Vyras, vidutinio ar profesinio išsilavinimo, niekur nedirbo ir nesimokė, buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų – tokį lietuvio smurtautojo portretą sudarė Lietuvos Statistikos departamentas. Vis dėlto specialistai sako, kad fiziškai ar emociškai artimoje aplinkoje gali smurtauti visi nepriklausomai nuo jų išsilavinimo, socialinio statuso ar lyties.

„Su smurtavusiais asmenimis dirbu nuo 2007 metų ir turiu pasakyti, kad neretai tenka sutikti asmenis, kurių pamatęs gatvėje nė neįtartum tokiu elgesiu. Per daugiau nei 10 metų sutikau pernelyg daug agresyviai prieš šeimos narius pasielgusių žmonių, kad galėčiau nupiešti vieną portretą – manau, kad galėčiau nupiešti bent kelis“, – paprašyta apibūdinti smurtautojo portretą sako Kauno vyrų krizių centro vadovė psichologė Dovilė Bubnienė.

Kodėl kyla agresija?

Kalbėdama apie agresiją specialistė primena žmogaus evoliuciją, esą agresija buvo ir vis dar išlieka stipriu išlikimo instinktu. Anot jos, mokslininkai tikėjo, kad anksčiau bet kurie gyvi sutvėrimai tokį elgesį naudojo kaip priemonę kovojant dėl vietos po saule, o jeigu nenaudodavo – žūdavo.

Žinoma, sako ji, dabartiniam žmogui agresija nebėra tik primityvus instinktas, o ir tam tikrų psichosocialinių veiksnių padarinys. D. Bubnienė sako, kad vienas agresiją provokuojančių veiksnių yra neigiama augančio žmogaus aplinka.

„Vaikas, stebėdamas sau svarbių kitų žmonių elgesį, išmoksta tam tikru būdu veikti, spręsti problemas, tenkinti savo norus, valdyti situaciją. Griežtas vaiko auklėjimas, agresyvus baudimas taip pat moko tokio elgesio ir jį patį. Vaikas ar paauglys, supratęs, kad elgdamasis agresyviai, jis tampa tuo, kurio bijo ir klauso, tokį elgesį tęsia“, – sako D. Bubnienė ir priduria, kad žiniasklaida ir filmų kūrėjai, nuolatos pumpuodami negatyvios smurto informacijos srautą, sudaro jaunam žmogui įspūdį, kad toks elgesys yra normalus.

Smurtautojo portretas: kokie požymiai išduoda, kad metas ieškoti pagalbos
© DELFI / Andrius Ufartas

Tačiau, anot D. Bubnienės, aplinka, kurioje žmogus auga, nėra vienintelis veiksnys, galintis išprovokuoti smurtą ir agresiją. Ji sako, kad žmogus gali smurtauti ir patirdamas ilgalaikę frustraciją, įtampą ir stresą.

„Negalėdamas keisti tam tikros situacijos, išspręsti problemos, išeiti iš jos bet kuris žmogus gali patirti frustraciją, neviltį, bejėgiškumą, su tuo kartu ir pyktį, agresiją. Žinome, kad kartais agresija nukreipiama prieš kitus (smurtas gatvėje, šeimoje), kartais prieš save (žalojimasis, savižudybės). O alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas agresiją gali paskatinti dar labiau“, – kalba psichologė.

Atskirai D. Bubnienė mini ir asmens įsitikinimus bei nuostatas, kuriuos lygina su akiniais, per kuriuos žmogus žiūri į pasaulį: „Akiniai, priklausomai nuo to, kokie jie yra, gali iškraipyti pasaulio vaizdą ir suvokimą. Žmogus, kuris turi įsitikinimą, kad pasaulis blogas, o žmonės nori jam pakenkti, nebus su kitais žmonėmis geras ir malonus. Vyras, kuris mano, jog moteris turi jam patarnauti, nepakęs lėkštėje ant stalo neradęs vakarienės. Tokie įsitikinimai kelia problemas santykiuose, skatina pyktį ir agresiją“, – sako specialistė.

Dažniau jėgą naudoja vyrai?

Nors psichologai, kalbėdami apie smurtautojui būdingas savybes ir charakterio bruožus, neišskiria lyties, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, daugiausiai Lietuvoje smurtauja vyrai, kurie sudaro net 91 proc. visų registruotų pranešimų. Fiksuojama, kad 8 iš 10 dėl smurto artimoje aplinkoje nusikaltimo aukų – moterys.

Vis dėlto psichologė psichoterapeutė Kristina Paradnikė tokią statistiką vertina kritiškai. Jos teigimu, tokie duomenys dažnai nėra objektyvūs, nes dėl emocinių ar psichologinių problemų vyrai į atsakingas institucijas kreipiasi rečiau.

„Čia yra toks truputėlį įsivaizdavimas, kad vyrai smurtauja dažniau. Lietuvoje 80 proc. atvejų dėl smurto artimoje aplinkoje kreipiasi moterys, bet, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad smurtą artimoje aplinkoje patyrė 28 proc. moterų ir 16 proc. vyrų. Tai čia labai panašūs skaičiai, tai kodėl jie Lietuvoje nesikreipia?

Jie nesikreipia dėl to, kad, pirmiausiai, nelabai yra kur kreiptis, jeigu pasižiūrėtume, kiek yra centrų moterims, kiek yra vyrams Lietuvoje“, – su statistiniais duomenimis nesutinka psichologė. Ji sako, kad Lietuvoje vis dar vyrauja mąstymas, kad vyras negali būti pažeidžiamas, tarsi vyrauja norma, kad net ir skriaudžiamas vyras neturi teisės niekur kreiptis.

Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 17 specializuotos pagalbos centrų, teikiančių pagalbą moterims, ir apie 6 specializuoti vyrų krizių centrai.

Su priverstinai ir savanoriškai Marijampolės apskrities vyrų krizių centre besilankančiais vyrais dirbanti centro vadovė Adolfina Blauzdžiūnienė sako, kad vyrams Lietuvoje yra kiek sunkiau, nes šieji taip buvo auginami, kad niekada nesiskųstų, būtų vyrais, stiprūs ir galėtų patys apsisaugoti, todėl geriau muša nei eina pas psichologą kalbėtis.

Vis dėlto, tikina ji, vyrai, atėję į centrą šeštą kartą, apsiverkia dėl savo poelgių. Specialistė tikina, kad centruose taikoma daniška elgesio keitimo programa yra veiksminga, nes per ketverius metus iš trijų šimtų programą praėjusių vyrų atgal į centrą sugrįžo tik keli pakartotinai smurtavę. Vyrams reikia pagalbos, sako ji.

Smurtautojo portretas: kokie požymiai išduoda, kad metas ieškoti pagalbos
© L.Masio nuotr.

„Aš manau, kad centrai yra labai veiksmingi, nes visgi juose problema, o ne smurto aukose, kai jau su smurto pasekmėmis dirbame. Yra tokių vyrų, kurie sako, kad būtų ieškoję pagalbos jausdami, kad kažkas negerai, kai žmona grasina skirtis. Sako, kad nežinojo, kur eiti, jautė, kad reikėjo su kažkuo pasikalbėti, esą savi tik pasityčios. Prieš dvejus, trejus metus apie tuos krizių centrus vyrai nieko nebuvo girdėję.

Vyrams labai reikia pagalbos, nes su ta problema jiems reikia dirbti. Kas iš to, kad viena žmona su juo išsikirs? Jis susimes su kita ir prieš ją smurtaus, jeigu nepadėsi jam ir neišaiškinsi, kaip reikia elgtis“, – kalba vyrų krizių centro vadovė.

Tuo tarpu Vilniaus Moterų namų vadovė Lilija Henrika Vasiliauskienė kategoriškai pasisako prieš vyrų krizių centrų veiksmingumą ir tikina, kad su artimoje aplinkoje smurtaujančiaisiais lietuviais reikėtų tvarkytis griežčiau.

Smurtautojo portretas: kokie požymiai išduoda, kad metas ieškoti pagalbos
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Tai yra chroniškas nusikaltimas, tai yra piktnaudžiavimas jėga, galia ir kontrole. Kai mes padarome jį vargšeliu (siunčiame į centrus keisti elgesio – DELFI), tai mes atleidžiam jam visas nuodėmes. Jis vargšelis pasiklausys paskaitėlių 15 kartų, nors jis penkiolika metų prievartavo, žalojo karjeras, mašinas užstatydavo, kad į darbą moteris neišvažiuotų.

Visa tai pasibaigia šnipštu, nes parėjus namo kas buvo, tas ir bus. Pas mus yra nebaudžiamumo nuostata ir visi šitie vyrų krizių centrai yra sugalvoti kaip imitacija, nes valstybė nenori jų bausti ir nebaudžia. Pas mus smurtas yra toleruojamas ir todėl mes turime tiek pakartotinių kreipimųsi“, – piktinasi L. H. Vasiliauskienė.

Smurtautojo portretas: kokie požymiai išduoda, kad metas ieškoti pagalbos
© Organizatorių archyvas

Moterų namų vadovė pasakoja, kad pagal pasaulinius tyrimus tik vienas žmogus iš šimto pasiekia programos rezultatus ir pasikeičia. Ji teigia, kad smurtas artimoje aplinkoje yra toleruojamas, nes už tokį patį nusikaltimą parke ar kur nors kitur asmuo gauna penkerius metus bausmės, o jeigu smurtauja namuose, tai jį pasiunčia į elgesio keitimo programą ir duoda tik nesunkias laisvės atėmimo bausmes.

Moteris sako, kad vyrų elgesio keitimo programoms didžiuliai pinigai yra skiriami veltui. Pirmiausiai, anot jos, Lietuvoje reikėtų užtikrinti kokybišką pagalbą smurto aukoms. Ji sako, kad kai kurios moterys pagalbos laukia ir po porą mėnesių. Šiuo metu, teigia L. H. Vasiliauskienė, vienos aukos pagalbai skiriama 12 eurų per metus.

Matosi tik 40 proc. smurto atvejų

Pašnekovės tikina, kad vyraujantis stereotipas, jog dažniausiai smurtaujama žemesniame socialiniame sluoksnyje yra mitas, esą finansiškai sveikesnės ir labiau išsilavinusios šeimos smurto problemas tiesiog geriau nuslepia. Anot jų, tai patvirtina Jasaičių šeimos ir kitų žinomų žmonių atvejai.

Oksana Pikul-Jasaitienė ir Simas Jasaitis
© DELFI montažas
Oksana Pikul-Jasaitienė ir Simas Jasaitis

„Atvejai, kuriuos gauname iš policijos, yra tik ledkalnio viršūnė. Tų garsių ponių įvykiai rodo, kad pradeda neapsikęsti ir aukštesnio luomo žmonės, ir kalba atvirai. Pas juos smurtas toks uždaresnis, atsargesnis, kad kas nesužinotų: smurtauja vakare ir yra žymiai sunkiau iš šono tai pamatyti, nes jie užsideda krakmolytus marškinukus.

Mes turėjome vicemerą, kuris smurtavo daug metų, ir kai jo žmona atėjo pasiskųsti, aš pasikviečiau žurnalistę, nes viešumas yra svarbus. Atvažiuodavo policija ir nieko jam nedarydavo. Tokių šeimų moterims sunkiau prisipažinti, nes jų gyvenimas geresnis – kiek pajėgia, tiek kenčia, nes bijo viską prarasti, o kita neturi darbo. Tai, ką mes matome, yra tik 40 proc., o visa kita yra užmaskuota“, – smurtaujančio Marijampolės mero Rimo Vitkaus ir jo žmonos skyrybas prisimena A. Blauzdžiūnienė ir prognozuoja, kad ateityje bus girdėti vis daugiau ir daugiau smurto atvejų.

Vis dėlto moteris sako, kad Lietuvoje kol kas dar ne visi supranta, kad egzistuoja ne tik fizinis, bet ir sunkiau atpažįstamas emocinis smurtas.

„Mes važinėjame ir organizuojame tokius prevencinius seminarus po kaimiškas vietoves ir bendruomenes, turime padarę klausimyną. Vienas iš klausimų yra, ar žinote, ką reiškia psichologinis, ekonominis ir seksualinis smurtas, tai dauguma nežino ir nesupranta. Jiems viskas yra normalu ir jie nesupranta, kaip gali būti, kad vyras moterį prievartauja, juk taip turi būti – moteriai tiesiog taip priklauso“, – apie vyraujantį lietuvių požiūrį pasakoja A. Blauzdžiūnienė.

Smurtautojo portretas: kokie požymiai išduoda, kad metas ieškoti pagalbos
© DELFI / Andrius Ufartas

Anot jos, smurtaujantis vyras galvoja, kad jeigu moteris su juo kartu gyvena, tai moters pareiga būti prievartaujamai, pravardžiuojamai ir keiksnojamai. „Jam atrodo, kad ji kaip kempinė turi viską sugerti, nepykti, atleisti arba pro ausis praleisti. Tie, kurie būna priteisti teismo, nenori pripažinti savo kaltės, sako, kad moteris pati prišnekėjo nesąmonių, nesupranta, kas čia blogo, nes visą gyvenimą jai taip sakė ir su ja šitaip elgėsi, o ta iškvietė policiją!“ – apie smurtaujančiųjų požiūrį pasakoja centro vadovė.

Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.
Emocinės paramos tarnybaTelefono numerisEl. adresasDarbo laikas
„Pagalbos moterims linija“8 800 66366pagalba@moteriai.ltkasdien visą parą
„Vilties linija“116 123vilties.linija@gmail.comkasdien visą parą
SPC kontaktai:
Specializuotos pagalbos centrų, 2017 metais teikiančių specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, sąrašas pagal savivaldybes
SavivaldybėOrganizacijos pavadinimasTel. Nr.El. pašto adresas
Akmenės r.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Alytaus m.Alytaus miesto moterų krizių centras8 645 45287ammkc@aktv.lt
Alytaus r.Alytaus miesto moterų krizių centras8 645 45287ammkc@aktv.lt
Anykščių r.Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras8 615 45464anyksciumoterys@gmail.com
BirštonoAsociacija „Kauno moterų draugija“8 603 89833kmd.asoc@gmail.com
Biržų r.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866paramosnamai@gmail.com
DruskininkųAlytaus miesto moterų krizių centras8 645 45287ammkc@aktv.lt
ElektrėnųMoterų informacijos centras8 5 2629003 8 650 95216spc@lygus.lt
Ignalinos r.Visagino šeimos krizių centras8 699 20069 8 686 60657viltisvskc@gmail.com
Jonavos r.Moters pagalba moteriaibut8 618 40044vinfo@moters-pagalba.lt
Joniškio r.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Jurbarko r.Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras8 446 61565 8 616 55877taurage@moterscentras.w3.lt
Kaišiadorių r.Asociacija „Kauno moterų draugija“8 603 89833kmd.asoc@gmail.com
KalvarijosMarijampolės apskrities moters veikos centras8 343 59525 8 633 55007spc.mar@gmail.com
Kauno m.Kauno apskrities moterų krizių centras8 679 31930kaunoaspc@kamkc.lt
Kauno r.Asociacija „Kauno moterų draugija“8 603 89833kmd.asoc@gmail.com
Kazlų RūdosMarijampolės apskrities moters veiklos centras8 343 59525 8 633 55007spc.mar@gmail.com
Kelmės r.Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras8 446 61565 8 616 55877taurage@moterscentras.w3.lt
Kėdainių r.Moters pagalba moteriai8 618 40044info@moters-pagalba.lt
Klaipėdos m.Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras8 46 350099 8 650 60094kmn@moteriai.lt
Klaipėdos r.Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras8 445 78024 8 605 82331kretingosmoterys@gmail.com
Kretingos r.Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras8 445 78024 8 605 82331kretingosmoterys@gmail.com
Kupiškio r.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866paramosnamai@gmail.com
Lazdijų r.Alytaus miesto moterų krizių centras8 645 45287ammkc@aktv.lt
MarijampolėsMarijampolės apskrities moters veiklos centras8 343 59525 8 633 55007spc.mar@gmail.com
Mažeikių r.Telšių krizių centras8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282kriziucentras@gmail.com
Molėtų r.Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras8 615 45464anyksciumoterys@gmail.com
Neringos m.Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras8 46 350099 8 650 60094kmn@moteriai.lt
PagėgiųKoordinacinis centras „Gilė“8 610 10715koordinaciniscentras@gmail.com
Pakruojo r.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Palangos m.Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras8 46 350099 8 650 60094kmn@moteriai.lt
Panevėžio m.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866paramosnamai@gmail.com
Panevėžio r.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866paramosnamai@gmail.com
Pasvalio r.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866 paramosnamai@gmail.com
Plungės r.Telšių krizių centras8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282kriziucentras@gmail.com
Prienų r.Asociacija „Kauno moterų draugija“8 603 89833kmd.asoc@gmail.com
Radviliškio r.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Raseinių r.Raseinių krizių centras8 657 87475info@kriziucentras.eu
RietavoTelšių krizių centras8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282kriziucentras@gmail.com
Rokiškio r.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866paramosnamai@gmail.com
Skuodo r.Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras8 445 78024 8 605 82331kretingosmoterys@gmail.com
Šakių r.Marijampolės apskrities moters veiklos centras8 343 59525 8 633 55007spc.mar@gmail.com
Šalčininkų r.Moterų informacijos centras8 650 95216 8 5 2629003spc@lygus.lt
Šiaulių m.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Šiaulių r.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Šilalės r.Koordinacinis centras „Gilė“8 610 10715koordinaciniscentras@gmail.com
Šilutės r.Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras8 445 78024 8 605 82331kretingosmoterys@gmail.com
Širvintų r.Moterų informacijos centras8 5 2629003 8 650 95216spc@lygus.lt
Švenčionių r.Moterų informacijos centras8 5 2629003 8 650 95216spc@lygus.lt
Tauragės r.Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras8 446 61565 8 616 55877taurage@moterscentras.w3.lt
Telšių r.Telšių krizių centras8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282kriziucentras@gmail.com
Trakų r.Moterų informacijos centras8 5 2629003 8 650 95216spc@lygus.lt
Ukmergės r.Moters pagalba moteriai8 618 40044info@moters-pagalba.lt
Utenos r.Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras8 615 45464anyksciumoterys@gmail.com
Varėnos r.Alytaus miesto moterų krizių centras8 645 45287ammkc@aktv.lt
Vilkaviškio r.Marijampolės apskrities moters veiklos centras8 343 59525 8 633 55007spc.mar@gmail.com
Vilniaus m. (išskyrus Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijas) Vilniaus m. (Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijos)Vilniaus moterų namai Moterų informacijos centras8 5 2616380vmotnam@vmotnam.lt
Vilniaus r.Moterų informacijos centras8 5 2629003 8 650 95216spc@lygus.lt
Visagino r.Visagino šeimos krizių centras8 699 20069 8 686 60657viltisvskc@gmail.com
Zarasų r.Visagino šeimos krizių centras8 699 20069 8 686 60657viltisvskc@gmail.com
SVARBU. bukstipri.lt - Vidaus reikalų ministerijos administruojama internetinė svetainė, skirta žmonėms, susidūrusiems su smurtu artimoje aplinkoje.
Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.

Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą:
RegionasSpecializuotos pagalbos cendivasTelefonai, el.paštas
Vilniaus m. (be Naujininkų, Naujosios Vilnios, Grigiškių seniūnijų)Asociacija Vilniaus moterų namai8 5 2616380
vmotnam@vmotnam.lt
Vilniaus m. Naujininkų, Naujosios Vilnios, Grigiškių seniūnijos, Vilniaus r., divakų r., Širvintų r., Šalčininkų r., Švenčionių r.Asociacija Moterų informacijos cendivas8 650 95216
spc@lygus.lt
Vilniaus m.Vyrų krizių ir informacijos centras8 662 26770
info@vyrukrizes.lt
Kauno m.Asociacija Kauno apskrities moterų krizių cendivas8 679 31930
kaunoaspc@kamkc.lt
Kauno m.Kauno apskrities vyrų krizių centras8 636 81621
info@vyrukrc.lt
Kauno r., Prienų r., BirštonoAsociacija Kauno moterų draugija8 37 262773,
8 603 89833
kmd.asoc@gmail.com
Klaipėdos m., Neringos, Palangos m.Viešoji įstaiga Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos cendivas8 46 350099,
8 618 01464
kmn@moteriai.lt
Klaipėdos r., Kretingos r., Šilutės r., Skuodo r.Asociacija Kretingos moterų informacijos ir mokymo cendivas8 445 78024,
8 605 82331
kmimc@kretvb.lt
Šiaulių m., Šiaulių r., Akmenės r., Joniškio r., Pakruojo r., Radviliškio r.Asociacija Moterų veiklos inovacijų cendivas8 41 520239,
8 652 24232
mvic@splius.lt
Panevėžio m., Panevėžio r., Biržų r., Kupiškio r., Rokiškio r., Pasvalio r.Asociacija Lietuvos agentūros "SOS vaikai" Panevėžio skyrius8 685 65540
paramosnamai@gmail.com
Kalvarijos, Marijampolės r.Asociacija Marijampolės apskrities moters veiklos cendivas8 343 59525,
8 633 55007
spc.mar@gmail.com
Šakių r., Vilkaviškio r., Kazlų Rūdos, JurbarkoAsociacija Marijampolės apskrities moterų namai8 617 23130
Moteru.namai@gmail.com
Alytaus m., Alytaus r., Varėnos r., Lazdijų r., DruskininkųAsociacija Alytaus miesto moterų krizių cendivas8 611 54342
ammkc@aktv.lt
Jonavos r., Kaišiadorių r., Elekdivėnų, Ukmergės r., Kėdainių r., Raseinių r. savivaldybėsVšĮ Moters pagalba moteriai8 618 40044
info@moters-pagalba.lt
Telšių r., Plungės r., Rietavo, Mažeikių r.Viešoji įstaiga Telšių krizių cendivas8 68 229459
kriziucendivas@gmail.com
Visagino m., Ignalinos r., ZarasųAsociacija Visagino šeimos krizių cendivas8 686 60657
viltisvskc@gmail.com
Utenos r., Molėtų r., Anykščių r.Asociacija Anykščių moterų užimtumo ir informacijos cendivas8 615 45464
anyksciumoterys@gmail.com
Utenos r.Utenos apskrities vyrų krizių centras8 622 62891
utenosvyruvkc@gmail.com
Kelmės r., Tauragės r., Šilalės r., PagėgiųTauragės moters užimtumo ir informacijos cendivas8 446 61565
taurage@moterscendivas.w3.lt
Marijampolės r.Marijampolės apskrities vyrų krizių centras8 633 55007
marvkc3@gmail.com
Patikslinta 2014 08 17, remiantis oficialia LR SADM informacija. Parengė Asociacija Kauno moterų draugija (865052858)

www.DELFI.lt
25