Nesaugus seksas – antras pagal dažnumą vėžio rizikos faktorius moterims

Higienos instituto duomenimis, maždaug kas penktas Lietuvos gyventojas miršta nuo vėžio. Kaip atskleidžia neseniai moksliniame žurnale „Lancet“ paskelbtas tyrimas, pagrindinis rizikos veiksnys tiek vyrams, tiek moterims yra tabakas.

Kiti dažniausi rizikos faktoriai vyrams – alkoholio vartojimas, mityba ir oro tarša. Moterų atveju, pagal dažnumą po rūkymo rikiuojasi tokie rizikos veiksniai, kaip nesaugus seksas, mityba, antsvoris. Išsamiau susipažinti su tyrimu galima čia.

Didžiojoje Britanijoje pusė visų naujų lytiniu keliu plintančių ligų, apie kurias pranešama kiekvienais metais, yra tarp 15–24 metų jaunuolių


Tarp vėžio rizikos faktorių įvardijamas tabakas ir alkoholis nestebina, tačiau apie nesaugaus sekso keliamą riziką, rodos, girdime ne taip dažnai. Kodėl nesaugus seksas atsidūrė antroje vietoje tarp didžiausią riziką moterų vėžio atsiradimui keliančių faktorių ir kokius pavojus žmogaus sveikatai jis kelia?

Saugumu pasirūpina ne visi: nerimą kelia kone kas antro jaunuolio elgesys

Įprasta manyti, kad lytiniai santykiai vadinami nesaugiais, kai nenaudojamos kontracepcijos priemonės, tačiau iš tiesų nesaugių lytinių santykių suvokimas yra kiek platesnis.

Kaip aiškina Vilniaus universiteto ligoninės Santarų klinikos ginekologė Lina Andrijauskienė, nesaugūs lytiniai santykiai – tai rizikingi santykiai, dažniausiai susiję su įvairia neatsakinga lytine elgsena. Tai gali būti trumpalaikės pažintys ir lytiniai santykiai be apsaugos priemonių, didelė partnerių kaita, ankstyvi lytiniai santykiai.

Pora
Pora. Šaltinis: Shutterstock


L. Andrijauskienė pažymi, kad visų rūšių nesaugūs lytiniai santykiai yra rizikingi, nes infekcija plinta ir oraliniu, rektaliniu būdu. Tačiau nusakyti, koks galėtų būti nesaugių lytinių santykių paplitimas ir koks galimas problemos gylis – sunku. Ginekologės teigimu, galima bandyti remtis diagnozuotų lytiškai plintančių infekcijų statistika, tačiau ir ji yra netiksli, nes neretu atveju diagnostiniai tyrimai atliekami privačiose gydymo įstaigose ir, pageidavus pacientui, neviešinami duomenys apie jo sveikatos būklę.

Visai negydomos ar netinkamai gydomos lytiškai plintančios infekcijos gali sukelti ilgalaikius ar net neišgydomus sveikatos pakitimus, tokius kaip nevaisingumas, impotencija


Vis dėlto, L. Andrijauskienė pastebi, kad, palyginus su praeitais amžiais, lytiškai plintančių ligų skaičius yra tikrai sumažėjęs, tačiau vis tiek iki šiol plačiai paplitęs. Nepaisant to, ginekologė pastebi teigiamą tendenciją, kad vis daugiau jaunų žmonių ateina pasikonsultuoti dėl saugių lytinių santykių.

„Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje pusė visų naujų lytiniu keliu plintančių ligų, apie kurias pranešama kiekvienais metais, yra tarp 15–24 metų jaunuolių. Beveik 46 proc. seksualiai aktyvių vidurinės mokyklos mokinių paskutinį kartą sekso metu nenaudojo prezervatyvo“, – teigia L. Andrijauskienė.

Suklusti turi ir moterys, ir vyrai: pasekmės – nevaisingumas, impotencija ir vėžys

Nors pastaruosiuose tyrimuose nesaugūs lytiniai santykiai išskirti kaip viena iš pagrindinių vėžio rizikų moterims, L. Andrijauskienė pažymi, kad nesaugūs lytiniai santykiai yra pavojingi tiek moteriai, tiek vyrui.

Pora
Pora. Šaltinis: Shutterstock


„Nesaugių lytinių santykių metu plinta lytiškai plintančios infekcijos, tokios kaip gonorėja, chlamidijozė, trichomonozė, sifilis, ŽIV, mikoplazmozė, ureoplazmozė ir kitos. Visai negydomos ar netinkamai gydomos lytiškai plintančios infekcijos gali sukelti ilgalaikius ar net neišgydomus sveikatos pakitimus, tokius kaip nevaisingumas, impotencija. Nėštumo metu lytiškai plintančiomis ligomis galima užkrėsti dar negimusį kūdikį. Užsikrėtusi motina gali perduoti infekciją savo vaikui“, – nesaugių lytinių santykių pavojus vardija ginekologė.

Paklausta, kodėl nesaugūs lytiniai santykiai išskiriama kaip viena pagrindinių vėžio rizikų moterims, L. Andrijauskienė paaiškina, kad lytinių santykių metu plinta ir žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuris yra pagrindinis gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas.

„Todėl labai svarbu reguliariai tikrintis, atlikti gimdos kaklelio tyrimus. Taip pat naudinga žinoti, kad galima išsitirti, ar turite didelės rizikos ŽPV. Svarbu atlikti skiepus nuo ŽPV viruso, taip pat nebijoti skiepyti ir berniukų, vyrų nes jie yra pagrindiniai viruso platintojai. Šis virusas pavojingas ir vyrams, nes kelia didesnę sėklidžių ir gerklų vėžio riziką. Svarbu žinoti, kad galima skiepytis bet kurio amžiaus žmonėms, net ir jau turintiems ŽPV. Tai gali išgelbėti gyvybes“, – pabrėžia L. Andrijauskienė.

www.DELFI.lt

Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija