Be to, specialistai pastebi, kad paaugliams šie preparatai išrašomi retai, tik esant būtinybei, tad didelė tikimybė, jog vaistus nepilnamečiams paduoda patys tėvai.
Alkoholio mažėja, bet vaistai kelia rimtą susirūpinimą
Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo tyrimas Europos mokyklose (ESPAD) Lietuvoje atliekamas kas ketverius metus nuo 1999 m. Jis parodė, kad net kas penktas Lietuvos paauglys yra vartojęs raminamųjų ar migdomųjų vaistų, nepaskyrus gydytojui.
Tiesa, kaip sako Klaipėdos universiteto socialinių mokslų daktarė Regina Saveljeva, klausimas apie raminamųjų bei migdomųjų vaistų vartojimą buvo įtrauktas tik 2015 m.
„2019 m. atliktas tyrimas parodė, kad visgi mažėja alkoholio ir cigarečių vartojimas, tačiau susirūpinimą kelia nelegalių narkotikų ir vaistų nepaskyrus gydytojams vartojimas“, – teigia pašnekovė.
R. Saveljeva pastebi, jog iš tyrimo matyti, kad raminamuosius ir migdomuosius nepaskyrus gydytojui yra vartojusios apie 29 proc. 15-16 m. merginų ir apie 11 proc. tokio paties amžiaus vaikinų.
Socialinių mokslų daktarė teigia, kad pagal alkoholio, cigarečių vartojimą tarp paauglių Lietuva atitinka Europos šalių vidurkį.
„Kas liečia vaistų vartojimą nepaskyrus gydytojui, tai kelia susirūpinimą ir esame gana aukščiau už vidurkį“, – teigė ji.
Prisideda patys tėvai ar artimieji
Psichiatrė psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė teigia, kad tokie duomenys labai iškalbingi. Pasak specialistės, tai reiškia, kad artimieji, namiškiai, giminaičiai nepilnamečiams duoda vaistus, kurių neturėtų duoti nepasitarę su gydytoju.
Anot gydytojos, tokia tendencija taip pat rodo, kad šių vaistų savo vaistinėlėse žmonės turi akivaizdžiai per daug.
Centrinę nervų sistemą slopinantys benzodiazepinai, anot pašnekovės, dažniausiai skiriami suaugusiems, todėl juos geriantis jaunuolis greičiausiai ir gavo jų ne iš savo bendraamžių, o iš šeimos.
„Jaunų žmonių psichikos sveikata turbūt nėra labai gera, nes jei tie vaistai yra paduodami, o greičiausia jie paduodami suaugusių asmenų, tai reiškia, pastebėti kažkokie požymiai – nemiga ar perdėtas nerimas. Visa tai turėtų būti gydoma ir valdoma kitu būdu“, – kalba R. Mazaliauskienė.
Neramina ir, gydytojos manymu, teisėsaugos dėmesio vertas faktas, kad tokių medikamentų galima rasti turgavietėse.
„Vis tik kaip suprantu jauni žmonės nėra labai geri mūsų Lietuvos turgelių žinovai, kur prekiaujama vaistais. Tai mano spėjimas būtų, kad vis tik jie šiuos vaistus greičiausiai gauna arba iš bendraamžių, bet vėlgi bendraamžiai tuos vaistus greičiausiai irgi gauna iš suaugusių asmenų“, – įžvalgomis dalijosi psichiatrė.
Specialistė teigia, kad šie vaistai vaikams skiriami retais atvejais ir tai receptai tokiems preparatams tikrai nėra rašomi lengva ranka.
Vieni taip svaiginasi, kiti – maskuoja problemas
R. Mazaliauskienė svarsto, jog visai realu, kad nedidelė dalis jaunimo šiuos vaistus vartoja svaiginimosi tikslais. Vis dėlto specialistė neabejoja, kad dažniausiai medikamentų griebiamasi esant nemigai, nerimui ar kitoms būklėms.
Savavališkas raminamųjų vartojimas jauniems žmonėms, sako gydytoja, pirmiausia pavojingas tuo, kad jaunimas neišsiaiškina, kas jiems darosi: „Jei yra nerimas – reikia ieškoti jo priežasčių ir išmokti su juo tvarkytis sveikais būdais. Visa tai užmaskuojama. Antra – šie vaistai turi įtakos kognityvinėms funkcijoms – dėmesiui, atminčiai, blogina koncentracijos galimybes.“ Vartojant šiuos medikamentus, anot pašnekovės, tampa pavojinga vairuoti automobilį ar net važiuoti dviračiu.
Nors pagal indikacijas vartojami benzodiazepinai, pasak medikės, gali išgelbėti gyvybę, tačiau savavališkas tokių vaistų vartojimas prišaukia itin rimtas pasekmes: tai ne tik užmaskuoja pagrindinę problemą, dėl kurios ir pradėta gerti vaistus, bet ilgainiui gali tapti ypač stipria priklausomybe:
„Šie medikamentai turi pavojaus savyje – tai yra labai patrauklūs vaistai. Kai kurie žmonės ima juos vartoti nuolat ir tai daro, kaip aš sakau, „nuo gyvenimo“: laukia sudėtingesnis susirinkimas, nemalonus pokalbis su vadovu ar egzaminas – išgeriama šių vaistų. Taip ne sprendžiamos problemos, ne tvarkomasi su gyvenimo įvykiais, o slopinamas nerimas“, – įspėja medikė.
Priklausomybę galima išgydyti, tačiau pandeminiai metai žada dar didesnes problemas
2020 – aisiais atliktas tyrimas taip pat atskleidė, kad raminamuosius, kurie skirti tik trumpalaikiam ūmaus nerimo ir nemigos gydymui, lietuviai vartoja vidutiniškai septynerius metus.
„Tai neturėtų trukti daugiau nei porą mėnesių. Jei yra tęstinės problemos – paskyrus šiuos vaistus, lygiagrečiai reikėtų daryti daugybę kitų dalykų: gali būti kognityvinė elgesio psichoterapija, galima ieškoti kitų priežasčių ir skirti kitus medikamentus“, – kalba psichiatrė psichoterapeutė.
Priklausomybė nuo benzodiazepinų, sako R. Mazaliauskienė, gydoma sudėtingai, tačiau parinkus tinkamas priemones, tai – tikrai išsprendžiama problema.
„Kai žmogus jau apsisprendžia atsisakyti priklausomybės, tu turi pacientą su dviem diagnozėmis: ta, dėl kurios jis pradėjo gerti vaistus, ir su pačia priklausomybe“, – sako pašnekovė.
Gydymas tuomet tampa kompleksiškas. Jei medikamentą imta vartoti dėl nerimo ar nemigos – šie simptomai stiprės nutraukiant vartojimą. Tai, anot medikės, gali vesti prie labai rimtų pasekmių, todėl, nutraukiant raminamųjų vartojimą, reikia imtis kitų pagalbos priemonių – psichoterapija, medikamentinis gydymas, psichologinė pagalba.
Ko galime tikėtis iš 2020-ųjų, pandemijos metų? Gydytojos teigimu, tikriausiai bus fiksuotas dar didesnis nerimo lygis. Nors benzodiazepinų prieinamumas ribojamas, jaunimas, sako medikė, greičiausia toliau ieškos medikamentinių priemonių nusiraminimui, nors ši problema labai sėkmingai gali būti sprendžiama ir be vaistų.
