Vis dėlto Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vadovas prof. dr. Arūnas Germanavičius teigia, kad realybė daug baisesnė ir rimtesnė, nei įsivaizduoja dažnas, iš smalsumo suktinę sutraukti sugalvojęs jaunuolis. Mediko teigimu, nelegalioje rinkoje cirkuliuoja sumaišyta marihuana. Neaišku, kokios iš tiesų jos sudedamosios dalys, tad ir poveikis psichikai gali būti nenuspėjamas.
Be to, kai kuriems dėl šių medžiagų vartojimo, pasak psichiatro, išsivysto kliedesiai, prasideda psichozė, į šizofreniją panašios būsenos. Netiesa, iš praktikos sako A. Germanavičius, kad priklausomybė nuo „žolės“ neišsivysto ar šios negalima perdozuoti.
Kas trečias psichiatrinės ligoninės pacientas yra rūkęs „žolę“
„Naujausi tyrimai rodo, kad visame pasaulyje labai plinta kanabinoidų vartojimas. Matome itin blogą tendenciją, ypač Rytų Europoje, – mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad juodojoje rinkoje kanapių pusgaminiai apipurškiami cheminėmis medžiagomis. Dalis jų turi papildomą ir stipresnį psichotropinį poveikį nei pačios kanapės. Tokia modifikuota „žolė“ atkeliauja ir į Lietuvą, jos sukeliamas poveikis gali būti nenuspėjamas“, – perspėja Respublikinės Vilniaus psichiatrijos vadovas, profesorius dr. Arūnas Germanavičius.
Kaip sako psichiatras, akivaizdus tokių produktų įrodymas – jo vadovaujamoje ligoninėje gydomi pacientai. Medikas pastebi, kad per kelerius metus medicinos įstaigoje padaugėjo neaiškius kanapių produktus vartojusių žmonių. Kaip teigia A. Germanavičius, svaigintis sumanę žmonės nelabai galvoja, ką ir iš ko perka, o narkotikų prekeiviai tokiems patikliems pirkėjams įsiūlo nemažus neaiškios kilmės psichotropinių medžiagų kiekius.
Pasak pašnekovo, dažnai kanapės būna apdorotos pesticidais, naudojant kitus nuodus ar nežinomas psichoaktyvias medžiagas.
„Tam, kad galėtume atlikti savo pacientų, patiriančių psichozės sutrikimų, haliucinacijų, kliedesių, stebėseną, mums labai reikia tikslių tyrimų, kas randama jų kraujyje prieš pas mus patenkant“, – sako profesorius.
A. Germanavičiaus teigimu, kas trečias žmogus nuo 16 iki 40 metų, atsidūręs psichiatrijos ligoninėje dėl depresijos, nerimo sutrikimų, nemigos, psichozės, kai vargina haliucinacijos, kliedesiai, prisipažįsta, kad bent kartą vartojo „žolės“ arba yra nuo jos priklausomas.
„Tai reiškia, kad net trečdaliui žmonių, rūkančių „žolę“, atsiranda vienokių ar kitokių psichinių problemų, elgesio sutrikimų. Tai yra žalingo vartojimo pasekmė. Dalį žmonių ištinka psichozė, panaši į šizofreniją. Tai labai opi problema“, – atkreipia dėmesį psichiatrijos ligoninės vadovas.
Net ir viena dozė gali būti lemtinga
Priklausomybė nuo „žolės“ arba, kitaip sakant, kanabinoidų vartojimo išsivysto juos ne tik rūkant, bet ir geriant, valgant su maistu, įkvepiant garinimo metu. Kanapės, pasak profesoriaus, turi tikrai stiprų poveikį žmogaus psichikos, širdies kraujagyslių, endokrininei sistemai, todėl sakyti, kad priklausomybė, vartojant šią medžiagą, neišsivysto, negalima: „Ypač didelės problemos kyla, kai „žolė“ vartojama reguliariai, daugiau nei tris kartus per savaitę, ir ta dozė yra gana nemaža.
Labai daug priklauso ir nuo individualių organizmo savybių, tačiau tikrai yra didelė rizika. Pasikartosiu, kad net trečdaliui vartojančių žmonių pasireiškia psichinių sutrikimų, o tai išties labai daug.“
Vienareikšmiško atsakymo, ar egzistuoja saugi „žolės“ dozė, pasak A. Germanavičiaus, nėra.
„Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad kaip nėra rekomenduojamos alkoholio dozės, lygiai taip pat nėra ir saugios „žolės“ dozės. Kiekvienas žmogus individualiai reaguoja į psichotropines medžiagas. Ypač turint minty, kad parduodama labai stipriai genetiškai modifikuotų kanapių, kurių poveikis gali būti nenuspėjamas“, – sako profesorius.
A. Germanavičius akcentuoja, kad jeigu jaunų žmonių šeimose yra buvę psichikos sutrikimų (sirgo tėvai ar seneliai), tai jiems net ir viena dozė gali būti pavojinga: „Turėjome tokių pacientų psichiatrijos ligoninėje, kuriems net kartą pavartojus kanapių išsivystė sunki, į šizofreniją panaši psichozinė būklė.“
Perdozavę nesiorientuoja aplinkoje, neatpažįsta artimųjų
Pasak profesoriaus, šiuo metu JAV, Olandijoje, Prancūzijoje, kitose šalyse atlikti genetiniai tyrimai rodo, kad kai kurie žmonės labai jautrūs „žolei“. Itin stipriai pažeidžiamos jų svarbios smegenų sistemos, atsakingos už valią, mąstymą, aplinkos suvokimą, galimybę priimti sprendimus, atminties procesų integraciją, emocijų įsiminimą ir atgaminimą.
Kanapių pavartoję žmonės patiria lengvus realybės suvokimo sutrikimus, „žolė“ gali paskatinti žmogaus energiją, pakelti nuotaiką iki euforizuojančio efekto, žmogus gali pradėti iš bet ko juoktis. Atsipalaidavus raumenims blogiau atliekami koordinaciniai judesiai, gali sutrikti eisena, gali visiškai nesinorėti atlikti didesnio krūvio reikalaujančių veiksmų, užduočių ar apskritai eiti tolimo atstumo. Nuo kanabinoidų pagerėja kraujotaka, atsipalaiduoja kraujagyslės. Taip pat pagerėja apetitas, gali sumažėti skausmas.
„Žolė“ gali raminti, bet tas raminimas šiek tiek kitoks negu raminamųjų vaistų arba alkoholio. Alkoholis ir raminamieji vaistai veikia per kitą sistemą ir slopinamasis jų poveikis žymiai didesnis nei kanapių“, – aiškina A. Germanavičius.
Profesorius atkreipia dėmesį, kad perdozavus marihuanos ar kitų kanapių produktų gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, gali visiškai nesinorėti valgyti, kankinti nemiga, stiprus nerimas.
„Perdozavę pacientai patenka į psichiatrijos įstaigas arba pas toksikologus, nes būna ne tik labai sujaudinti, bet ir nebepažįsta artimųjų, atsiranda atminties sutrikimų, jie nesiorientuoja tiek laike, tiek vietoje. Tuomet jau reikalinga skubi pagalba“, – sako psichiatrijos ligoninės vadovas.
Anksčiau rūkydavo silpnesnius preparatus
Profesorius sako, kad priklausomybės nuo kanapių mechanizmai labai panašūs į visų kitų priklausomybių.
„Kanabinoidai prieš 30–40 metų, jeigu kalbame preparatus, kuriuos rūkydavo žmonės, buvo žymiai silpnesni ir veikliųjų medžiagų koncentracija buvo daug mažesnė. Šiuo metu daugelyje šalių auginamos kanapės, kurios turi arba labai daug veikliosios medžiagos, arba tas balansas žymiai didesnis. Psichotropinių savybių tokiame pluošte yra žymiai daugiau, todėl priklausomybė gali formuotis žymiai greičiau“, – sako A. Germanavičius ir paneigia mitą, kad kanapės yra nesunkūs narkotikai ir kad prie jų pripratimas išsivysto labai lėtai.
Pirminės euforijos nebepatiria ir nuolat galvoja, kaip gauti dar
„Priklausomybė pasireiškia tuo, kad žmonės pradeda pamiršti įprastinius savo darbus, peržengiamos atsipalaidavimo ribos, ilgainiui gali formuotis valios sutrikimas“, – pastebi A. Germanavičius.
Labai rimtas signalas, rodantis, kad priklausomybė vystosi ar jau išsivystė, – suvartojamos dozės ir tai, kaip jos kinta.
„Pavartojus keletą kartų atsiranda poreikis didinti dozę: įprastinė dozė nebesukelia jokių efektų. Tarsi norisi dažninti, kad psichoaktyvus poveikis būtų aštresnis. Jeigu žmogaus mintis užvaldo vienas tikslas – troškimas įsigyti, apima įsivaizdavimai ir prisiminimai, kaip vartoti tą medžiagą, kaip bus faina, kai parūkys, tai jau yra priklausomybė. Tokia būklė gali būti komplikuota dėl daug didesnės psichozės išsivystymo rizikos. Kiti žmonės kartu vartoja ir alkoholinių gėrimų, o tai dar labiau pablogina situaciją“, – sako A. Germanavičius.
Pasak profesoriaus, priklausomybę turintys žmonės euforijos paprastai nebepatiria: pirmos, antros dozės dar gali sukelti euforiją, o įpratus prie „žolės“ jos nebelieka. Atsiranda visiškas valios neturėjimo sindromas, žmogui tampa nebeįdomūs fiziologiniai poreikiai, sumažėja apetitas, jis neturi interesų, gali sutrikti miegas, ir tai nėra tapatu abstinencijai.
„Abstinencijos sindromas, kuris pasireiškia nutraukus kanabinoidų vartojimą, irgi gali pasireikšti, bet, be viso to, dar būna nerimas, nemiga, net ir psichozės simptomų. Sunkūs simptomai nutraukus gali būti pavojingi gyvybei“, – atkreipia dėmesį A. Germanavičius.
Jaunimui kenkia labiausiai
Profesorius įspėja, kad kanapių vartojimo žala jauniems žmonėms yra pati didžiausia. Vis dėlto kai kurie mokslininkai mano, jog su amžiumi neigiamos kanabinoidų pasekmės mažesnės, ir netgi pasigirsta pasvarstymų, kad jie dėl euforizuojančio, nuotaiką gerinančio poveikio kaip papildoma priemonė gali būti naudojami gydant vyresnių nei 50 metų žmonių depresiją.
„Kanabinoidai, kurie nesukelia to euforizuojančio poveikio, žmonėms kartais išties reikalingi. Pavyzdžiui, sumažina spazmus, galinčius pasireikšti dėl periferinių nervų ligų, stuburo pažeidimų, sutrikus kraujotakai, taip pat jeigu yra skausmo sindromų sergant vėžiu. Tokia terapija, taikant ir kitas, yra labai efektyvus gydymo metodas“, – sako A. Germanavičius.
Po priklausomybėmis – gyvenimo traumos
Profesorius pastebi, kad priklausomus žmones sieja tam tikros gyvenime patirtos traumos, sunkumai, kurių nesugebėjo įveikti, arba jų aplinkoje nebuvo žmonių, kurie galėjo padėti su jais susitvarkyti. Tie sunkumai ir pastūmėjo vartoti psichoaktyvias medžiagas, tarp jų ir „žolę“.
„Yra labai mažai žmonių, kurie gyvenime nebūtų patyrę kokių nors neigiamų įvykių ir tiesiog iš noro pabandyti pradėtų vartoti „žolę“. Dažniau būna vadinamas simptominis, savigydos, motyvacinis elementas, dėl kurio žmonės vėliau ir tampa priklausomi arba jiems išsivysto kiti psichikos bei elgesio sutrikimai“, – sako A. Germanavičius.
Motyvacija mesti vartoti, jei žmogus yra priklausomas, pasak profesoriaus, maža. Tačiau, kaip teigia, tai labiau susiję ne su vartojamomis medžiagomis, o su vartojimo trukme, ir kanapės čia nelabai skiriasi nuo kitų psichoaktyvių medžiagų.
„Dirbtinai pasiekiamą euforiją norisi pasiekti vėl ir vėl“, – sako profesorius.
Gydant nuo priklausomybės kanabinoidams, pasak A. Germanavičiaus, labai svarbu į tai žiūrėti kompleksiškai, matyti visą paciento gyvenimo istoriją, fizinę būklę, įvertinti kepenų, inkstų veiklą, atlikti kraujo, šlapimo tyrimus, galvos smegenų vaizduojamuosius tyrimus.
„Jeigu yra kitų ligų, labai svarbu visa tai gydyti tuo pačiu metu. Problema, kad kartais priklausomybių specialistai, gydytojai psichiatrai užmiršta padaryti visus tyrimus arba gydo tik nuo priklausomybės, sako, kad, tarkim, nuo depresijos vaistų geriau nevartoti. Tada žmogus atsiduria užburtame rate, nes jis iki galo nepasveiksta, jam gali atsinaujinti depresijos arba nerimo simptomai ir vėliau, norėdamas pagerinti savo būseną, jis vėl gali norėti vartoti“, – paaiškina profesorius.
Kiek metų vartojama, tiek pat metų trunka gydymas
Pati gydymo nuo priklausomybės programa, pasak A. Germanavičiaus, susideda iš kelių dalių. Labai svarbi motyvacinė dalis, tam naudojami psichologiniai metodai, tokie kaip motyvacinis interviu, kitų pacientų patirties perdavimas.
„Priklausomybių specialistai centruose turi socialinių darbuotojų, kurie patys buvo priklausomi nuo psichotropinių medžiagų. Jie pasakoja savo patirtis, ir jos iš tikrųjų labai gerai veikia kaip tam tikras motyvacinis postūmis tiems žmonėms, kad jie pripažintų savo ligą ir pradėtų ją valdyti“, – sako profesorius.
Dar vienas svarbus gydymo metodas, pasak A. Germanavičiaus, yra vengti raminamųjų medžiagų, kurios labai trumpai suveikia: „Aišku, jos efektyvios. Bet reiktų daugiau naudoti tokius vaistus, kurie reguliuoja nuotaiką, pavyzdžiui, nuotaikos stabilizatorius. Tie metodai daugiausia paremti nefarmakologiniais gydymo metodais, nes farmakologiniai gydymo metodai mažina patį potraukį arba mažina kompulsyvų vartojimą ir endokanabinoidų sistemą mažai veikia. Į tai svarbu atsižvelgti parenkant gydymą. Farmakologinė dalis yra tik papildoma, daugiau turi būti naudojamos psichologinės ir socialinės pagalbos priemonės“, – pabrėžia profesorius.
Paklausus, kiek vidutiniškai trunka gydymas, A. Germanavičius sako, kad gydymo trukmė priklauso nuo to, kiek ilgai buvo vartojama: „Jeigu jaunas žmogus rūkė „žolę“ ilgiau nei trejus metus, tai praktiškai gydymo ir reabilitacijos programa trunka tiek pat – apie trejus metus. Ji turėtų trukti tiek, kad žmogus visiškai atsistotų ant abiejų savo kojų.“
