Tiesus kelias į depresiją – taip mažai aptariamą perdegimo sindromą apibūdina „Ąžuolyno“ klinikos direktorius, psichiatras Raimundas Alekna. Psichiatro teigimu, dažnai net specialistai greičiau šį sindromą klaidingai diagnozuos kaip depresiją. Jei Skandinavijos šalyse dėl šio sindromo gautumėte iki 2 metų nedarbingumą, tai Lietuvoje jums klaidingai pasiūlys antidepresantų.

Kas yra perdegimo sindromas ir kaip nuo jo apsisaugoti, DELFI TV Gyvai studijoje pasakoja psichiatras R. Alekna bei profesinio augimo konsultantė Lina Danienė.

Lina Danienė, Raimundas Alekna
© DELFI / Karolina Pansevič
Lina Danienė, Raimundas Alekna

Skiriasi nuo depresijos

„Tai šiek tiek skiriasi nuo depresijos. Mes tai dažnai maišome. Mes – tai turiu omenyje specialistus. Labai mėgsta viską nurašyti depresinėms būsenoms. Galbūt dėl to, kad tai yra susiję su ligų klasifikavimu ir Ligonių kasų apmokėjimu“, – atvirai sako psichiatras.

Anot jo, tarp depresijos ir perdegimo sindromo yra didelis skirtumas. „Depresijos paprastai būna daugiau susijusios su visomis gyvenimo sferomis, o perdegimo sindromas yra sietimas su darbine veikla.

Jei mes, paprastai kalbant, sunkiai keliamės ir be didelio entuziasmo einame į darbą, kai kažkada anksčiau ėjome su malonumu – tai gali parodyti, kad yra perdegimo sindromas“ , – sako R. Alekna.

Raimundas Alekna
© DELFI / Karolina Pansevič
Raimundas Alekna

Depresijos atsiradimui, sako specialistas, yra reikalingos ta tikros priežastys. Perdegimo sindromo atveju, sako psichiatras, nors yra sumažėjęs domėjimasis darbine veikla, tai kitose gyvenimo srityse neatsiliepia. „Depresijos atveju, žmogus yra liūdnas: ar tai būtų šeimos reikalai, darbo reikalai ar asmeninis gyvenimas.

Daugiau depresiją sieju su gedėjimo procesu, kai mes kažko netenkame. Depresijos būsena yra viena iš tų gedėjimo procesų fazių“, – akcentuoja R. Alekna.

Perdegimo sindromas, sako jis, yra susiejamas su savęs nebematymu profesinėje veikloje, kurioje esame įgiję specialybę, esame geri specialistai.

„Ir neatsitiktinai, ne dėl depresijos, o dėl perdegimo sindromo Skandinavijos šalyse duodamos ilgalaikės atostogos. Šiuo pagrindu žmogus gali neiti į darbą iki metų, net dviejų“, – sako R. Alekna.

Pavargęs vyras
© Shutterstock
Pavargęs vyras

Diagnozavus depresiją, teigia psichiatras, tiek laiko gydymui neprireikia. „Depresijai iš tikro gali padėti kompleksinis gydymas, kuomet taikomi medikamentai, antidepresantai, taikoma psichoterapija ir fizinio aktyvumo komponentas. Žmogus dirbdamas sporto salėje pagamina endorfinų ir nuotaika pasitaiso.

Priešingai, perdegimo sindromui – tai nebeturi jokios įtakos. Tokiais atvejais labiau rekomenduotina psichoterapija“, – tikina R. Alekna.

„Žmogui reikia padėti susivokti, kas nutiko, kodėl jis susirgo perdegimo sindromu, nors jis galbūt labiau kompetetingas nei visa eilė jo kolegų. Čia su vaistais nelabai kuo gali padėti“, – pasakoja psichiatras.

Lemia charakterio bruožai

Tačiau, teigia jis, perdegimo sindromą turintys asmenys yra linkę į savigydą: atsižvelgiant į jų ekonominį ir kultūrinį kapitalą, jie naudoja tam tikras stimuliuojančias medžiagas. „Tai gali būti ir kokainas, amfetaminas. Kiti vartoja alkoholį. Tai turi trumpalaikį efektą, kuris komplikuojasi dar sunkesniais dalykais. Perdegimo sindromas gali pereiti į depresinę būseną, kuomet ir kitos gyvenimo sritys tampa nebemielos.

Tada savęs nebematai ne tik darbe. Negalvoji, kad darbo pakeitimas tau galėtų pagerinti savijautą. Galbūt save kaip žmogų, kaip asmenybę realizuotum kažkur kitur, bet nebematai jokios prasmės apskritai gyvenime. Aplanko mintys apie savižudybę, kitą kartą net pakeliama ranka prieš save“, – perspėja R. Alekna.

Susidūrę su šia bėda Skandinavijos šalyse gautumėte ilgalaikes atostogas, o Lietuvoje – klaidingą diagnozę
© Shutterstock nuotr.

Charakterio bruožai, kurie gali nulemti perdegimo sindromo atsiradimą, sako psichiatras, susiformuoja dar vaikystėje. Anot jo, perdegimo sindromas būdingas perfekcionistams, maloniems žmonėms, kurie nemoka pasakyti „ne“. „Jie paprastai pasiima per didelį darbo krūvį. Darbo krūvis kelia stresą. Jie stengiasi viską atlikti tiksliai, gerai, kokybiškai, nes tokiu būdu tikisi, kad patvirtins sako vertę.

Perdegimo sindromu suserga žmonės, kurie turi mažesnę savivertę ir būtent per profesinę veiklą bando savivertę pakelti“, – akcentuoja R. Alekna.

„Dažnai perdegimo sindromu serga žmonės, kurie mėgstami, mylimi. Kitą kartą sako: kodėl tu tiek daug dirbi? Visi pasiruošę padėti, bet jie tos pagalbos negali priimti“, – pastebi R. Alekna.

Protingų žmonių liga

Taip pat, pasakoja pašnekovas, perdegimo sindromu suserga protingi žmonės. „Jie iš tikro turi labai geras smegenis, labai puikiai viską supranta, turi aukštą IQ, bet jie turi problemų su emociniu intelektu. Jiems sunku pagauti tuos momentus, kai yra pavargę. Jie paprastai pastebi, kad su jais kažkas negerai, kai jau yra pervargę. O kada esi pervargęs, sutrinka ir miegas, sunkiau užmigti, atsikeli nepailsėjęs, nedarbingas ir taip toliau“, – teigia R. Alekna.

Raimundas Alekna
© DELFI / Karolina Pansevič
Raimundas Alekna

Perdegimo sindromas, sako specialistas, labiau būdingas žmonėms, kurie dirba paslaugų sferoje. „Mes neatsitiktinai pasirenkame savo profesijas. Auklėjimas sąlygoja mūsų charakterio bruožus, kurie labiau ar mažiau tinka vienai ar kitai profesinei veiklai. Perdegimo sindromas yra būdingas paslaugų sferos, pavyzdžiui, medicinos srityje dirbantiems.

Medikai linkę padėti kitiems, jaučia spaudimą, kad turi būti visiems malonūs. Kokį krūvį bekrautum, jie turi padaryti, nes vyksta manipuliacija – privalai, tavęs laukia žmogus, kuriam dar blogiau“, – sako R. Alekna.

Šių dienų rykštė

L. Danienė teigia, kad perdegimo sindromas – mūsų dienų rykštė. „Pastaruosius dešimtmečius yra apie tai šnekama. Natūralu, kad tai pradeda pastebėti darbdaviai: iki tol gerai dirbęs darbuotojas, darosi irzlus, negatyvus, krenta jo darbo rezultatai.

Vokietijoje buvo atliktas tyrimas, kad praktiškai 3 milijonai dirbančiųjų prisipažino, kad jaučia perdegimo būseną. Britanijoje 30 proc. organizacijų nuolat patiria tokias reikšmingas problemas. Net neabejoju, kad jei Lietuvoje padarytume tokį tyrimą, tai matytume“, – sako profesinio augimo konsultantė.

Lina Danienė
© DELFI / Karolina Pansevič
Lina Danienė

Anot jos, dabartinė darbo kultūra kovoti su perdegimo sindromu tikrai nepadeda. „Darbe apie tai nėra įprasta kalbėti. Aplinka tokia, kad mes skatiname darbštumą, pareigingumą, rezultatų siekimą. Jeigu imtų žmonės apie tai atvirai kalbėti darbe, tai, ko gero, būtų palaikyti tinginiais, nesusitvarkančiais su darbu, galbūt prisiimančiais per daug, negebančiais susitvarkyti su savo pareigomis“, – tiesiai šviesiai savo L. Danienė.

Žmonės, pasakoja specialistė, dažnai perdegimo sindromo jausmą apibūdina kaip neįveikiamą darbų kalną.

Darbų kalnas, pasakoja L. Danienė, susidaro, nes šiandieninei kultūrai būdinga, kad visi esame „krizių centrai“. „Baisiausia, kad tai nėra tik ką mums primeta kiti, reikalaudami skubiai padaryti, bet gaunamas adrenalinas, suvokimas, kad aš esu svarbus, reikalingas – mes jaučiame tam tikrą priklausomybę“, – akcentuoja pašnekovė.

Kai nemoki pasakyti „ne“, gadini karjeros galimybes

Anot jos, todėl dažnai ir tenka išgirsti istorijų, kaip žmogus miegojo darbe, dirbo paromis, per atostogas dirbo. L. Danienė įsitikinusi – kol tokios istorijos bus priimamos kaip tokios, kuriosmis verta didžiuotis, tol situacija nepasikeis.

Vytautė Merkytė, Lina Danienė, Raimundas Alekna
© DELFI / Karolina Pansevič
Vytautė Merkytė, Lina Danienė, Raimundas Alekna

Perdegimo sindromui, sako specialistė, įtakos turi ir mūsų nuolatinis noras įtikti kiekvienam. L. Danienė pasakoja, kad baimė susigadinti santykius su vadovu ar klientu, nes pasakėme „ne“, neleidžia dirbti produktyviai: neaptariami terminai, nekeliamas klausimas, ar tikrai esate geriausias žmogus tam darbui.

„Mes imame ir rašome darbus į tą begalinį sąrašą. Natūraliai auga viršvalandžiai“, – pastebi L. Danienė.

Svarbiausia, pabrėžia L. Danienė, suprasti, kad toks elgesys nesukuria norimo įvaizdžio, o kaip tik atbaido žmones. „Tai gali trukdyti mums daryti karjerą ar gauti vadovo poziciją. Žmonės iš šono mato, kad mes nesusitvarkome su tuo, ką darome.

Sakykime, kad žmogus, kuris negali pasakyti „ne“, jis viską darys skubotai ir vidutiniškai. Kai tu prisiimi labai daug, tai yra tam tikras kiekis laiko, energijos, kiek tu gali kiekvienam iš tų dalykų skirti. Blaškaisi, šokinėji nuo vieno prie kito, palieki klaidų, nepadarai maksimumo ir tada visi kiti tave vertina kaip darbus darantį vidutiniškai“, – akcentuoja L. Danienė. Anot jos, todėl labai svarbu yra planuoti darbus.

Lina Danienė, Raimundas Alekna
© DELFI / Karolina Pansevič
Lina Danienė, Raimundas Alekna

Perfekcionizmas yra tik Dievo charakterio bruožas

Taigi ką reikėtų daryti, kad nepasireikštų perdegimo sindromas? R. Alekna sako, kad žmonės, kuriems jau yra perdegimo sindromas, rekomendacijų dažniausiai nebegirdi.

„Lengva pasakyti: nustok dirbti po darbo. 8 darbo valandos – viskas, tu daugiau negali padaryti, tai jau už tavo fiziologinių ribų“, – sako R. Alekna.

Anot jo, svarbu miegoti 7-8 valandas per parą, turėti hobį, kuris leistų atsiriboti nuo darbo. „Paprastai tie, kurie įsisuka į perdegimo sindromo ratą, jau nebegali sustabdyti savęs. Jie nustoja tikėti savimi ir taip nelabai tikėję. Jie galvoja tik negatyvias mintis: man nepasiseks, man nepavyks, mane išmes, aš prarasiu darbą, nors iki tol dirbo labai gerai“, – sako specialistas.

R. Alekna dar kartą pabrėžia, kad perdegimo sindromas yra susijęs su žmogaus charakterio bruožais, pavyzdžiui, maža saviverte. Anot psichiatro, pirmiausia žmogus turi pradėti gerbti save, rūpintis savimi. „Tu esi vienintelis gyvenime. Darbų ir kolegų – daug“, – primena pašnekovas.

Susidūrę su šia bėda Skandinavijos šalyse gautumėte ilgalaikes atostogas, o Lietuvoje – klaidingą diagnozę
© DELFI / Domantas Pipas

Tie, kurie skuba, sako psichiatras, turi problemų su darbų planavimu. „Nesusiplanavę jie bėga daryti darbų – paprastai nubėga ne į tą pusę. Reikia disciplinuotiaisusiplanuoti ir nedaryti daugiau nei susiplanavai.

Reikia susivokti, kad perfekcionizmas gali būti Dievo charakterio bruožas. O tu esi viso labo paprastas, klystantis. Tokiems žmonėms patariame daryti klaidas ir džiaugtis, nes gali daug iš to išmokti“, – sako psichiatras.

Žmonėms, kurie labai malonūs, paslaugūs, pašnekovas turi patarimą. „Įsivaizduok, kad kiekvieną dieną valgai labiausiai mėgstamą tortą. Po kiek laiko jis tau pats labai nemalonus? Lygiai taip pat to malonaus žmogaus turi būti nedaug, dozuotai“, – sako R. Alekna.

Perdegimas yra tiesus kelias į depresiją

Anot jo, procesą iki mirties reikia padaryti kuo malonesnį, nepamiršti ir save apdovanoti už nuveiktus darbus.

„Didžiuojamės, kad esame darbštūs, bet tas darbštumas yra susijęs su antru lazdos galu ir labai smarkiai smogia.

Turiu darbuotojų, kurie ne kartą yra atėję ir prašę leisti dirbti didesniu krūviu. Aš klausiu: ar jūs norite daugiau dirbti ar uždirbti? Reikia tą suvokti. Visuomet pabrėžiu, kad man perdegusio darbuotojo nereikia, nes jis daro klaidų. O čia yra sritis, kur klaidos pavojingos“, – dalinasi psichiatras.

Susidūrę su šia bėda Skandinavijos šalyse gautumėte ilgalaikes atostogas, o Lietuvoje – klaidingą diagnozę
© DELFI / Domantas Pipas

R. Alekna sako, kad vis dažniau susiduria su žmonėmis, kurie mano, kad jiems yra depresija, nors akivaizdžiai jie serga perdegimo sindromu. „Aišku, užsitęsęs pervargimas – tiesus kelias į depresiją“, – perspėja jis.

Jei žmogus jaučia su profesine veikla susijusį emocinį ir fizinį išsekimą, jaučia, kad pasikeitė, anot R. Aleknos, turėtų labai rimtai susirūpinti. „Rekomenduočiau mažiausiai pasikonsultuoti su psichologu, o išmintinga būtų kreiptis į psichoterapeutą. Tai padėtų susivokti, iš kur tai ateina ir ką tu darei iki tol“, – pataria R. Alekna.

Jei Skandinavijos šalyse susirgus perdegimo sindromu galima tikėtis ilgų atostogų, tai ko galime tikėtis Lietuvoje? R. Aleknos atsakymas nedžiugina. „Dažniausiai galima tikėtis, kad tau užrašys depresijos sutrikimą ir paskui – antidepresantų. Deja, taip yra.

Iš tikro daug kas stebisi ir nelabai supranta, kaip čia metus ar du gali gauti nedarbingumą ir daryti, ką nori. Yra toks pasakymas: „atsitrenkei į sieną“. Kelia visiems juoką. Skandinavas „atsitrenkė į sieną“ ir gali du metus neiti į darbą“, – pasakoja R. Alekna.


www.DELFI.lt
18