Pirmieji gyvavimo metai ir didelis žingsnis į sostinę

Verslo lyderė, Socialinių mokslų kolegijos (SMK) bendraįkūrėja Gabija Skučaitė pasakoja, jog kolegiją pradėjo kurti 1994 metais su savo mama: „Švietimas matyt buvo ta sritis, kuri mums artimiausia, o verslumas buvo kraujyje, ypač mano, buvo labai pulsuojantis“, – juokiasi moteris ir neslepia, jog verslios idėjos į galvą ėmė belstis vos dešimties.

G. Skučaitė su mama veikti pradėjo, turėdamos itin nedidelius išteklius: pirmieji dabartinės SMK gyvavimo metai, prisimena pašnekovė, praėjo turint tik rašymo priemones, o ir skelbimus apie galimybę mokytis moterys nešiojo tiesiog rašytus ranka. Intelektas ir atkaklumas buvo stipriausi ginklai laikais, kuomet interneto galimybių nepažinojo absoliuti dauguma.

„Verslas turi evoliucinę galią. Jis su žmogaus impulsu ir indėliu žmonių, kurie buriasi apie tą verslo idėją, auga ir evoliucionuoja pats iš savęs, nes įgyja tam tikrą gyvybinį pavidalą“, – kalba G. Skučaitė.

Pirmi penkeri metai veiklos bėgo Klaipėdoje, o tada vos 21-erių Gabijai kilo idėja, kurios mergina neketino paleisti: mokymo įstaigos filialo reikia ir Vilniuje. Taip žingsnis po žingsnio atsirado filialas ir sostinėje, ir Kaune, o dabar G. Skučaitės mintys nukreiptos į tikslą peržengti nacionalines ribas.

Gabija Skučaitė – apie 1994 m. su mama įkurtą verslą: informacijos gausa žmogų daro „išsibarsčiusį“, tačiau atsirado daugiau drąsos
Šaltinis: DELFI / Rinatas Chairulinas

Jausti konkurentus, bet jų nekopijuoti

SMK kanclerės idėjos neapsiriboja įstaigos plėtra: be renginių, susibūrimų ir bendruomenę auginančių iniciatyvų G. Skučaitė prasitaria apie dar vieną komercinį ėjimą – šiemet sukurta ir išleista nauja sertifikuota kosmetikos linija, kuri netrukus bus įvedama į rinką.

„Visi dalykai taip persipina. Gyvenime labai dažnai gali nesuprasti, kodėl vienaip ar kitaip kažką darai, kažkuo pradedi domėtis. Man svarbu matyti, kaip tie siūlai, ką darau, susiaudžia į kažkokią visumą. Kai tie dalykai „sukimba“ į kažkokį reikšminį kodą – tada džiaugiesi, nes pagaliau čia atsirado reikšmė“, – kalba pašnekovė, daugybę laiko skyrusi ir semiotikos studijavimui.

Kaip išlaikyti konkurencinį pranašumą? Pirmiausia, sako G. Skučaitė, reikia būti kažkuriuo aspektu inovatyvesniam nei kiti, o tuo pačiu per daug nesižvalgyti į konkurentus. Konkurencinę aplinką reikia jausti, tačiau tikrai nereikia jos kopijuoti ir jai nepasiduoti. Nuolatinės pastangos ir darbas – taip pat būtini: konkurencija, sako moteris, yra kova, kurioje nėra blogai pralaimėti, tačiau blogai, kuomet nededama pastangų laimėti.

Gabija Skučaitė – apie 1994 m. su mama įkurtą verslą: informacijos gausa žmogų daro „išsibarsčiusį“, tačiau atsirado daugiau drąsos
Šaltinis: DELFI / Rinatas Chairulinas


„Dabar pasaulis akcentuoja gyvenimą ir verslą kaip having fun (liet. linksmintis, aut. past.), viskas labai hedonistiška. Formuojasi lengvumo naratyvas. Bet nei verslas, nei darbas nėra tokie lengvi dalykai. Reikia suprasti, kad tai nėra tiems, kurie ieško labai lengvų kelių. Galbūt ekonominės aktualijos pasaulyje įveda tam tikras korekcijas, nes formavosi eksponentinio augimo linija, pagrįsto nepagrįstais lūkesčiais. Viskas pagrįsta lūkesčiais, o ne nuosekliu, sistemingu įdirbiu, pastangomis. Aš esu konservatyvesnės ir tradicinės verslo pakraipos atstovė“, – mintimis dalinasi SMK kanclerė.

Svarbiausia – ne būti versliu, o rasti savo tikrąją vietą po saule

Verslo ir plėtros kelyje, sako G. Skučaitė, bene labiausiai viską apsunkina valdžios nestabilumas, iš kurio randasi daug susipriešinimo. Vis dėlto, jokie iššūkiai, regis, negali sustabdyti, kai kažko labai norisi, ir dabar pašnekovė prabyla apie žengimą į globalias rinkas, o G. Skučaitės akiratyje – augančio potencialo šalys P. Amerikoje, Afrikoje, Azijoje.

Gabija Skučaitė
Gabija Skučaitė. Šaltinis: DELFI / Domantas Pipas


„Prisiėmiau sau rimtą iššūkį, šiandien kaip tik parašiau trumpą žinutę savo komandai, kad visoms misijoms į užsienį asmeniškai vadovausiu. Tai reiškia, kad aš ne šiaip siunčiu kitus žmones, kad jie nuvažiuotų, pažiūrėtų padarytų. Asmeniškai vadovausiu kiekvienai iš tų misijų, prižiūrėsiu, imuosi atsakomybės, kad toje šalyje, kurią bepaimtume, inkorporuotumėmės ir būtume ten. Tai yra tam tikras paradigminis pokytis organizacijos vystymesi ir keičia visą organizaciją“, – didžiuliais planais dalinasi pašnekovė.

Šiuolaikinis jaunimas G. Skučaitės manymu nebėra taip ištroškę žinių kaip anuomet, nes egzistuoja tikėjimas, kad daug kas jau žinoma iš interneto ir labai lengva pasiekti norimą informaciją. Informacijos gausa žmogų daro „išsibarsčiusį“, tačiau atsirado daugiau drąsos, laisvės, lūkesčio būti kūrybiškiems:

„Vienas jaunimo lūkesčių – kurti verslą. Tai tikriausiai įtaka ir poveikis šiuolaikinių medijų, ypač verslo lyderių, kaip Ilono Masko, pavyzdžiai, kurie tampa užduodantys toną. Jaunimas nori būti verslus, kas yra gerai. Tuo pačiu tai neturėtų būti suabsoliutintas įgūdis, kurio visiems labai reikėtų, nors pati labai mėgstu verslumą ir man patinka verslo žmonės, bet negalvoju, kad būtinai tai turi būti kiekvienam duota ar reikalinga. Žmonės tokie skirtingi, turintys skirtingų gebėjimų ir gabumų. Jei visi tik būtų verslūs – pasaulis taptų nykus“, – kalba G. Skučaitė ir sako, kad esminiu turėtų tapti poreikis rasti sau pačią tinkamiausią vietą pasaulyje ir pamatyti tikrąjį save plačiame, galimybių kupiname pasaulyje.

Specialusis projektas „She‘s Next“