). Daiva atvira – jei ne gausus būrys gerų ir norinčių padėti žmonių, atsisakyti priklausomybių ir pagaliau tvirtai atsistoti ant kojų jai ir jos šeimai būtų buvę neįmanoma.
„Su Genadijumi iš esmės pradėjome keisti požiūrį į gyvenimą, į šeimą, ir patys į save. Pradėjome dirbti, bendrauti su žmonėmis, galiausiai, susivokėme, kad dar niekas neprarasta ir turime eiti į priekį. Ne tik palaikėme vienas kitą, bet ir sulaukėme visokeriopo palaikymo iš specialistų, kuriems būsime dėkingi visą gyvenimą“, – sako moteris.
Šiandien Daiva džiaugiasi gyvenimu ir savo istorija dalinasi sugrįžusi po išvykos į pajūrį, kur laiką leido kartu su vaikais. Moteris šypsosi: tai buvo nauja patirtis ne tik vaikams, bet ir jai pačiai, mat Vaikų dienos centro iniciatyva suorganizuota išvyka padovanojo naują galimybę – jie visi pirmą kartą pamatė Baltijos jūrą.
Šeimai reikėjo visokeriopos pagalbos
Nuo 2012 m. iki 2018 m. socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas Daivos šeimai teikė Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Indrė Audėjūtė. Šiuo metu atvejo vadybininke dirbanti specialistė prisimena pirmojo apsilankymo šioje šeimoje metu išvydusi džiaugsmo neteikiantį vaizdą.
„Šeimos materialinė padėtis buvo sunki, trūko finansinio raštingumo, socialinių įgūdžių, šeimoje galimai buvo per dažnai vartojamas alkoholis. Sprendžiant šias problemas, buvo siūloma kompleksinė pagalba – nuo socialinių pašalpų iki konsultacijų smurto, priklausomybių, pozityvios tėvystės klausimais“, – pasakoja specialistė.
I. Audėjūtė pastebi, kad dažnu atveju su panašiomis problemomis susidūrę asmenys nėra linkę priimti socialinių darbuotojų pagalbos, tačiau Daivos atvejis buvo išskirtinis. Vidinė daugiavaikės mamos motyvacija ir bendradarbiavimas su specialistais jau nuo pirmosios dienos teikė vilčių, kad situacija šeimoje gali pasikeisti.
„Esant galimybei, Daiva visuomet geranoriškai dalyvaudavo mokymuose, renginiuose, Širvintų vaikų dienos centro veikloje, mokėsi kompiuterinio raštingumo. Ji buvo labai suinteresuota, kad jos šeimos gyvenimo kokybė gerėtų. Genadijus, taip pat noriai priėmė specialistų pagalbą sprendžiant priklausomybės alkoholiui problemą“, – sako I. Audėjūtė.
Socialiniai darbuotojai problemas sprendžia kompleksiškai
Tai, kad šį atvejį galima vadinti sėkmės istorija, lėmė ne tik šeimos motyvacija keistis, tačiau ir šiai dienai ženkliai pasikeitusi ir daug nuoseklesnė bei efektyvesnė socialinio darbo sistema.
„Dabar socialinio darbuotojo darbas yra labiau struktūrizuotas, leidžia dirbti kūrybiškai ir problemą spręsti kompleksiškai. Socialiniam paslaugų centrui gavus kreipimąsi iš Vaiko teisių skyriaus ar kitų įstaigų, organizacijų, paskiriamas atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas, dirbantis su šeimomis. Vykstama į šeimos gyvenamąją vietą, atliekamas pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimas, įvertinami tėvystės įgūdžiai, socialinė aplinka, esant poreikiui, kreipiamasi į medicinos, ugdymo įstaigas. Tuomet išsigryninami rizikos veiksniai, organizuojamas atvejo vadybos posėdis, kurio metu rengiamas pagalbos planas šeimai“, – pasakoja socialinė darbuotoja.
Atvejo vadyba – nuo 2018 m. taikomas socialinio darbo metodas, kai specialisto pagalba yra koordinuojama kompleksinė pagalba vaikams ir jų atstovams, siekiant jiems padėti įveikti iškilusius socialinius sunkumus, rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir sudaryti sąlygas pačiai šeimai siekti reikiamų pokyčių.
„Tai yra efektyvus metodas, kuriame aktyviai dalyvauja ne tik savo pastebėjimus išsakantys bei siūlymus teikiantys specialistai, bet ir pačios šeimos nariai. Tariamasi su šeima, išklausoma, kaip ji pati mato problemą, kaip vertina konkrečią situaciją. Išryškinus problemas, įvertinus, kokios paslaugos yra reikalingos, prasideda darbas“, – aiškina I. Audėjūtė.
Gyvenimo pokyčiams prireikė daugiau nei 10 metų
Kardinalūs pokyčiai neįvyksta per kelias dienas. Dažnu atveju jiems prireikia ne vieno mėnesio, metų ar net dešimties. Būtent tiek laiko – daugiau nei dešimtmetį – socialiniai darbuotojai dirbo su visa Daivos šeima.
„Pakeisti savo įpročius nėra paprasta, tad tik intensyvus ir nuoseklus darbas, lankymasis šeimoje, bendravimas ir palaikymas gali duoti postūmį judėti į priekį. Tai ilgas procesas, kuris įgalina šeimą tapti savarankiška“, – teigia I. Audėjūtė.
Paskutinį savo apsilankymą Daivos ir Genadijaus šeimoje prisimenanti socialinė darbuotoja pasakoja, kad pokyčiai, lyginant su pirmuoju jos susitikimu su šiais žmonėmis, dabar yra akivaizdūs.
„Pirmiausia, tai įsiliejimas į darbo rinką – tiek Daiva, tiek Genadijus turi pastovius darbus. Teigiamai pasikeitė ir jų gyvenamoji aplinka – NVO organizacijos padėjo namuose pakeisti langus, perstatyti krosnį. Į gerąją pusę pasikeitė ir šeimos narių tarpusavio bendravimas – atsirado daugiau pozityvumo, sustiprėjo tėvystės įgūdžiai, ryšys su vaikais. Daiva dalyvauja Širvintų vaikų dienos centro veikloje, Genadijus savo rankomis toliau tvarko šeimos būstą ir jokių pranešimų apie problemas jų šeimoje nebegauname“, – džiaugiasi I. Audėjūtė.