Jau 13 mėnesių nei lašo svaigalų į burną neimantis vyras neslepia, kad šis blaivumo laikotarpis jam nėra pirmas. Tačiau nuo ankstesnių jis skiriasi vienu bruožu – sąmoningu darbu su savimi bei nuolatinėmis pastangomis išlaikyti blaivią galvą. Artiomo kelias į priklausomybę prasidėjo labai anksti, vos sulaukęs 14 alkoholį jau vartojo nesaikingai. Kaip teigia pats, to priežastis – suformuotas supratimas, kad tai – vienintelis būdas linksmintis. Alkoholis neatrodė blogas, nes jis legalus ir parduodamas parduotuvėse. Vyras teigia turėjęs pavyzdį aplinkoje, matęs, kaip per šventes tėvai vartodavo alkoholį ir net per vaikų gimtadienius gerdavo šampaną.
„Buvau maištaujantis paauglys, man atrodė, kad esu vienintelis prieš visą pasaulį, laikiausi požiūrio švęsti smarkiai ir mirti anksti. Gyvenau linksmą gyvenimą ir maniau, kad viskas gerai.
Iš pradžių net negalvojau, kad yra koks nors „dugnas“, toks gyvenimo būdas rodėsi romantiškas. Tegul kiti mokosi, dirba, o aš gyvensiu linksmai, netikėjau, kad galiu nusiristi. Kad nebevaldau savo gyvenimo, supratau 27-erių, tad prireikė 13-os metų susivokti. Tiesa, buvo laikotarpių, kai visiškai nevartojau alkoholio. Bet turite suprasti, kad alkoholio vartojimas yra tam tikra pasekmė, mano mąstymas nevartojimo metu nesikeitė, destruktyvus elgesys vis tiek trukdė būti visaverčiu visuomenės nariu. Tuo metu, kai negėriau, man draugė pateikė ultimatumą, o kartu ir pats tai priėmiau, kaip iššūkį. Gyvenau užsienyje, populiarėjo abstinencija, sveikas gyvenimo būdas, tad labai greitai „užsikabinau“ ir nevartojau alkoholio dvejus metus, sportavau. Tada atrodė viskas gerai, bet, kaip dabar suprantu, aš buvau toks pat priklausomas ir net tada artėjau link dugno“, - neslėpė Artiomas.
Paklaustas, kaip atrodo alkoholiko diena, pašnekovas nevyniodamas į vatą papasakojo apie baisią savo praėjusio gyvenimo etapo kasdienybę: „Aktyvioje stadijoje mano diena atrodė taip: atsikeli su viena mintimi – pavartoti. Kitaip net nemačiau prasmės keltis iš lovos ir funkcionuoti, apskritai judėti. Išgeri ir pradedi gyventi, tai yra gyventi tam, kad vartotum ir vartoti tam, kad gyventum. Tuomet aš jau suprasdavau, kad darau blogai, kad kenkiu sau, svaigalai nesukeldavo euforijos, kaip anksčiau, bet kitaip aš negalėdavau net pajudėti. Nubudęs nejausdavau kojų, nieko, nuolat stigo energijos, drebulys, galvos skausmai, bloga savijauta buvo nuolatiniai palydovai. Kai pavartoji – pagerėja, bet kuo ilgiau tai darai, tuo labiau trumpėja tas pagerėjimas, tad reikia nuolat vartoti iki galo. Prasidėjo gili depresija. Norėjau baigti savo gyvenimą.
Kasdien jaučiau liūdesį, nerimą, pyktį, nostalgiją praeičiai, kad nepasinaudojau galimybėm, niekam nereikalingumo jausmą, savigailą, nusivylimą savimi, uždarumą, paranoją (atrodydavo, kad einant gatve visi mato, kad esu priklausomas) galiausiai būna apatija – dar blogiau už depresiją, kai visiškai nieko nebenori, nebebijai ir neberūpi. Pozityvių ar džiaugsmingų jausmų nejausdavau.
Ilgą laiką savo ligą man pavyko slėpti, tuometinė draugė nežinojo, kad aš jau vartoju ir darbe, ir į mokslus neinu, o vartoju. Gali būti ir kitaip, svarsčiau, ar tai nebuvo draugės koopriklausomybė, sąmoningas problemos ignoravimas, neigimas ir baimė pripažinti, kad krentu į dugną. Kai jau nebegalėjau to slėpti, ta pati draugė ir tėvai man labai padėjo. Su jais kurį laiką nebendravau, nes sakė tiesą į akis. Tada supratau, kad ne nuo manęs žmonės nusisuko, o aš nuo jų nusisukau dėl ligos, saviapgaulės ir egoizmo, maniau, kad galiu susitvarkyti pats.“.
Ragina artimuosius nepalaikyti priklausomybės
Vyras pataria netikėti mitu, kad alkoholis suteikia laimės, veikiau atvirkščiai, ilgainiui jis sugriauna santykius, vartojantįjį, kaip asmenybę, kaip žmogų, atima principus, moralę, dvasinius dalykus, visą gyvenimą. Paklaustas apie akimirką, kai nusprendė gydytis, pašnekovas neslėpė, kad tokių buvo ne kartą, tačiau kreiptis pagalbos jį privertė vienas rytas.
„Žinojau, kad atsidursiu gatvėje. Ir atsidūriau, rinkau nuorūkas, stebėjausi, kaip čia atsidūriau, bet vis dar turėjau vilčių, kad susitvarkysiu pats. Veiksmų ėmiausi, kai vieną rytą nubudau, vėl negalėjau atsikelti, apsidairiau, gulėjau tarp šiukšlių, smirdėjo. Šalia manęs gulėjo tokie patys priklausomi narkomanai, alkoholikai, kažkokios merginos... Tokioje situacijoje gyvenau apie metus.
Tai buvo apleistas namas, kuriame leisdavome laiką. Tada pagalvojau – arba aš dabar mirštu dvasiškai, priimu dabartinį savo gyvenimą, kaip normalų, kas reikš, kad visą likusį gyvenimą būsiu čia, arba aš turiu kažką daryti dabar pat. Turėjau nuleisti visus ginklus ir prašyti pagalbos, padėjo draugas, buvęs narkomanas, davęs lietuvio, kuris įkūrė ALFA reabilitacijos centrą, telefono numerį. Norėjau patekti į centrą Londone, tačiau man pasiūlė kitą variantą – grįžti į Lietuvą, nes norėjo išsiaiškinti mano motyvacijos gydytis tvirtumą. Paprašiau draugės pagalbos, ji man nupirko bilietą ir grįžau. Bet... Tai buvo pirmas kartas, nes po pusmečio atkritau“, - sakė Artiomas ir pridūrė, kad tuomet vėl buvo grįžęs į priklausomybės glėbį ir susirgo depresija. Radęs savyje jėgų vyras ir vėl kreipėsi į reabilitacijos centrą ir šįkart gydėsi iki galo.
Sakoma, kad priklausomi žmonės retai galvoja apie kitus, jų elgesį valdo stiprus ego,rį dažnai į artimųjų pastabas apie priklausomybę reaguoja neigimu. Kaip pasakoja Artiomas, kartais jį grauždavo sąžinė dėl psichologinio jo veiksmų poveikio artimiesiems ar vagysčių iš jų, tačiau tai ilgai netrukdavo. Savigaila galiausiai privesdavo prie dar stipresnio gėrimo. Artimųjų pastabos tik paskatindavo jo agresiją, o ilgainiui ir atsiribojimą nuo tiesą sakančių žmonių. Paklaustas patarimo, ką daryti artimiesiems, matantiems, kad mylimas žmogus turi bėdų dėl alkoholio, vyras buvo negailestingas: „Gali nuskambėti žiauriai, bet galiu pasakyti tik vieną, nepalaikykite priklausomybės. Neduokite pinigų, jeigu jų prašo, išvarykite iš namų. Jokie pokalbiai čia nepadės. Tėvai negali atstumti vaikų, todėl dažniausiai skatina ligą. Neleiskite savimi manipuliuoti, atsiribokite, kol nenuspręs ieškoti pagalbos. Žinau, kad žiauru, bet tik tada, kai atsidurs gatvėje, žmogus gali susimąstyti. Bet nekalbu apie tuos variantus, kai jūsų prašo padėti. Nusprendusiam gydytis būtina padėti, jei reikia, nuvežti į reabilitaciją, padėti gydytis, palaikyti. Jeigu vieną dieną nebūčiau atvirai paprašęs pagalbos, tikriausiai, jau būčiau už grotų arba miręs“.
Alkoholizmas gali būti paveldimas
Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja, Dr. Aušra Širvinskienė tvirtina, kad pagalbos reikia ne tik priklausomam žmogui, bet ir jo artimiesiems: „Artimiesiems, kaip ir sergančiajam, reiktų konsultuotis su specialistais, sužinoti daugiau mokslu grįstos informacijos apie priklausomybę, kaip ligą, apie šios ligos eigą ir skirtingas pagalbos galimybes. Reiktų konsultuotis ir su psichologu, lankyti asmeninę psichoterapiją. Vartojantį žmogų į gydymą reikia kreipti kuo anksčiau, nes priklausomybė, kaip ir kitos ligos, lengviau ir sėkmingiau gydoma, kol yra dar neįsisenėjusi. Sergančio asmens aplinkiniai (šeima, draugai, darbdavys, kolegos ir kt.) turėtų aiškiai komunikuoti, kad žmogaus vartojimas daro matomą žalą jam ir aplinkiniams, visi tai pastebi ir reikia kreiptis pagalbos. Psichikos liga sergančio asmens aplinka yra jo pagrindinis rodiklis – jei ji teigia, kad problema yra ir ją visi mato (ir visi sako), didesnė tikimybė, kad asmuo kreipsis pagalbos“.
Gydytoja tvirtina, kad itin svarbu žinoti, jog alkoholizmas yra liga, kaip ir visos kitos, todėl priklausomybė anaiptol nereiškia, kad asmuo – silpnas. Susirgimas šia liga gali būti net paveldėtas: „Pasidavimas“ priklausomybei prilygsta „pasidavimui“ gripui ar diabetui. Žmonės suserga įvairiomis ligomis dėl daugybės veiksnių, priklausomybės atveju tai yra genetiniai ir kiti biologiniai veiksniai, kultūros, šeima ir aplinka, kurioje jis gyvena, taip pat individualios charakterio savybės. Gretutinės psichikos ligos, tokios kaip depresija, šizofrenija, nerimo sutrikimai taip pat gali „slėptis“ po per dideliu poreikiu vartoti vieną ar kitą psichiką veikiančią medžiagą“.
A. Širvinskienė nurodė ir požymius, pagal kuriuos galima atskirti, kad žmogus jau turi problemų su alkoholiu, nors dar ir nėra alkoholikas. „Tarkim, žmogus pradeda gerti penktadienį, nepaleidžia taurelės ir šeštadienį, sekmadienį. Pirmadienį atsiranda abstinencijos būklė, todėl, bandydamas susilpninti jos simptomus, jis į darbą eina išgėręs šiek tiek alkoholio arba net ryžtasi pravaikštai, bet slepiasi, šeimos nariai, dangstydami jį, nemini tikrosios priežasties. Tai jau yra priklausomybės ligos simptomai.
Žalingas alkoholio vartojimas – diagnozė, kuri reiškia, kad priklausomybės dar nėra, bet žmogus dėl alkoholio vartojimo patiria žalą sveikata. Ta žala gali būti matoma tiek fizinei sveikatai, pvz. dėl alkoholio vartojimo sutrinka skrandžio, žarnyno, kepenų veikla, tiek psichinei sveikatai, pvz. ilgai besitęsianti depresyvi nuotaika dėl gausaus alkoholio vartojimo. Tačiau esant žalingam vartojimui dar nėra būdingų sindromų – abstinencijos, didėjančios tolerancijos, nevaldomo potraukio vartoti alkoholį. Daugelis Europos ir pasaulio šalių turi parengusios rekomendacijas, kuriose nurodomas mažai rizikingas alkoholio kiekis. Remdamiesi Didžiosios Britanijos gairėmis, Lietuvoje publikuotos rekomendacijos siūlo neviršyti 11 alkoholio vienetų per savaitę. RPLC yra parengęs informacinį lankstinuką apie šiuos kiekius. Tai – dar vienas įrankis, padedantis stebėti ir koreguoti suvartojamus alkoholio kiekius“, - sakė gydytoja.
Galimybių gydytis – daugiau, nei bet kada anksčiau
A. Širvinskienė džiaugėsi, kad šiuo metu gydymo nuo alkoholizmo variantų Lietuvoje yra net keli: „Šiuo metu Lietuvoje galimybių gydytis nuo alkoholio priklausomybės yra daugiau nei bet kada anksčiau, tačiau visuomenėje paplitusi informacija dažnai apsiriboja kodavimu ir informacija apie Anoniminius alkoholikus.
Dažniausiai viskas prasideda nuo abstinencijos gydymo paslaugos – ji trunka iki 14 dienų, gydytojas reguliariai skiria ir koreguoja medikamentinį gydymą, o slaugos personalas visą parą stebi pacientų sveikatos būklę. Psichikos ligų gydymas yra ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis tiek gydymo personalo, tiek paties paciento pastangų. Taigi, nuslopinus abstinencijos simptomus, būtina dirbti su paciento psichologinėmis ir socialinėmis problemomis. Kadangi kiekvieno žmogaus situacija yra individuali, tardamasis su gydytoju, asmuo gali rinktis gydymą „Minesotoje“ arba Motyvacinėje terapijoje. „Minesotos“ paslauga – viena seniausių ilgalaikio gydymo nuo alkoholio priklausomybės paslaugų Lietuvoje, ji trunka 28 dienas. Ši paslauga prieinama RPLC Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos filialuose.
Kita alternatyva – Motyvacinė terapija. Ji trunka 14 dienų. Motyvacinė terapija šiandien veikia net 4 iš 5 RPLC filialų. Gydytojo, psichologo ir socialinio darbuotojo komanda atlieka visapusį vertinimą. Asmeniui sudaromas koregavimo planas ir teikiamas visapusis konsultavimas – lavinami psichologiniai įgūdžiai, padedama įveikti krizines situacijas ar netektis, mokoma organizuoti visas gyvenimo sritis, nuo darbo iki vaikų priežiūros ar laisvalaikio organizavimo.
Medikamentinis gydymas taip pat padeda sveikti ir mažina atkryčio riziką, jis gali būti derinamas su jau minėtomis psichosocialinio poveikio priemonėmis. Po stacionarinio gydymo, pacientui sutikus, gali būti skiriami medikamentai, padedantys atsispirti norui išgerti. Tokių medikamentų Lietuvoje yra net keli – vieni įjautrina organizmą alkoholiui, kiti slopina patį potraukį. Jei priklausomybė yra pažengusi, galima skirti 2 skirtingo poveikio vaistus. Rekomenduotina vaistus vartoti kelis mėnesius, kol remisija taps stabili.
Svarbiausia, ką reikia žinoti norintiems sveikti – būtina tęsti konsultacijas su specialistais. Priklausomybė yra lėtinė psichikos liga, tačiau tai – gydoma liga, nuo kurios sveikti galimybių šiandien yra daugiau, nei bet kada anksčiau. Sveikstančiam svarbu identifikuoti prieinamus pagalbos resursus, ir išmokti jais naudotis“.
Kriterijai, pagal kuriuos gydytojai nustato priklausomybę:
Antrasis – susilpnėjusi galimybė kontroliuoti gėrimų vartojimą, jį nutraukti.
Trečiasis – padidėjusi alkoholio tolerancija, kai žmogus gali išgerti vis daugiau, kaip sakoma, daug pakelia.
Ketvirtasis – abstinencijos būklė, kai žmogus, kelias dienas vartojęs alkoholį ir nustojęs gerti, pradeda prakaituoti, jį ima kamuoti nemiga, padidėjęs kraujospūdis, krato drebulys.
Penktasis rodiklis yra alkoholiui skiriamas laikas, jo vis mažiau lieka šeimai, darbui ir kitoms socialinėms funkcijoms. Šeštasis – žmogus suvokia, kad jis patiria žalą sveikatai, bet sustoti vis tiek nebegali.