Rinkis gyvenimą

Lietuvoje ne vienerius metus fiksuojamas didelis savižudybių skaičius, aukšti alkoholio vartojimo rodikliai. Rimtų pasekmių palieka ir smurtas artimoje aplinkoje. DELFI žurnalistai projekte ne tik analizuoja susidariusią situaciją, bet ir kviečia lietuvius neužsimerkti susidūrus su šiomis socialinėmis problemomis.


Ramybė, visiškas atvirumas, meilė ir šiluma. Tokių emocijų pilnuose namuose norėtų augti kiekvienas vaikas. Deja, du suaugusieji kartais supranta, kad su partneriu jiems nebe pakeliui, o santuokos išsaugoti nepavyks. Skyrybos – didelis sukrėtimas ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams.



Vaikų ir paauglių psichiatrė V. Riškienė teigė, kad tai, kaip vaikas išgyvens tėvų skyrybas, priklauso nuo keleto veiksnių: vaiko amžiaus, kokia šeimoje situacija buvo iki skyrybų ir tėvų požiūris į vaikus.

Manipuliuoti pradeda ne tik tėvai


„Dažniausiai skyrybų metu susiduriame su tuo, kad tėvai panaudoja vaikus savo tikslams: tėvai nepasidalina vaiku, jo priežiūra. Tuomet dažnai susiduriu su tuo, kad vaikai yra papirkinėjami ir bandoma juos nuteikti prieš vieną iš tėvų“, – pasakojo specialistė.



Pasak jos, vaikui keliamas stresas juo manipuliuojant tėvų skyrybų klausimu gali privesti prie neurologinių sutrikimų – šlapinimasis lovoje, tikų, maitinimosi, miego sutrikimų.



V. Riškienė paminėjo, kad vaikai nėra nesigaudantys situacijoje ir dažnai patys supranta, kad jais yra manipuliuojama, o paaugliai, pavyzdžiui, skyrybų metu net patys pradeda žaisti tėvų jausmais.



„Viskas priklauso nuo vaiko intelekto, išsilavinimo ir raidos. Pavyzdžiui, vienam vaikui gali būti labai malonu nuvažiuoti pas tėtį, kuris neliepia valytis dantų, pasodina prie kompiuterio ir vaikas gali visą laiką žaisti. Bet juk ir pas mamą gali būti malonu sugrįžti. Vaikui patinka žinoti ir turėti skirtingas ribas pas mamą ir tėtį. Tokiu atveju vaikas gali suprasti, kad pas tėtį laisvesnis gyvenimas ir norėti ten dažniau būti, to reikalauti“, – pasakojo pašnekovė.



Pasak jos, vyresni vaikai gali terorizuoti tėvus prašydami materialinių dalykų, pavyzdžiui, naujo išmaniojo telefono.

Skyrybų potyriai priklauso ir nuo amžiaus


Kalbėdama apie vaiko amžių, kai šeimą sukrečia skyrybos, vaikų ir paauglių psichiatrė teigė, kad mažiausi vaikai (iki 3 metų) ypač nenori atsiskirti nuo mamos.



„Jiems atsiskyrimas nuo mamos suprantamas kaip netektis. Tuomet vaikas išgyvena visas netekties stadijas: galvoja, kad gal jis kaltas, kad mama kelioms dienoms jį atidavė tėčiui. Gali pasireikšti vaikui ir pyktis, kad jis buvo paliktas kuriam laikui“, – kalbėjo pašnekovė. Tokius jausmus išgyvenančiam vaikui gali pasireikšti miego, valgymo ar tuštinimosi ir šlapinimosi sutrikimai.


Vėlesnio amžiaus vaikai į skyrybas irgi gali reaguoti skirtingai. Jei vaikas yra labai prisirišęs prie mamos, tai kaskart atsiskyrimas nuo gimdytojos gali taip pat sukelti netekties jausmą.



„Žinoma, yra tokių vaikų, kurie tėtį ir mamą myli vienodai. Tuomet jei šeimoje nebuvo didelių problemų (konfliktų, muštynių) iki skyrybų, o po skyrybų lengvai išsprendžiamas vaiko laiko su tėvais klausimas, toks vaikas laimingiausias. Bet jei namuose iki skyrybų buvo daug melo, nuolatinių barnių, smurto ir konfliktų, vaikas gali pykti ant vieno iš savo tėvų“, – sakė V. Riškienė.

Kaip skyrybų metu jaučiasi vaikas, gali priklausyti ir nuo to, ar besiskiriantys tėvai jau turi naujas antrąsias puses ir ar išeina gyventi į naują šeimą: „Jei išvažiuoja tėtis gyventi į kitą šeimą, kur yra ir kitos moters vaikai, tai taip pat svarbu, kaip vaikas ten jaučiasi. Ar jaučia, kad nauja tėčio moteris jį ignoruoja, labiau myli savus vaikus? O gal kaip tik vaikų neturinti nauja tėčio partnerė jį per daug lepina?“

Sudėtingų situacijų gali susidaryti ir tuo atveju, kai mama į namus parsiveda naują vyrą. Pasak vaikų ir paauglių psichiatrės, kartais nutinka, kad net ir dešimtmečiai vaikai vis dar gali jausti pavydą ir neigiamas emocijas naujam žmogui namuose.

„Kartais paauglės mergaitės į naują vyrą šeimoje reaguoja labai jausmingai. Pavyzdžiui, pradeda protestuoti ar elgtis asocialiai“, – savo pastebėjimais dalijosi pašnekovė.

Tęsti gyvenimą kartu dėl vaikų?

Neretai sugriuvusius santykius tėvai bando išlaikyti vien dėl vaikų. Juk visuomenėje dar gajus įsitikinimas, kad vaikas turi augti iš mamos ir tėčio sudarytoje šeimoje.



V. Riškienė teigė, kad tokiose situacijose rasti teisingą atsakymą sunku, vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad vaikai visuomet jaučia namuose tvyrančią įtampą.

„Svarbiausia, kad šeimoje nebūtų melo. Jis visuomet išlenda. Kuo šeimoje daugiau paslapčių, tuo daugiau galimybės, kad jos išaiškės. Apie situaciją šeimoje reikėtų aiškinti vaikui pagal jo amžių ir tiek, kiek jis klausia“, – pastebėjo pašnekovė.



Pasak jos, kuo vaikui daugiau ir švelniau yra paaiškinama, kas vyksta šeimoje arba tarp tėvų, tuo jam skyrybų etapas lengviau praeina.



Kodėl vaikai jaučiasi kalti?


Dar vienas skyrybų metu vaiką dažnai lydintis jausmas – kaltė. Mažylis galvoja, kad tai dėl jo tėvai nusprendė išsiskirti ir pradėti kurti gyvenimus atskirai.



Vaikų ir paauglių psichiatrė pabrėžė, kad vaiko jaučiama kaltė skyrybų metu yra viena iš netekties stadijų. „Netekties atveju iš pradžių yra patenkama į šoko stadiją, o po to ateina kaltės jausmas“, – pasakojo specialistė.



Pašnekovė pasakojo savo praktikoje yra turėjusi tokį atvejį, kad, kai tik vaikas pradėdavo jausti, jog tėvai jau ant skyrybų slenksčio, jis susirgdavo.



„Tai jam pilvuką, tai širdį, tai galvą skauda. Kad jį ištirtų, vaikas buvo paguldytas į ligoninę. Žinoma, jokių fiziologinių sutrikimų jam nerado, bet vaikas taip pasijautė suvienijęs tėvus. Juk jie kartu stovėjo lovos gale, rūpinosi juo, – prisiminė pašnekovė. – Dėl kaltės jausmo vaikas gali kartais susirgti net ir virusine liga, nes nusilpęs imunitetas“.

Gydytoja teigė, kad minėtu atveju pastebėjusi suprato vaiko elgseną tik tuomet, kai jis dėl skausmų į ligoninę buvo paguldytas jau trečią kartą.



„Be to, be kaltės jausmo vaikas gali pradėti kaltinti ir tėvus. O kartais daugiau kaltės gali būti verčiama tam iš tėvų, prie kurio prisirišta labiau. Pavyzdžiui, kaltinama mama, kad tėtis išėjo“, – pridėjo V. Riškienė.



Vis dėlto, kaip minėta, skyrybas vaikas suvokia kaip netektį. Todėl po jau minėtų šoko ir kaltės jausmo etapų ateina susitaikymas.



„Vaikams reikia paaiškinti, kad nors tėvai nebegali gyventi kartu ar yra skirtingų charakterių, jie ir toliau visada mylės savo vaiką. O šis ir toliau turės tiek mamą, tiek tėtį. Niekada nereikėtų apie tą žmogų, kuris išėjo, kalbėti neigiamai, nors ir labai skaudu“, – apibendrino pašnekovė.



Kada skyrybų metu reikėtų sunerimti dėl vaiko sveikatos ir kreiptis pas psichologą ar psichiatrą? V. Riškienė patarė stebėti vaiko sveikatą: vaikui gali atsirasti psichosomatinių skausmų. Taip pat vaikas gali pradėti reikšti daug pykčio, agresijos, skriausti kitus. Terorizavimas, manipuliacijos – taip pat gali įspėti, kad vaikui reikia specialisto pagalbos. Paaugliams gali pasireikšti depresijos požymiai.