Rinkis gyvenimą

Lietuvoje ne vienerius metus fiksuojamas didelis savižudybių skaičius, aukšti alkoholio vartojimo rodikliai. Rimtų pasekmių palieka ir smurtas artimoje aplinkoje. DELFI žurnalistai projekte ne tik analizuoja susidariusią situaciją, bet ir kviečia lietuvius neužsimerkti susidūrus su šiomis socialinėmis problemomis.

Panikos atakos dažniau lydi svarbiuose gyvenimo pokyčiuose

Panikos sutrikimas apibūdinamas kaip pasikartojantys, staigūs stipraus nerimo (panikos) priepuoliai. Panikos priepuolio metu baimė kyla nepavojingose sąlygose: padažnėja ir sustiprėja širdies susitraukimai, būna sunku kvėpuoti, jaučiamas krūtinės skausmas, pasireiškia šaltas prakaitas ir stiprus, paralyžiuojantis siaubas, kad uždusite, mirsite, išprotėsite, neteksite savikontrolės arba nutiks kažkas baisaus.

Remiantis Amerikos Psichologų Asociacijos (APA) pateikiama informacija, vienas iš 75 žmonių gali turėti panikos sutrikimą. Pastebima, kad panikos sutrikimas dažniausiai pasireiškia paaugliams arba jauniems suaugusiesiems.

Kaip teigia psichologas Klaudijus Vitkauskas, nors tikslios panikos sutrikimo priežastys dar nėra iki galo aiškios, ši psichologinė būklė siejama su tokiomis charakterio savybėmis kaip didesnis jautrumas stresui ar polinkis į neigiamas emocijas.

„Panikos priepuolis gali ištikti tokių svarbių gyvenimo pokyčių metu, kaip mokyklos baigimas, pirmas darbas, vestuvės, artimųjų netektys, skyrybos, traumuojančios patirtys ir didelės reikšmės gyvenimo įvykiais. Rūkymas, alkoholio vartojimas ar per didelis suvartojamo kofeino kiekis taip pat gali prisidėti prie panikos priepuolių atsiradimo. Tyrimai rodo, kad panikos sutrikimas gali turėti ir genetinę kilmę – jei jūsų šeimos narys sirgo panikos sutrikimu, turite padidėjusią riziką ir pats su juo susidurti sudėtingo gyvenimo laikotarpiu“, – aiškina K. Vitkauskas.
Rūkymas

Negydomi panikos sutrikimai turi skaudžių pasekmių

Negydant panikos priepuolių arba panikos sutrikimo, šalia dažnai gali pradėti formuotis tokios komplikacijos kaip depresijos ar nerimo sutrikimo požymiai, specifinės fobijos, susijusios su baime vairuoti, išeiti iš namų ar likti vienam.

Anot K. Vitkausko, negydant panikos sutrikimo taip pat dažnai gali atsirasti piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis psichikos sveikatą veikiančiomis medžiagomis, socialinių situacijų vengimas, dar vadinamas agorafobija – vengimas vietų ir situacijų, keliančių nerimą ir baimę, kad negalėsite pasišalinti prasidėjus panikos priepuoliui. Taip pat gali vystytis priklausomybė nuo kitų žmonių su baime likti vienam, nes prasidės panikos priepuolis.

Tiesa, tik psichikos sveikatos specialistas gali nustatyti, ar jūs turite panikos sutrikimą, tačiau yra ženklų, galinčių padėti patiems atpažinti, kad jums reikia kreiptis pagalbos. Pagrindinis panikos sutrikimo požymis yra pastovi baimė ateityje patirti panikos priepuolį. Jeigu nuolat patiriate pasikartojančius priepuolius ir bijote kito – tai ženklas, kad metas susirasti psichikos sveikatos specialistą.

„Retai patiriami panikos priepuoliai dar nereiškia, kad yra būtinybė nerimauti, tikėtina, kad keli panikos priepuoliai dings kartu su stresą keliančiu gyvenimo laikotarpiu, tačiau svarbu išmokti nusiraminti priepuolio metu. Vėlgi svarbu pabrėžti, jog panikos priepuolis – psichologinė būsena, reikalaujanti psichikos sveikatos specialisto pagalbos, tuo tarpu vienkartinius panikos priepuolius galite mokytis suvaldyti patys. Jeigu prasidėjo panikos priepuolis, turėkite galvoje, kad nuo priepuolio negalite uždusti, numirti ar išprotėti, galvokite apie tai, kad simptomai negali jums pakenkti ir kad netrukus jie praeis savaime, tiesiog reikia išbūti, kol priepuolis baigsis“, – teigia K. Vitkauskas.
Stresas

Siekdami sutrumpinti priepuolio trukmę:

• atsigerkite vandens, išeikite pasivaikščioti;

• lėtai įkvėpdami ir iškvėpdami susikoncentruokite į savo kvėpavimą;

• stenkitės nukreipti dėmesį paskambindami draugui, tvarkydamiesi, sportuodami arba užsiimdami kitomis maloniomis veiklomis;

• taip pat internete galima rasti nemokamų atsipalaidavimo programėlių lietuvių ir kitomis kalbomis, galinčių padėti suvaldyti panikos priepuolį ir suteikti apie jį informacijos.

Būseną nulemia psichologiniai, socialiniai ir biologiniai veiksniai

Kalbant apie panikos sutrikimų kilmę, gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė įvardija, kad jų atsiradimą nulemia trys veiksnių grupės: psichologiniai, socialiniai ir biologiniai veiksniai.

Psichologiniai – tai, koks esi žmogus, kas tau konkrečiai yra stresas, o kas ne, kokius turi reikšmingus santykius su kitais žmonėmis ir kita. Socialiniai – tai darbas, užimtumas, priklausymas įvairioms visuomenės grupėms. Na, ir biologiniai – tai genetika, apsprendžianti, kaip mūsų smegenys tvarkosi su įvairiais veiksniais, persirgtos ar esamos ligos, priklausomybės įvairioms smegenis veikiančioms medžiagoms, hormoniniai ir medžiagų apykaitos sutrikimai ir kita.

Karantinas

Anot gydytojos psichiatrės-psichoterapeutės, kartais susiklosto tokios aplinkybės, kai viena veiksnių grupė būna labai stipriai išreikšta, arba kelios po truputį, tačiau jų sąveikoje vystosi panikos ataka.

„Pavyzdžiui, žmogus turi minimalius skydliaukės veiklos sutrikimus, kelis paskutinius mėnesius intensyviai dirba, nervindamasis, ar spės laiku atlikti tą darbą, penktadienio vakarą su draugais padaugina vyno, na, o šeštadienį, „lygioje vietoje“, kaip daug kas sako, atsiranda panikos ataka. Tokiu atveju mes kalbame apie visą eilę skirtingų veiksnių, kurie visi yra reikšmingi būsenos atsiradime ir būsenos sutvarkyme. Toks žmogus greičiausiai atsisakys alkoholio neribotam laikui ir kelis mėnesius tirsis dėl skydliaukės veiklos, tačiau labai abejotina, ar ką nors keis savo darbinėje veikloje“, – pavyzdį pateikia R. Mazaliauskienė.

Taip pat svarbu suprasti, kad „panikos ataka“ nelygu „panikos sutrikimas“. Panikos sutrikimas reiškia daugiau negu vieną panikos ataką – panikos atakos turi kartotis, o viena panikos ataka ne visada reiškia panikos sutrikimą.

Svarbiausia rasti priežastis, lemiančias sutrikimo vystymąsi

R. Mazaliauskienė pastebi, jog kartais sunku nustatyti aiškią ribą, kada žmogus gali padėti sau, o kada jau turi kreiptis į specialistą. Panikos ataka yra bauginanti ir sunkiai „pernešama“ būsena, dėl jos žmogus dažniausiai kreipiasi į specialistą, tačiau retai tai būna psichiatras, psichoterapeutas, psichologas. Dažniau, kaip pastebi ji, kreipiamasi į skubios pagalbos skyrių ir į šeimos gydytoją, kuris nukreipia kardiologo ir kitų specialistų konsultacijoms.

„Sau žmogus padėti gali, visų pirma, įsivardinamas priežastis, kurios galėjo turėti įtakos panikos būsenų atsiradimui, ir koreguodamas tas priežastis, kurias koreguoti jo valioje. Pavyzdžiui, tikriausiai negali uždrausti žiniasklaidos priemonėms pastoviai eskaluoti nerimą didinantį „kovidinio klaiko“ klausimą, tačiau gali apriboti savo asmeninį laiką, skiriamą šios temos peržiūrai. Esant didelio nerimo, neapibrėžtumo būsenoms, galima didinti sau malonių, atpalaiduojančių, atsigauti padedančių veiklų kiekį. Kiekvienas žino, kas jam padeda, tad tą ir reikėtų daryti – sąmoningai ir reguliariai“, – pataria R. Mazaliauskienė.

Psichologinė pagalba

Anot jos, kreipiantis pagalbos į specialistus, gydymas turi būti kompleksinis – psichoterapinės ar psichologinės pagalbos derinys su medikamentiniu gydymu. Kalbant apie psichoterapiją, vienas iš populiariausių gydymo būdų yra kognityvinės-elgesio terapijos technikos.

„Vienas svarbiausių dalykų yra priežasčių, kurios atvedė į panikos sutrikimo vystymąsi, valdymas. Jei tai neadekvatus darbo krūvis – reikia jį koreguoti, sąmoningai įterpiant poilsio valandas į savo dienotvarkę. Jei užsitęsusi santykių krizė – spręsti ją. Na, o jei netinkamas dienos režimas, ypač esant išsiderinusiam miego ritmui – tvarkyti dienos režimą. Priežasčių yra daug, tvarkymosi būdų egzistuoja irgi daug. Svarbu turėti visuminį požiūrį į konkretaus žmogaus situaciją ir padėti jam, o ne abstrakčiam ligos atvejui“, – teigia gydytoja.

Panikos priepuolis dažniausiai trunka 5–20 minučių

Tuo metu gydytoja psichoterapeutė Aušra Dovydaitytė pabrėžia, kad kiekvienas žmogus jaučia nerimą ar baimę, susidūręs su neaiškia situacija – tai normali reakcija į tokius įvykius, tačiau sergantys panikos sutrikimu jaučia stiprų nerimą, įtampą ar paniką reguliariai ir bet kokiu momentu, nesusijusiu su stresą keliančiais įvykiais gyvenime.

„Kaip ir daugelio psichikos sutrikimų, panikos sutrikimo kilmės priežastis dažniausiai nėra aiški. Tačiau žmonės, kuriems būna panikos atakų, dažnai praeityje turėję didelių stresą ir pergyvenimą keliančių įvykių ar yra patyrę netekčių. Dažnai galima atsekti tam tikrą paveldimumą, tai yra, šeimos nariai taip pat turėję panašių sutrikimų ir priepuolių“, – pastebi psichoterapeutė.
Panika

Pasak jos, panikos sutrikimui būdinga didelis nerimavimas, įtampa ar baimė kasdienėse situacijose, nesusijusiose su stresą keliančiais įvykiais gyvenime. Dėl nuolatinio nerimo ir baimės, kad gali įvykti panikos priepuolis, žmonės pradeda vengti situacijų ir gyventi baimėje, kad tik jų neištiktų panikos priepuolis. Tokie žmonės gali labai apriboti savo socialinius kontaktus, atsisakyti veiklų, ypač jeigu jų metu patyrė panikos priepuolį, užsidaryti namuose ir pradėti gyventi didelėje baimėje.

„Dažniausiai panikos priepuolis gali trukti apie 5-20 minučių, retais atvejais gali trukti iki valandos. Ligos sunkumą apsprendžia tai, kaip dažnai žmogų ištinka panikos priepuolis. Vienus gali ištikti 1-2 kartus per mėnesį, kiti gali patirti panikos priepuolį keletą kartų per savaitę. Panikos sutrikimas diagnozuojamas tuomet, jeigu kartojasi panikos priepuoliai ir apie mėnesį laiko trunka nuolatinis nerimavimas ir baimė vėl patirti panašų priepuolį“, – sako A. Dovydaitytė.

Nerimą kontroliuoti padeda atpalaiduojančios veiklos

Nors panikos priepuoliai yra labai gąsdinantys, iš tikrųjų jie nesukelia jokios fizinės žalos. Gydytojos psichoterapeutės teigimu, žmonės, patiriantys panikos priepuolius, gali išmokti su jais tvarkytis.

„Svarbu priepuolio metu išlikti ramiam ir priminti sau, kad priepuolis praeis, stengtis kvėpuoti giliai ir lėtai, bandyti sutelkti dėmesį į malonius, teigiamus vaizdus, priminti sau, kad nėra grėsmės gyvybei. Norint išvengti panikos priepuolių pasikartojimo ateityje, galima išbandyti masažą, kvapų, muzikos, judesio, augalų, gyvūnų terapiją, jogą, pilatesą. Reikia pasimokyti kvėpavimo technikų, kurios palengvina priepuolio intensyvumą. Reguliariai atliekami fiziniai pratimai padeda tvarkytis su įtampa ir stresu“, – pataria A. Dovydaitytė.
Šunų terapija

Jeigu savipagalbos priemonės nepadeda ir panikos sutrikimas sunkėja, svarbu kreiptis į specialistus – psichologus ir psichoterapeutus. Anot A. Dovydaitytės, dažniausiai šis sutrikimas gydomas tik psichoterapija, o sunkesniais atvejais gali būti taikomas kombinuotas gydymas – psichoterapija ir medikamentinis gydymas. Terapijos tikslas – sumažinti priepuolių skaičių bei palengvinti simptomus: jos metu kalbama apie emocijas, jausmus ir elgesio motyvus, kurie gali būti susiję su panikos priepuoliais.

„Terapijoje naudoju metaforą, kad gyvendami mes neišvengiamai apsiverčiame. Kai kurie žmonės apsivertę, ir vietoj to, kad gražiai surūšiuotų, sutvarkytų, ko nereikia – išmestų, dažnai tiesiog viską sumeta į spintą ir uždaro. Bet ateina diena, kai ta spinta persipildo ir viskas, kas ten buvo sumesta, pradeda virsti atgal. Panašiai ir su panikos sutrikimu, jeigu žmonės gyvena, nebandydami suprasti savo jausmų, emocijų, nesimoko kaip tvarkytis su stresu ir įtampa, o tik viską kaupia, vieną dieną viskas pradeda „griūti atgal“ panikos sutrikimo pavidalu. Norint išsivaduoti iš šios problemos, svarbiausia išmokti tvarkytis su stresu, įtampa bei nerimu ne žalingais būdais, mokytis pažinti save, suprasti savo ir kitų poreikius, išmokti sudėlioti ribas“, – pabrėžia A. Dovydaitytė.