DELFI, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „Metų seklys“, kuriame šalies kriminalistai atskleidžia, kaip tyrė sudėtingiausias bylas. Šįkart pristatome Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistų tyrimą.

Dar praėjusiais metais Alytaus apskrities policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus (ENTS) pareigūnai gavo kriminalinės žvalgybos informaciją apie tai, kad didelėje ir beveik visoje Lietuvoje žinomoje bendrovėje yra vedama dviguba buhalterija, darbuotojams mokami atlyginimai „vokeliuose“, įmonė neapskaito dalies pajamų, gautų už parduotą savo produkciją. Todėl šia bendrove, kurios savininkai bandė sudaryti itin skaidrios ir sąžiningos įmonės įvaizdį, rimtai susidomėjo Alytaus ekonominė policija.

Šalyje gerai žinoma įmonė

Kol ikiteisminis tyrimas nebaigtas, pareigūnai neviešina įmonės pavadinimo, tačiau pabrėžia, kad bendrovė Lietuvoje gerai žinoma, turi 24 prekybos bei gamybos taškus įvairiuose šalies miestuose, joje dirba per šimtą žmonių. Įmonė gamina konditerijos gaminius: tortus, sausainius, bandeles ir t.t.
Jau pačioje tyrimo pradžioje paaiškėjo, kad kriminalinės žvalgybos informacija teisinga.

Buvo akivaizdu, jog įmonėje klesti piniginė netvarka, į gamybos cechus vežamos žaliavos iš neaiškių tiekėjų. Visi darbuotojai gaudavo neoficialius priedus iš neapskaitytų pajamų. Priedų dydis priklausė nuo pareigų: eiliniams darbuotojams įmonės savininkai „vokeliuose“ pridėdavo nuo 20 iki 400 eurų, o padalinių vadovai kas mėnesį prie nedidelės algos gaudavo gerokai daugiau „juodų“ pinigų – iki 800 eurų.

2018-ųjų spalio 31 d. Alytaus apskrities ENTS pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. Įtarimai tvirtinosi be menkiausios abejonės, o neapskaitytų pajamų mastai kėlė nuostabą – per visą tyrimo laikotarpį įmonė išmokėjo „vokelių“ daugiau kaip už 76 tūkst. eurų.

Tyrimo metu surinkti duomenys atskleidė, kad įmonėje buvo paskirta atskira darbuotoja, kuri dirbo vien tik su „juodąja“ buhalterija. Kiti darbuotojai nenorėjo imtis tokio darbo, todėl vadovų buvo parinktas toks žmogus, kuris dėl asmeninių priežasčių negalėjo šio pasiūlymo atsisakyti. Beje, jos alga nebuvo išskirtinė, kaip ir kiti įmonės darbuotojai, dalį atlyginimo gaudavo neoficialiai, „vokelyje“.

Atliekant kriminalinę žvalgybą bei pirminiame ikiteisminio tyrimo etape buvo siekiama užfiksuoti kiek įmanoma daugiau ir tikslesnės informacijos apie kiekvienam darbuotojui išmokėtą neoficialų atlyginimą. Taip pat buvo svarbu identifikuoti tuos asmenis, įmonės darbuotojus, kurie dėl asmeninių ar kitų priežasčių vėliau galės suteikti reikšmingos tyrimui informacijos, iššifruoti įmonės „juodąją buhalteriją“.

Darbuotojų kaita įmonėje buvo labai didelė – žmonės buvo nepatenkinti darbo apmokėjimo sistema. Kad darbuotojai nepabėgtų, darbdaviai net prie atostoginių pridėdavo „juodų“ pinigų.

Slaptos instrukcijos darbuotojams

Įmonės darbuotojai buvo apmokomi, ką daryti, jei netikėtai atvyktų tikrintojai iš Mokesčių inspekcijos ar pan.: žaibiškai ištrinti neoficialius duomenis duomenis iš kompiuterių ir laikmenų, o neapskaitytus pinigus susidėti į rankines ar kišenes ir sakyti, jog tai asmeniniai pinigai.

Bet ne visi darbuotojai laikėsi šių instrukcijų. Kai kurie, nepaisydami nurodymo kas mėnesį naikinti duomenis apie neapskaitytas pajamas ir išlaidas, apie neoficialias algas, kaupė užrašus apie neoficialius atlyginimus tam atvejui, jei prireiktų aiškintis dėl neišmokėtų „juodų“ pinigų, nes kartais žmonės gaudavo mažiau, nei, jų paskaičiavimu, priklausydavo.

Kratas darė 100 policininkų ir 38 mokesčių inspektoriai

Šią bylą tiriantys ENTS pareigūnai negailėjo gerų žodžių tyrimą kontroliuojančiam Kauno apygardos prokuratūros prokurorui Jaunučiui Vailioniui, kuris ne tik kontroliavo policijos pareigūnų veiksmus, bet ir konsultavo bei ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad teismų sprendimai dėl procesinių veiksmų atlikimo būtų gauti be nepagrįsto delsimo. Vos gavus informacijos apie tam tikrus įmonės vadovybės planuojamus veiksmus, šios priemonės buvo taikomos neatidėliotinai, informacija buvo tikrinama nedelsiant.

Pasak Alytaus apskrities ENTS viršininko Audriaus Biekšos, rengiantis surinktos informacijos realizavimui buvo be galo svarbu parengti ir tinkamai instruktuoti visus policijos pareigūnus, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) specialistus, dalyvausiančius labai didelio masto operacijoje. Joje turėjo dalyvauti daugybė pareigūnų, buvo labai svarbu, kad nenutekėtų informacija apie planuojamas kratas ir sulaikymus. Informacija nenutekėjo ir tyrimui nebuvo pakenkta.

Šių metų vasario mėnesį, bendradarbiaujant su 5 apskričių vyriausiaisiais policijos komisariatais, pasitelkus 100 policijos pareigūnų, 38 VMI bei 7 VVTAĮT specialistus (pastarieji reikalingi atliekant kratas namuose, kuriuose yra vaikų), buvo pradėta operacija. Pirmiausia buvo sulaikyta įmonės darbuotoja, kuri iš prekybos taškų rinkdavo neapskaitytus grynuosius pinigus. Ji buvo sučiupta su dideliu pundu eurų. Tuo pačiu metu operacija prasidėjo 15 miestų bei miestelių: atlikta daugiau nei 50 kratų, apklausta daugiau kaip 80 asmenų, šešiems pareikšti įtarimai apgaulingai tvarkius įmonės apskaitą, trys iš jų sulaikyti. Paimta apie 20 tūkst. eurų neapskaitytų grynųjų pinigų, kompiuteriai, laikmenos, daugybė rankraštinių užrašų.

Beje, kai kratų metu buvo uždaryti įmonės prekybos bei gamybos taškai, čia dirbančios moterys jaudinosi ne dėl darbdavius ištikusių bėdų, o dėl to, kad suges neišparduoti kepiniai.
Kratų metu rasta įmonės „juodoji“ buhalterija. Darbuotojai, pavargę nuo nuolatinės įtampos ir nežinios darbe, sutiko atskleisti įmonės veiklos užkulisius. Įmonės vadovė laikinai buvo nušalinta nuo pareigų, jai uždrausta bendrauti su įmonės darbuotojais.

„Atliekant šį tyrimą didžiausias iššūkis buvo daromų nusikalstamų veikų mastas ir jų paplitimas tiek teritorijos, tiek asmenų atžvilgiu. Tyrimą apsunkino tai, kad įmonėje buvo sukurta savita, specifinė įmonės gaunamų pajamų bei kitų veiklos rodiklių apskaičiavimo metodika, kuri buvo fiksuojama tik neoficialioje, tam specialiai sukurtoje įmonės apskaitoje. Tik dalis šios informacijos buvo perkeliama į oficialiąją įmonės apskaitą. Buvo sukurtos specialios darbo užmokesčio apskaičiavimo formulės, pritaikomos kiekvienam įmonės darbuotojo atlyginimui paskaičiuoti, tai apmokyti daryti tik keli įmonės darbuotojai. Visa surinkta informacija periodiškai buvo trinama iš darbuotojų kompiuterių bei laikmenų, įmonės vadovybė, gavusi informacijos apie bet kokį galimą patikrinimą duodavo nurodymus darbuotojams turimą informaciją apie neoficialią apskaitą nedelsiant naikinti, – sakė Alytaus apskrities ENTS viršininkas A. Biekša. – Glaudus bendradarbiavimas – šio tyrimo sėkmės garantas. Esam dėkingi už kolegų atsakingą požiūrį ir puikiai atliktą darbą. Tyrimo metu labai svarbu buvo išlaikyti konfidencialumą, nedideliame mieste vyrauja „provincijos sindromas“. Bylos tyrimo taktiką ir metodiką galima naudoti mokymuose, formuojant kratų, apklausų strategiją didelės apimties tyrimuose, kuriuose dalyvauja pareigūnai iš daugelio apskričių“,

Viską kontroliavo direktorė

Ši įmonė veikia jau keliolika metų. Jos veikla teisėsaugininkų jau buvo tiriama 2013 metais, tačiau tąsyk tyrimas įmonėms vadovams baigėsi palankiai.

Bendrovės šeimininkai – į šeštą dešimtį įkopusių kauniečių pora. Beveik visoje šalyje veikianti įmonė registruota Alytaus apskrities policijos aptarnaujamoje teritorijoje.

Pasak pareigūnų, įmonė vengė naudoti modernesnes apskaitos sistemas įmonės veiklos rodikliams sisteminti, vietoj to laikė papildomus darbuotojus. Buhalterės ir kiti su pinigais dirbantys įmonės darbuotojai tvarkė atskiras sritis, o visą vaizdą matė tik viską kontroliuojanti direktorė.

Baigus publikuoti „Metų seklio“ pasakojimų ciklą, DELFI skaitytojai galės balsuoti ir išrinkti labiausiai jiems patikusį tyrimą.


www.DELFI.lt
58