Rūkymas žudo – mesk rūkyti tuojau pat“ – tokie ir panašūs perspėjimai ant tabako gaminių kone kasdien lydi rūkančiuosius. Nors rūkymo žala visiems puikiai žinoma, deja, 7 iš 10 bandymų mesti rūkyti baigiasi atkryčiu. Lietuvos gyventojai vis dar mano, kad priklausomybę gali įveikti be jokios pagalbos, tačiau specialistai tokį požiūrį vadina didele klaida, vedančia į nesėkmę. Tad ką darome ne taip?

Didžioji dalis metusių atkrenta: pagrindinė priežastis – sunki abstinencija

Tyrimai rodo, kad net 70 proc. metusių rūkyti po pirmų metų atkrenta. Mesti rūkyti – išties sudėtingas iššūkis, nes organizmas ilgainiui įpranta gauti nikotino, o jo negavus, pasireiškia sunkūs abstinencijos požymiai. Kaip aiškina Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo direktorė Dovilė Mačiulytė, priklausomybė nikotinui vystosi taip pat, kaip ir kitiems narkotikams, o gal net ir greičiau.

„Nikotinas, kaip ir kitos psichoaktyviosios medžiagos, turi pastebimą poveikį asmens būsenai: sukelia nuotaikos ir emocijų svyravimus, energingumą ar nusiraminimą, apetito sumažėjimą. Nikotinas skatina dopamino, vieno iš vadinamųjų „laimės hormonų“ išsiskyrimą smegenyse, todėl sukelia trumpalaikį malonumo jausmą. Kurį laiką nerūkant, nikotino kiekis organizme sumažėja, smegenys siunčia signalą, kurį asmuo interpretuoja kaip norą parūkyti.

Nerūkant, ima atsirasti nikotino abstinencijos požymių – irzlumas, bloga nuotaika, nerimas, lėtesnis širdies ritmas ir kita. Būtent šis poveikis į dopamino ir kitas neuronų sistemas mūsų smegenyse ir yra labiausiai siejamas su priklausomybės nikotinui atsiradimu. Šalia biologinių veiksnių, veikia ir psichologiniai – kartojamas veiksmas, toks kaip rūkymas, „įsirašo“ mūsų sąmonėje ir tampa ritualu, kurį vėliau nėra paprasta panaikinti“, – aiškina D. Mačiulytė.

Stresas
© DELFI / Šarūnas Mažeika
Stresas


Kalbant apie tai, kaip mesti rūkyti sekasi Lietuvos gyventojams, D. Mačiulytė pastebi, kad dėl priklausomybės nikotinui kreipiasi nedaug žmonių ir mūsų šalyje nėra tradicijos kreiptis pas specialistus. D. Mačiulytė svarsto, jog galimai taip yra dėl tinkamų paslaugų trūkumo. Vis dėlto, ji pabrėžia, jog kreiptis ir ieškotis pagalbos – labai svarbu.

„Tyrimai atlikti šalyse, kuriose veikia specializuotos metimo rūkyti programos bendruomenėse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje. Jie rodo, kad ilguoju periodu sėkmingi metimo rūkyti rezultatai yra 3 kartus dažnesni tarp asmenų, kurie meta rūkyti kartu su specialistų ir medikamentų pagalba“, – teigia D. Mačiulytė.

Sėkmingai mesti padeda tinkamai pasirinkta papildoma pagalba

Kai kuriems mesti rūkyti pavyksta vien valios pastangomis, tačiau daugumai rūkančiųjų prireikia papildomos pagalbos: vaistų, pakaitinės terapijos nikotinu, sveikatos priežiūros specialistų konsultacijų. Anot D. Mačiulytės, priklausomybė ir yra įdomi tuo, kad nėra vieno visiems tinkamo vaisto ar būdo, ir tai galioja visoms priklausomybės rūšims – nikotino, alkoholio, kitų medžiagų, taip pat lošimų.

„Priklausomybę lemia ir jos eigai įtakos turi daug veiksnių – individuali žmogaus genetika ir raida, taip pat rasė, lytis ir kiti biologiniai aspektai, kultūra ir aplinka, kurioje jis gyvena, psichologiniai veiksniai ir individualios būdo savybės. Dėl visų šių ir kitų skirtumų, metimas rūkyti yra labai individualus procesas – vienam užteks apsispręsti, kitam – paskaityti knygą, trečiam prireiks pleistrų, vaistų, reguliarių konsultacijų su specialistais, savigalbos grupių“, – teigia D. Mačiulytė.

Vaistai
© Shutterstock
Vaistai


Kalbant apie pagalbos priemones metant rūkyti, esama šalių, kuriose tradicinių cigarečių keitimas alternatyviais kaitinamo tabako gaminiais laikomas viena iš priemonių, padedančių mesti rūkyti. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės vyriausybinė agentūra „Public Health England“ elektronines cigaretes vadina saugesne alternatyva ir pastebi, kad elektronines cigaretes rūkantys asmenys, remdamiesi Jungtinėje Karalystėje veikiančių pagalbos metantiems rūkyti tarnybų rekomendacijomis, žalingo įpročio atsikrato lengviau.

Tuo pačiu Jungtinės Karalystės Sveikatos departamento 2017 metais parengto tabako kontrolės plane pagrindine kryptimi nurodoma bedūmės kartos nacionaliniu mastu kūrimas. Šiuo planu iki 2022 m. siekiama žymiai sumažinti rūkančiųjų skaičių: rūkančių penkiolikmečių – nuo 8 proc. iki 3 proc., rūkančių suaugusiųjų – nuo 15,5 proc. iki 12 proc.

Nors D. Mačiulytė pastebi kai kurių specialistų išvadas apie galimai mažesnę kaitinamojo tabako žalą, tačiau, anot jos, teigti, jog šiais būdais mesti rūkyti yra lengviau, dar yra anksti.

„Nors dar nėra ilgalaikių tyrimų, kai kurie specialistai teigia, kad kaitinamojo tabako gaminiai galimai sukelia mažesnę žalą juos vartojančio asmens sveikatai. Tačiau šie produktai, kaip ir įprastos cigaretės, savo sudėtyje turi nikotino, kuris sukelia priklausomybę. Be išsamesnių tyrimų teigti, kad jų lengviau atsisakyti, būtų neteisinga“, – komentuoja Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo direktorė.

Nuorūkos
© DELFI / Domantas Pipas
Nuorūkos


Taip pat D. Mačiulytė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu rinkoje esantys kaitinamojo tabako gaminiai, nikotino turintys, garinamieji produktai ir elektroninės cigaretės yra skirtingi produktai. Skiriasi jų savybės, vartojimo būdai ir poveikis žmogaus organizmui. Todėl, kalbant apie kenksmingumą ar nikotino sudėtį, nereiktų šių produktų grupuoti į vieną. Taip pat ji prideda, kad metimas rūkyti yra individualus procesas: skirtingi žmonės susiduria su skirtingais sunkumais, nepriklausomai nuo to, kokį produktą jie vartoja.

Pastebima, kad sunkiausia mesti rūkyti tiems, kurie tai daro savarankiškai

2017 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) užsakymu atlikto „Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tarp suaugusių Lietuvos gyventojų“ tyrimo duomenimis, beveik trečdalis (31 proc.) tyrime dalyvavusių suaugusių šalies gyventojų teigė rūkantys. 69 proc. respondentų atsakė neigiamai.

18 proc. respondentų nurodė bandę mesti rūkyti. Tokia pati dalis – 18 proc. – teigė bandę, tačiau vėliau vėl pradėję rūkyti. 64 proc. niekada nėra bandę mesti rūkyti.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad dažniausiai mesti rūkyti padeda vaistai (9 proc.), pakaitinė terapija nikotinu (8 proc.) ir sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos (7 proc.). Po 1 proc. bandžiusiųjų mesti rūkyti tarp tai padaryti padėjusių priemonių įvardino psichologo konsultacijas, savipagalbos grupę ir grupinius užsiėmimus su specialistu. 73 proc. nurodė, jog jiems niekas nepadėjo – rūkyti metė patys.

Didžiausiu trikdžiu sėkmingai mesti rūkyti NTAKD laikinoji vadovė, direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian įvardija abstinencijos simptomus, kuriuos ištverti gali ne kiekvienas.

„Nutraukus rūkymą, jau po kelių valandų aktyvuojasi abstinencijos simptomai, kurie gali būti labai įvairūs: dirglumas, nerimas, apetito padidėjimas, vidurių užkietėjimas ir kita. Šiuos simptomus ištverti žmogui, kuris yra dirbantis, aktyvus, yra labai sunku. Kiek gauname užklausų, dažniausiai žmonėms nepavyksta mesti rūkyti dėl netinkamos metimo strategijos pasirinkimo. Tarptautinių mokslinių tyrimų duomenimis, mažiau nei 5 proc. rūkančiųjų pavyksta mesti savarankiškai, kitiems prireikia papildomos pagalbos“, – aiškina G. Belian.

Priežasčių, trukdančių sklandžiai ir visam laikui mesti rūkyti, yra ir daugiau. G. Belian prideda, jog atsisakyti rūkymo gali kliudyti ir motyvacijos trūkumas. Ji pabrėžia, kad asmenys, kurie siekia mesti rūkyti, turi įsisąmoninti, kad abstinencijos požymiai nėra tokie dideli, kokie gali būti rūkymo padariniai.

„Labai svarbu išvengti rizikingų situacijų, susijusių su rūkymu, pavyzdžiui, vengti leisti laiką su asmenimis, kurie rūko, nesilankyti vietose, kurios asocijuotųsi su rūkymu. Dar vienas labai svarbus aspektas, kurį reikėtų paliesti – atkritimas. Įrodyta, kad 70 proc. metusių rūkyti po pirmų metų atkrenta, tačiau tai gali būti priimta kaip proga apmąstyti, kas buvo ne taip, kokią metimo strategiją pasirinkti, jog kitą kartą metimo procesas būtų lengvesnis ar veiksmingesnis“, – pataria G. Belian.


www.DELFI.lt
28