Atrodytų paradoksalu, jog tobulėjant technologijoms bei kitoms gyvenimo sritims, žmonės susiduria su daugiau sveikatos problemų, tačiau specialistai teigia, kad stebėtis nereikėtų.
Mažiau judėjimo – daugiau problemų
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros lektorė dr. Rita Raškevičienė pastebėjo, jog pastaraisiais dešimtmečiais būtent dėl sparčiai besivystančių technologijų žmonių fizinis aktyvumas palaipsniui mažėja. Lyg to būtų negana, specialistė įvardijo, jog žmonės ne tik mažiau juda, tačiau ir daugiau laiko praleidžia sėdėdami. Anot R. Raškevičienės, sėdima darbo padėtis tampa pagrindine laikysena, o daugelis suaugusiųjų būtent taip praleidžia net apie 77 proc. viso darbo laiko.
Visuomenės sveikatos fakulteto lektorė teigė, jog būtent sėdima padėtis dažniausiai siejama su juosmens skausmais, o apatinės nugaros dalies skausmas – labai dažna liga, nuo kurios kenčia milijonai žmonių visame pasaulyje.
„Nuo 60 proc. iki 90 proc. žmonių gyvenime bent kartą patiria apatinės nugaros dalies skausmą, o nuo 15 proc. iki 42 proc. dėl tokių pakenkimų kenčia dažnai“, – vardijo mokslų daktarė.
Gali pakenkti ir kitiems organams
R. Raškevičienė taip pat teigė, jog nespecifinis apatinės nugaros dalies skausmas – viena iš didžiausių problemų Vakarų šalyse, labiausiai susijusi su darbo aplinka. Specialistė dalinosi, jog Europos darbo sąlygų tyrimo metu nustatyta, kad Europoje 30 proc. darbuotojų patiria nugaros skausmus, ir tai yra dažniausias iš visų registruojamų su darbu susijusių sveikatos pakenkimų.
„Skausmas gali paveikti asmens funkcijas ir netgi sukelti neįgalumą, kuris paveikia tiek asmenį, tiek ir visuomenę“, – sakė pašnekovė.
Reikėtų susirūpinti
Medikė sakė, kad į atsiradusius nugaros skausmus nereikėtų numoti ranka bei nedelsiant pasitikrinti. Būtent delsimas tampa pagrindiniu veiksniu, kodėl gydymas būna sunkesnis ir ilgesnis, o kai kuriais atvejais, dėl menko rūpesčio stuburu, žmonėms tenka rūpintis kitų vidaus organų sutrikimais.
Didėjant stuburo iškrypimui, ūmėja ne tik skausmas, bet ir didėja rizika. Būtent dėl stuburo padėties pakitimų gali atsirasti plaučių ar kitų, žmogui gyvybiškai svarbių vidaus organų veiklos sutrikimų.
Tai, kokią žalą organizmui turės stuburo iškrypimas, lemia ir tai, kaip jis krypsta. Stuburas gali krypti ne tik į šonus, tačiau ir į priekį bei į užpakalį. Taip pat gali atsirasti pečių aukščių skirtumas ar būti ne vienodai atsikišusios mentės.
Gali prireikti net operacijos
Kiekvienas sėdimą darbą dirbantis žmogus turėtų atkreipti dėmesį į sėdėjimo poziciją ir vengti būti susikūprinus. Specialistė akcentavo, jog sėdint dėl iškrypimo stuburo slanksteliams tenkantis krūvis pasiskirsto netaisyklingai, o dėl to būna perkraunami tarpslanksteliniai diskai. Dėl tokios žalos stuburui gali pradėti formuotis išvaržos, o šios gali pridaryti dar daugiau žalos – užspausti nervų galūnes.
Nuolat žmonėms padedanti medikė teigė, jog tai, kokio gydymo gali prireikti, yra labai individualu ir vienareikšmiškai įvardinti neįmanoma. Vieniems gali prireikti mankštos, kitiems gali tekti gultis ir ant operacinio stalo.
Tais atvejais, kai iš stuburo kamieno išeinančios pagrindinės nervų šaknelės nėra spaudžiamos, gali užtekti fizioterapinių procedūrų – mankštų vandenyje ar salėje. Visgi, tais atvejais, kai nervų šaknelių spaudimas būna labai didelis, vienintelis būdas galintis sumažinti skausmą ir padėti žmogui – operacija.
Net ir darbe pirmiausia – sveikata
J. Girskio stuburo centro vadovė ir reabilitacijos specialistė Greta Girskė aiškino, jog sėdint prie kompiuterio dėl palinkimo į priekį atvestais pečiais krūtinės raumenys netenka jiems būtino elastingumo, o dėl to sutrinka krūtininės stuburo dalies sąnarių judrumas, atsiranda skausmas tarp menčių arba juosmenyje.
Specialistė teigė, kad dėl galvos padėties, kai atvestu į priekį smakru žmogus stengiasi išlaikyti žvilgsnį į kompiuterio ekraną, ilgainiui prasideda „konfliktas” tarp kaklą lenkiančių ir tiesiančių raumenų, ima mausti kaklą ar pečių juostą.
Problemų kyla ir ilgai sėdint sukryžiavus kojas. Medikė teigė, jog asimetrinės kūno padėtys sukelia raumenų įtampos skirtumus, kurie gali lemti ydingos laikysenos formavimąsi ar net deformuoti stuburą.
„Manymas, jog sėdint žmogus atsipalaiduoja ir ilsisi, yra klaidingas. Priešingai – sėdimąją padėtį išlaikantys raumenys būna įsitempę, o ilgainiui praranda savo elastines savybes ir gebėjimą atsipalaiduoti. Raumenų įtampa, diskomfortas, maudimas – dažniausi pavargusios nugaros simptomai, kurie nėra linkę juokauti. Nugaros skausmas, rankų, kojų nutirpimas, žymus jėgos sumažėjimas rodo jau pažengusias problemas, kurias spręsti jau vėluojate. Tad nereiktų išeikvoti viso kūno kompensacinio pajėgumo ir sulaukti šių rimtų ženklų, kurie jau rodo įsibėgėjusį sutrikimų procesą“, – dėstė G. Girskė.
Negalvokite diagnozių patys
Medikė aiškino, kad netvarkingai funkcionuojanti raumenų ir kaulų sistema paveikia ir deformuoja stuburą, todėl pastebėjus bent menkiausią sveikatos pablogėjimą, pirmiausia reikėtų kreiptis į specialistus ir išsiaiškinti, kokių savybių trūksta konkretiems kūno raumenims ir sąnarinėms jungtims.
„Įsidėmėkite, kad netekusius elastingumo raumenis yra tikslinga tempti, bet ne stiprinti. O raumenis, netekusius jėgos, tikslinga stiprinti, bet ne tempti. Ta pati taisyklė galioja kūno sąnariams. Privalote atkurti judrumą sąnariuose, kurie jo netekę. O sąnarius, kurių judrumas yra per didelis, – privalote stabilizuoti. Tik taip balansuojant kūną, jūsų stuburo sąnariams teks taisyklingos apkrovos, jo linkiai nebus deformuoti“, – paaiškino reabilitacijos specialistė.
Vaistai problemų nesprendžia
G. Girskė teigė, jog nereikėtų bandyti problemų spręsti vaistais, nes tai gali būti tik trumpalaikis skausmo malšinimas, tačiau ne skausmo priežasties pašalinimas. Medikė aiškino, kad vaistai, tepalai, kompresai, pleistrai, įtvarai, gydomosios padėtys, fizioterapijos procedūros gali pasitarnauti, kaip pirmoji pagalba ir numalšinti skausmą, tačiau įsisenėjusių problemų neišsprendžia.
„Jei jau skauda, kiekvieno sąmoningo žmogaus tikslas – išsiaiškinti, kas yra to skausmo sukėlėjai, kokios jo priežastys. Mat tik numalšinus skausmą, bet neišsiaiškinus jo priežasčių, nelieka nieko kito, kaip tik laukti kito skausmo epizodo, galbūt, – net kitoje kūno vietoje“, – patarimais dalinosi medikė.
Kas per daug – nesveika
Nors dažnai nugaros skausmais skundžiasi sėdimą darbą dirbantys žmonės, specialistė teigė, kad ilgai stovint neigiamas poveikis sveikatai taip pat atsiranda. Anot G. Girskės, ilgalaikė statinė kūno padėtis yra žalinga, nepriklausomai, ar tai yra ilgas sėdėjimas, ar stovėjimas. Tai reiškia, jog dirbamas vien tik stovimoje padėtyje, žmogus rizikuoja taip pat, kaip ir sėdimoje.
„Ilgą laiką stovint didesnis nei įprastai statinis krūvis tenka klubų, kelių, čiurnų sąnariams, ilgainiui pradeda juos mausti. Jei jūsų laikysenai būdingas paryškintas juosmeninės stuburo dalies linkis (hiperlordozė), ilgą laiką stovint dėl netaisyklingos dubens ir juosmens slankstelių padėties gali atsirasti skausmai juosmeny, vėliau pereinantys į sėdmenis ar kojas“, – sakė specialistė bei pridūrė, jog dėl nuolatinio stovėjimo, kojų venos ilgainiui nebeatlaiko joms tenkančio kraujo spaudimo ir išsiplečia. Dėl šios priežasties gali pradėti vystytis lėtinė venų liga. Dar blogiau, jei dirbdamos stovimą darbą moterys avi aukštakulnius.
Nepamirškite judėti
G. Girskė taip pat teigė, jog vieno patarimo visiems nėra, nes kiekvieno žmogaus atvejis yra individualus. Vis tik specialistė teigė, jog kiekvienas žmogus sau galėtų padėti išeidamas pasivaikščioti.
„Ilgalaikės vienodos padėtys nepalankios žmogaus kūnui, todėl darbo metu bent kas 45 minutes, darykite pertraukas, kurių metu pasivaikščiokite. Sėdėjimą ant kėdės paįvairinkite sėdėjimu ant kamuolio ar stovėjimu. Pasirūpinkite ergonomiška kėde, kuri padėtų tausoti kūną. Kėdės atlošas sumažina krūvį nugaros juosmeninės dalies raumenims, atramos rankoms – krūvį, tenkantį pečių juostos raumenims“, – patarė reabilitacijos specialistė.