Vaikystę praleidusi su nuo alkoholio priklausomu ir smurtaujančiu tėvu 35-erių Lina (tikrasis vardas redakcijai žinomas), iki šiol pasakodama savo išgyvenimus negali sulaikyti ašarų. Ilgą laiką jautusi, kad skiriasi nuo bendraamžių, negali suvaldyti pykčio bei bando gelbėti artimuosius, moteris tik prieš keletą metų suprato, iš kur kyla šie jausmai.

Alkoholio vartojimo problema bei su ja susijusios ligos Lietuvoje itin populiarios. Tačiau informacijos apie šios priklausomybės kankinamų tėvų paveiktus vaikus nėra tiek daug, kiek apie patį alkoholizmą. Lina atvirai papasakojo DELFI, ką išgyveno per 18 metų su girtuokliaujančiu tėvu ir kaip jo liga atsiliepia dabartiniam moters gyvenimui.

„Prieš keletą metų kreipiausi į psichologą dėl sunkumų užmezgant santykius ir susipažįstant su naujais žmonėmis. Pradėjus analizuoti mano dabartinį gyvenimą bei praeitį atradome daugybę dalykų, kuriuos iki tol maniau esant „normaliais". Nors ir anksčiau jaučiau, kad su manimi kažkas ne taip, bet tada nesupratau, kad tai susiję su alkoholiku tėvu.

Esu vyriausias vaikas šeimoje, tad vaikystėje stengiausi apsaugoti, išgelbėti brolius nuo pavojaus namuose. Suaugusi pastebėjau, kad bandau saugoti ir savo vaikinus, draugus. Itin ryškiai pasireiškė jausmų užgniaužimas, tam, kad išgyvenčiau būdama maža, turėjau nuslopinti savo jausmus. Užaugus ši savybė niekur nedingo – ir toliau stengiausi nieko nejausti, nes taip bandžiau išvengti skausmo. Esu itin atsargi, turiu stiprų savisaugos instinktą, pastabumą detalėms. Pavyzdžiui, viešoje vietoje visada atsisėdu taip, kad esant reikalui galėčiau greitai pabėgti ir matyčiau duris, kas pro jas įeina.

Liūdna pripažinti, bet beveik visi mano vaikystės prisiminimai su tėvais – neigiami. Nuolatinis triukšmas, muštynės, išsiblaiviusio tėvo ašaros ir motinos atleidimas. Labai pykau ant jos, ne kartą maldavau išsikraustyti, bet ji atsakydavo tą patį – aš jį myliu, kas reiškė, kad myli labiau už vaikus. Santykių su tėvu, galima sakyti, neturėjau jokių. Jis labai daug dirbo, o grįžęs imdavo mušti mamą. Daužyti iki sąmonės netekimo. Prisimenu nuolatinę baimę. Bijodavau grįžti namo, nežinojau, ką ten rasiu. Bet bijodavau ir išeiti, jei tėvo nebūdavo namuose. Tikėjau, kad galiu apsaugoti mamą ir mažuosius, jeigu jis grįš girtas.

Aiškiai atsimenu griūvančias spintas, išspiriamas duris, lūžtančio kaulo garsą, mėtomus daiktus, motinos maldavimus ir riksmus. Atmintyje išlikusios kai kurių baisiausių muštynių scenos, kurios kartais iškyla prieš akis, lyg filmas ir niekaip nedingsta. Labiausiai įsiminusi didelė ir nuolatinė baimė, buvau nuolat pasiruošusi kovoti, pasirengusi ginti, adrenalinas kildavo nuo menkiausios įtampos ar stresinės situacijos. Buvau labai įsitempęs vaikas, didelė peštukė, mušdavausi kieme, puldavau kiekvieną, įžeidusį mane ar mano draugus. Jaučiausi protingesnė už savo tėvus, maniau galinti sutvarkyti jų gyvenimus ir išspręsti problemas. Negalėjau niekam papasakoti to, kas vykdavo namuose, mama neleido to daryti. Melsdavausi Dievui, kad mano tėvas mirtų ir tada galėtume gyventi ramiai. Svajojau, kad mane priimtų kokia nors kita šeima, kad įvaikintų draugės tėvai, bet tik kartu su broliais, viena nenorėjau niekur eiti, būtent todėl niekad nebėgau iš namų", - pasakojo Lina.

Nepasitikėjo niekuo

Nors iš tėvų namų vilnietė išsikraustė beveik prieš du dešimtmečius, vaikystės patirtys persekioja iki šiol. Nors darbas su psichologu ir padeda suvaldyti emocijas, moko tvardytis bei rūpintis savimi, kartais nepavyksta atsispirti per daug metų gerai išmoktiems elgesio modeliams:

„Iki šiol nepavyksta sutvarkyti miego režimo, nors susikūriau labai ramų gyvenimą, finansinį ir emocinį saugumą, vis dar dažnai naktimis, išgirdusi mažiausią triukšmą, pašoku, galvodama, kad grįžo girtas tėvas ir dabar reikės saugotis. Yra daugybė dalykų, palikusių gilų randą mano psichikoje, tačiau stengiuosi dirbti su savimi.

Neišeina atsikratyti noro nors vienam žmogui pasaulyje būti pačia svarbiausia. Nebuvau svarbiausia tėvams vaikystėje ir dabar negaliu būti svarbiausia savo draugams ar mylimajam, protu tą suprantu, tačiau jausmas dėl to niekur nedingsta.

Alkoholis
Alkoholis

Augant pastebėjau daug skirtumų tarp savęs ir šalia alkoholiko neaugusių bendraamžių. Maniau, kad normalu niekada nesulaukti tėvų pagalbos, tikėjau, kad žmonės, kuriems tėvai padeda studijuojant, duoda pinigų ar nuperka namus – silpni ir nevykėliai, nes patys nesugeba išgyventi. Aš pirmuosius pinigus užsidirbau būdama 8-erių, už juos pirkau sąsiuvinius mokyklai. Apskritai nemokėjau prašyti pagalbos ir negebėjau jos priimti. Užsispyrusiai viską dariau pati, nes buvau įsitikinusi, kad pasitikėti negaliu niekuo.

Netikėjau, kad yra vyrų, kurie išgėrę netampa agresyvūs, augdama savo aplinkoje mačiau tik tokius. Stebėdavausi, kodėl kitiems žmonėms pavyksta iki galo pabaigti pradėtus darbus ar projektus, o man sunkiai. Skirtingai, negu kai kuriems aplinkiniams, sunkiai sekėsi valdyti pyktį, labai greitai puldavau į isteriją. Ne kartą esu supykusi taip stipriai, kad neatsiminiau, ko pridariau toje būsenoje.

Dabartiniams mano santykiams augimas šalia alkoholiko turi didžiulę įtaką. Dirbu su psichologu, taip pat užsiimu savianalize, tad situacija po truputį gerėja. Romantiškuose santykiuose labai sunku susitaikyti su tuo, kad nesu pati svarbiausia, kad artimas vyras turi draugų, savo tėvus, asmeninių pomėgių. Ne vienus santykius sugrioviau dėl savo isterijos protrūkių ir mėginimo kontroliuoti, savintis žmogų.

Bendraujant su draugais sudėtinga jausti empatiją. Mane labai erzina silpni žmonės, negalintys patys apsispręsti, prašantys patarimo ar nesugebantys išspręsti savo problemų ir dėl jų verkšlenantys. Kiekvienąkart, susidūrus su tokia situacija, tenka labai stipriai save kontroliuoti ir stabdyti, kad artimam draugui nepasakyčiau, jog jis yra nevykėlis ar durnius, kad jaudinasi dėl niekų. Mokausi užjausti, išklausyti, įsijausti į kito žmogaus situaciją, kuri man, galbūt, atrodo niekinė, bet kitam – labai svarbi".

Vis dar negali atleisti tėvams

Koopriklausomybės kamuojamų vaikų ir kitų piktnaudžiaujančių žmonių artimųjų jausmai dažnai panašūs. Logiškai suvokdami savo jausmų priežastis ir veiksmų pasekmes jie visgi ne visada geba pažvelgti į situaciją iš šalies, išvengti skausmo bei atleisti priklausomiems žmonėms.

„Iki šiol viduje kirba klausimas tėvams – ką aš jums padariau, kad jūs šitaip manęs nemylėjote? Kuo nusikaltau? Kodėl apskritai mane gimdėte? Jaučiu didžiulę nuoskaudą, kad tėvai man niekuo nepadėjo sulaukus pilnametystės, kad viską gyvenime turėjau susikurti pati. Kad iki šiol kasdien gyvenu įsitempusi ir nuolat esu pasiruošusi pulti gintis arba ginti. Turbūt niekada neatleisiu motinai už tai, kad mane, apsiginti negalintį vaiką, vertė gyventi nuolatiniame pavojuje, beveik kasdien rizikuojant savo ir mano gyvybėmis. Dar labiau ant jos pykstu, kad žinodama situaciją toje pačioje aplinkoje pagimdė dar tris vaikus ir mano mažiesiems broliams leido augti tame pačiame pavojuje. Dabar suprantu, kad ji buvo ir tebėra koopriklausoma nuo alkoholiko tėvo, kad pastarasis – serga ir pats pagyti negali. Bet supratimas nepanaikina nevilties ir skausmo, kuris kyla vien prisiminus vaikystę ir paauglystę.

Smurtas prieš moteris
© Shutterstock nuotr.
Smurtas prieš moteris

Tuomet, kai kiti bendraamžiai vaikščiojo vieni pas kitus į svečius, žaisdavo kieme, aš negalėjau nieko pasikviesti į namus, nes nežinojau, ar pravėrus duris neteks perlipti per knarkiantį ir smirdintį tėvą, ar jis neįsiverš namo krauju pasruvusiomis akimis ir neims vartyti baldų ieškodamas motinos. Kai kiti vaikščiodavo į „plotus", maištavo prieš aplinką ir vaidindavo, kad jų niekas nesupranta, aš visur, kur eidavau po mokyklos, vesdavausi savo brolius ir net neturėjau minčių maištauti. Kai kiti atsipalaidavę šokdavo klasės „žiburėliuose", pirmus kartus bučiuodavosi su simpatijomis, aš galvodavau apie tai, ar šiuo metu namuose netįso tėvo užmušta motina, o mažieji broliai basomis kojomis nestovi lauke. Nežinau, ar kada atleisiu tėvams už atimtą vaikystę, kurios taip ir nepatyriau. Buvau vaiko kūne įkalintas suaugęs žmogus.

Šiuo metu su tėvais bendrauju labai mažai. Nors jie tebegyvena abu kartu, su tėvu nepalaikau jokių ryšių, niekada nebuvome artimi, net nežinočiau, apie ką su juo kalbėtis likus dviese. Su mama kartais pasikalbame telefonu, susitinkame per šventes. Į tėvų namus nevažiuoju, nenoriu pamatyti to, kas ten vyksta dabar. Atsikračiau noro sutvarkyti jų gyvenimus, tėvą nuvežti pas gydytojus, jie – suaugę žmonės, viską gali patys. Vos baigusi mokyklą bėgau iš tų namų kuo toliau. Buvo labai skaudu palikti brolius, jaučiausi už juos atsakinga, tačiau pati nebegalėjau daugiau kentėti tos įtampos, nebenorėjau kasdien matyti „kovos klubo" ir žvalgytis, kad krintanti komoda neužvirstų ant galvos man ar broliams", - verkdama pasakojo moteris.

Paklausta, ką norėtų patarti, perduoti dabartiniams vaikams, augantiems alkoholikų šeimose, Lina kalbėjo drąsinančiai. Tai kada nors baigsis, tik turėkite tikslų: „Noriu patarti nebijoti ir žinoti, kad jie – ne vieni. Nebijoti, kad tai niekada nesibaigs. Turėti tikslų, gerai mokytis ir planuoti ateitį. Ateitį, kai nebegyvens po vienu stogu, kai patys galės kurtis savo ramybės oazę, namus, į kuriuos pareiti nebebijos. O baigus mokyklą kaip įmanoma anksčiau patarčiau atsitraukti nuo tėvų. Į kitus namus, kitą miestą, dėl Dievo meilės, jeigu reikia, net į kitą šalį. Negalvokite, kad jūs galite padėti savo tėvams. Kad jeigu tik dar labiau pasistengtumėte, tėtis ar mama mestų gerti – tai priklauso ne nuo jūsų. Netikėkite, jeigu jums sako, kad geria dėl to, kad esate blogas ar neklausote. Netikėkite alkoholiko pažadais, jie meluoja ir manipuliuoja. Būtinai susiraskite žmogų, su kuriuo galėtumėte pasikalbėti ir viską papasakoti. Žmogų, pas kurį galėtumėte nubėgti, jeigu jūsų namuose jums kiltų pavojus. Negyvenkite su ta kančia vieni, tokių, kaip jūs ir aš yra daug, kas žino, galbūt ir jūsų klasės draugas ar kaimynas patiria lygiai tą patį, dviese išgyventi lengviau".

Psichologinių bėdų turi ne visi suaugę alkoholikų vaikai

Į klausimus apie suaugusius alkoholikų vaikus atsako psichologas, Respublikinio priklausomybės ligų centro Metodinio vadovavimo ir monitoringo skyriaus vedėjas Andrius Lošakevičius.

– Ar visi, be išimties, vaikai, augę su vienu ar abiem alkoholiu piktnaudžiaujančiais tėvais, užaugus dėl to turi psichologinių problemų?

– Ne, tikrai nėra taip, kad visi be išimties susiduria su psichologiniais sunkumais – sakyčiau priešingai, dauguma yra gerai prisitaikę, produktyvūs ir visuomeniški žmonės, kaip ir dauguma kitų žmonių. Tačiau žmonės, augę su vienu ar abiem piktnaudžiaujančiais alkoholiu tėvais, dažniau nei žmonės, kurių tėvai šių problemų neturėjo, patiria psichologinių problemų – nuotaikos ir nerimo sutrikimų, yra didesnė tikimybė, kad jie žalingai vartos alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Moterims, augusiomis su tėvais, turinčiais alkoholio vartojimo problemų, dažniau nei vyrams, pasireiškia nerimo sutrikimų (generalizuotas nerimo sutrikimas, agorafobija, panikos priepuoliai, ir pan.), o vyrai dažniau gali būti linkę žalingai vartoti alkoholį ir patirti su tuo susijusių pasekmių.

Svarbu paminėti, kad šie sunkumai nėra išskirtinai būdingi žmonėms, augusiems šeimose, kuriose piktnaudžiaujama alkoholiu. Reikėtų kalbėti plačiau – apie šeimas, kurios patiria rimtų vaikų auginimo ir visaverčio ugdymo sunkumų. Alkoholio vartojimo problemos gali būti kliūtis visavertiškai ugdyti vaiką – užtikrinti vaiko emocinį saugumą, apsaugoti nuo abejingumo ar nepriežiūros, emocinio ar fizinio smurto, prievartos ir pan. Žmonės, augę šeimose, kuriose tėvai patiria tėvystės sunkumų (dėl alkoholio vartojimo ar kitų priežasčių), turi didesnę riziką susidurti su įvairiais psichikos sveikatos sunkumais, tačiau kaip minėta – tai tikrai nereiškia, kad visi būtinai susidurs ar nesugebės sėkmingai jų įveikti.

– Koks elgesys ir mąstysena būdingi suaugusiems alkoholiu piktnaudžiaujančių tėvų vaikams?

– Kaip minėta, žmonės, augę šeimose, kuriose dėl vienokių ar kitokių priežasčių tėvai negali tinkamai prižiūrėti savo vaikų ir patenkinti bazinių jų emocinio saugumo poreikių, dažniau patiria įvairių psichologinių ar prisitaikymo prie socialinių aplinkybių sunkumų. Jei lyginant su kitomis tėvystės problemomis, išskirtume būtent piktnaudžiavimą alkoholiu, kaip esminę tėvystės problemą, tai yra gana stiprus prognostinis veiksnys, kad vaikai taip pat bus linkę piktnaudžiauti alkoholiu ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis (PAM). Tai ypatingai pasireiškia vyrams.

– Ką išgyvena šie žmonės ir su kokiais psichologiniais sunkumais susiduria užaugę?

– Kiekvieno žmogaus išgyvenimai labai individualūs. Kaip ir bet kuris kitas žmogus, jie gali patirti pačių įvairiausių sunkumų. Kaip jau minėta – nuo nerimo ir nuotaikos sutrikimų, iki PAM vartojimo problemų ir kitokių elgesio ir mąstymo sunkumų (negebėjimo įsijausti, abejingumo, polinkio reaguoti į nesėkmes agresija, aplinkinių kaltinimo ir pan.). Pasireiškimas priklauso nuo daugelio paties žmogaus asmenybinių ir fiziologinių savybių ir jo socialinių aplinkybių.

– Kaip galima atpažinti, kad žmogus augo alkoholiko šeimoje ir jam padėti?

– Jei pats nepasisako, tai ir atpažinti negalime. Tai yra labai individualu, svarbu yra ne spėlioti ir mėginti atpažinti, o nuoširdžiai domėtis žmogumi ir kas vyksta jo gyvenime, išsakyti, kas mums kelia nerimą. Dėl konkrečių atvejų, jei artimo žmogaus elgesys kelia nerimą, visada yra verta pasikonsultuoti su specialistais – medikais ar psichologais.

Sužinojus apie smurtą prieš vaiką, reikia pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių kontaktus rasite savivaldybių svetainėse.
Emocinės paramos tarnybaTelefono numerisDarbo laikas
„Vaikų linija“116111kasdien nuo 11 iki 23 val.
„Tėvų linija“8 800 900 12darbo dienomis nuo 17 iki 21 val.
Kontaktai organizacijų, vykdančių kompleksinių paslaugų teikimo vaikams, nukentėjusiems nuo smurto ar netiesioginio šeimyninio smurto aukoms (liudininkams) ir jų šeimų nariams, projektus.
Organizacijos pavadinimasTel. Nr.El. pašto adresas
Dingusių žmonių šeimų paramos centras85 248 3373centras1@missing.lt
natalija@missing.lt
Viešoji įstaiga Šeimos santykių institutas837 750 935, 8 698 23995pagalba@ssinstitut.lt
Viešoji įstaiga Psichologinės paramos ir konsultavimo centras8 673 22562, 8 650 63789ppkcentras@yahoo.com
VšĮ Vaikų laikinosios globos namai „Atsigręžk į vaikus“85 238 5770, 8 673 17380atsigrezk@gmail.com
Viešoji įstaiga Vaikų ir paauglių socialinis centras85 237 2548, 8 671 89218info@vpscentras.lt
Telšių krizių centras8444 74282, 8 683 96793, 8 671 16590kriziucentras@gmail.com
VšĮ Pagalbos paaugliams iniciatyva8 672 35298info@ppi.lt
VšĮ Paramos vaikams centras85 271 5980, 8 611 43567pvc@pvc.lt
Vilniaus arkivyskupijos Caritas85 212 1653, 8 685 77347mvnamai@vilnius.caritas.lt
Labdaros ir paramos fondas „Algojimas“8 699 54778info@algojimas.lt
Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“85 261 815, 8 682 62772informacija@savethechildren.org
Lietuvos samariečių Jurbarko krašto bendrija8 638 36475, 8 681 77002jurbarkovdc@gmail.com
Specializuotos pagalbos centrai, teikiantys pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje (suaugusiems)
Pagalba turintiems priklausomybių
Norėdami gauti pagalbos kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar artimiausią Priklausomybės ligų centrą:
Respublikinis priklausomybės ligų centras (RPLC)8 5 213 7274info@rplc.lt
RPLC Vilniaus filialas8(52)137808vilnius@rplc.lt
RPLC Kauno filialas8(37)333255kaunas@rplc.lt
RPLC Klaipėdos filialas8(46)415025klaipeda@rplc.lt
RPLC Šiaulių filialas8(41)522488siauliai@rplc.lt
RPLC Panevėžio filialas8(45)582673panevezys@rplc.lt
Anoniminių alkoholikų draugija+370 685 05191/info@aalietuvoje.org
Pilnų namų bendruomenė+370 698 73005infopnb.lt
Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.
Emocinės paramos tarnybaTelefono numerisEl. adresasDarbo laikas
„Pagalbos moterims linija“8 800 66366pagalba@moteriai.ltkasdien visą parą
„Vilties linija“116 123vilties.linija@gmail.comkasdien visą parą
SPC kontaktai:
Specializuotos pagalbos centrų, 2017 metais teikiančių specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, sąrašas pagal savivaldybes
SavivaldybėOrganizacijos pavadinimasTel. Nr.El. pašto adresas
Akmenės r.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Alytaus m.Alytaus miesto moterų krizių centras8 645 45287ammkc@aktv.lt
Alytaus r.Alytaus miesto moterų krizių centras8 645 45287ammkc@aktv.lt
Anykščių r.Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras8 615 45464anyksciumoterys@gmail.com
BirštonoAsociacija „Kauno moterų draugija“8 603 89833kmd.asoc@gmail.com
Biržų r.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866paramosnamai@gmail.com
DruskininkųAlytaus miesto moterų krizių centras8 645 45287ammkc@aktv.lt
ElektrėnųMoterų informacijos centras8 5 2629003 8 650 95216spc@lygus.lt
Ignalinos r.Visagino šeimos krizių centras8 699 20069 8 686 60657viltisvskc@gmail.com
Jonavos r.Moters pagalba moteriaibut8 618 40044vinfo@moters-pagalba.lt
Joniškio r.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Jurbarko r.Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras8 446 61565 8 616 55877taurage@moterscentras.w3.lt
Kaišiadorių r.Asociacija „Kauno moterų draugija“8 603 89833kmd.asoc@gmail.com
KalvarijosMarijampolės apskrities moters veikos centras8 343 59525 8 633 55007spc.mar@gmail.com
Kauno m.Kauno apskrities moterų krizių centras8 679 31930kaunoaspc@kamkc.lt
Kauno r.Asociacija „Kauno moterų draugija“8 603 89833kmd.asoc@gmail.com
Kazlų RūdosMarijampolės apskrities moters veiklos centras8 343 59525 8 633 55007spc.mar@gmail.com
Kelmės r.Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras8 446 61565 8 616 55877taurage@moterscentras.w3.lt
Kėdainių r.Moters pagalba moteriai8 618 40044info@moters-pagalba.lt
Klaipėdos m.Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras8 46 350099 8 650 60094kmn@moteriai.lt
Klaipėdos r.Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras8 445 78024 8 605 82331kretingosmoterys@gmail.com
Kretingos r.Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras8 445 78024 8 605 82331kretingosmoterys@gmail.com
Kupiškio r.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866paramosnamai@gmail.com
Lazdijų r.Alytaus miesto moterų krizių centras8 645 45287ammkc@aktv.lt
MarijampolėsMarijampolės apskrities moters veiklos centras8 343 59525 8 633 55007spc.mar@gmail.com
Mažeikių r.Telšių krizių centras8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282kriziucentras@gmail.com
Molėtų r.Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras8 615 45464anyksciumoterys@gmail.com
Neringos m.Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras8 46 350099 8 650 60094kmn@moteriai.lt
PagėgiųKoordinacinis centras „Gilė“8 610 10715koordinaciniscentras@gmail.com
Pakruojo r.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Palangos m.Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras8 46 350099 8 650 60094kmn@moteriai.lt
Panevėžio m.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866paramosnamai@gmail.com
Panevėžio r.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866paramosnamai@gmail.com
Pasvalio r.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866 paramosnamai@gmail.com
Plungės r.Telšių krizių centras8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282kriziucentras@gmail.com
Prienų r.Asociacija „Kauno moterų draugija“8 603 89833kmd.asoc@gmail.com
Radviliškio r.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Raseinių r.Raseinių krizių centras8 657 87475info@kriziucentras.eu
RietavoTelšių krizių centras8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282kriziucentras@gmail.com
Rokiškio r.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866paramosnamai@gmail.com
Skuodo r.Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras8 445 78024 8 605 82331kretingosmoterys@gmail.com
Šakių r.Marijampolės apskrities moters veiklos centras8 343 59525 8 633 55007spc.mar@gmail.com
Šalčininkų r.Moterų informacijos centras8 650 95216 8 5 2629003spc@lygus.lt
Šiaulių m.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Šiaulių r.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Šilalės r.Koordinacinis centras „Gilė“8 610 10715koordinaciniscentras@gmail.com
Šilutės r.Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras8 445 78024 8 605 82331kretingosmoterys@gmail.com
Širvintų r.Moterų informacijos centras8 5 2629003 8 650 95216spc@lygus.lt
Švenčionių r.Moterų informacijos centras8 5 2629003 8 650 95216spc@lygus.lt
Tauragės r.Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras8 446 61565 8 616 55877taurage@moterscentras.w3.lt
Telšių r.Telšių krizių centras8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282kriziucentras@gmail.com
Trakų r.Moterų informacijos centras8 5 2629003 8 650 95216spc@lygus.lt
Ukmergės r.Moters pagalba moteriai8 618 40044info@moters-pagalba.lt
Utenos r.Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras8 615 45464anyksciumoterys@gmail.com
Varėnos r.Alytaus miesto moterų krizių centras8 645 45287ammkc@aktv.lt
Vilkaviškio r.Marijampolės apskrities moters veiklos centras8 343 59525 8 633 55007spc.mar@gmail.com
Vilniaus m. (išskyrus Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijas) Vilniaus m. (Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijos)Vilniaus moterų namai Moterų informacijos centras8 5 2616380vmotnam@vmotnam.lt
Vilniaus r.Moterų informacijos centras8 5 2629003 8 650 95216spc@lygus.lt
Visagino r.Visagino šeimos krizių centras8 699 20069 8 686 60657viltisvskc@gmail.com
Zarasų r.Visagino šeimos krizių centras8 699 20069 8 686 60657viltisvskc@gmail.com
SVARBU. bukstipri.lt - Vidaus reikalų ministerijos administruojama internetinė svetainė, skirta žmonėms, susidūrusiems su smurtu artimoje aplinkoje.
Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.

Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą:
RegionasSpecializuotos pagalbos cendivasTelefonai, el.paštas
Vilniaus m. (be Naujininkų, Naujosios Vilnios, Grigiškių seniūnijų)Asociacija Vilniaus moterų namai8 5 2616380
vmotnam@vmotnam.lt
Vilniaus m. Naujininkų, Naujosios Vilnios, Grigiškių seniūnijos, Vilniaus r., divakų r., Širvintų r., Šalčininkų r., Švenčionių r.Asociacija Moterų informacijos cendivas8 650 95216
spc@lygus.lt
Vilniaus m.Vyrų krizių ir informacijos centras8 662 26770
info@vyrukrizes.lt
Kauno m.Asociacija Kauno apskrities moterų krizių cendivas8 679 31930
kaunoaspc@kamkc.lt
Kauno m.Kauno apskrities vyrų krizių centras8 636 81621
info@vyrukrc.lt
Kauno r., Prienų r., BirštonoAsociacija Kauno moterų draugija8 37 262773,
8 603 89833
kmd.asoc@gmail.com
Klaipėdos m., Neringos, Palangos m.Viešoji įstaiga Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos cendivas8 46 350099,
8 618 01464
kmn@moteriai.lt
Klaipėdos r., Kretingos r., Šilutės r., Skuodo r.Asociacija Kretingos moterų informacijos ir mokymo cendivas8 445 78024,
8 605 82331
kmimc@kretvb.lt
Šiaulių m., Šiaulių r., Akmenės r., Joniškio r., Pakruojo r., Radviliškio r.Asociacija Moterų veiklos inovacijų cendivas8 41 520239,
8 652 24232
mvic@splius.lt
Panevėžio m., Panevėžio r., Biržų r., Kupiškio r., Rokiškio r., Pasvalio r.Asociacija Lietuvos agentūros "SOS vaikai" Panevėžio skyrius8 685 65540
paramosnamai@gmail.com
Kalvarijos, Marijampolės r.Asociacija Marijampolės apskrities moters veiklos cendivas8 343 59525,
8 633 55007
spc.mar@gmail.com
Šakių r., Vilkaviškio r., Kazlų Rūdos, JurbarkoAsociacija Marijampolės apskrities moterų namai8 617 23130
Moteru.namai@gmail.com
Alytaus m., Alytaus r., Varėnos r., Lazdijų r., DruskininkųAsociacija Alytaus miesto moterų krizių cendivas8 611 54342
ammkc@aktv.lt
Jonavos r., Kaišiadorių r., Elekdivėnų, Ukmergės r., Kėdainių r., Raseinių r. savivaldybėsVšĮ Moters pagalba moteriai8 618 40044
info@moters-pagalba.lt
Telšių r., Plungės r., Rietavo, Mažeikių r.Viešoji įstaiga Telšių krizių cendivas8 68 229459
kriziucendivas@gmail.com
Visagino m., Ignalinos r., ZarasųAsociacija Visagino šeimos krizių cendivas8 686 60657
viltisvskc@gmail.com
Utenos r., Molėtų r., Anykščių r.Asociacija Anykščių moterų užimtumo ir informacijos cendivas8 615 45464
anyksciumoterys@gmail.com
Utenos r.Utenos apskrities vyrų krizių centras8 622 62891
utenosvyruvkc@gmail.com
Kelmės r., Tauragės r., Šilalės r., PagėgiųTauragės moters užimtumo ir informacijos cendivas8 446 61565
taurage@moterscendivas.w3.lt
Marijampolės r.Marijampolės apskrities vyrų krizių centras8 633 55007
marvkc3@gmail.com
Patikslinta 2014 08 17, remiantis oficialia LR SADM informacija. Parengė Asociacija Kauno moterų draugija (865052858)

www.DELFI.lt
46