Tiesa, ne visais atvejais dėl skrandžio skausmo verta nerimauti. Specialistų teigimu, dažnai tai tikrai susiję su nervinėmis įtampomis, tad stresui praėjus baigiasi ir negalavimai. Vis dėl to, kai kuriuos pojūčius medikai vadina „aliarmo“ simptomais ir juos pajutus delsti nereikėtų.

Per karantiną – problemų paopėjimas

Kaip teigia gydytojas gastroenterologas Benediktas Kurlinkus, dažniausiai žmonės skundžiasi skausmu, jaučiamu diskomfortu, pilnumo ar pūtimo jausmu vadinamoje duobutėje.

„Taip pat gali būti vėmimas, kūno masės mažėjimas. Tokie yra skrandžio ligų pagrindiniai simptomai.

Kas liečia žarnyną, tai tie nusiskundimai būna lokalizuoti truputį žemiau, žarnyno projekcijoje. Paprastai jie irgi pasireiškia įvairaus pobūdžio skausmais, pūtimu, tada gali atsirasti kažkokie tuštinimosi sutrikimai“, – teigia medikas.

B. Kurlinkus atkreipia dėmesį, kad norint palaikyti sveiką skrandį ir žarnyną ne antraeilį vaidmenį vaidina mityba.

„Kas liečia maisto produktus, tai visi tie produktai, kurie dirgina virškinamąjį traktą – aštrus maistas, rūkytas maistas, konservuotas maistas, galbūt per šaltas ar per karštas maistas.

Šios pandemijos metu tikrai pasitaikė tokių atvejų, kai žmonės galbūt užsiima kažkokia intensyvesne keista savigyda, suvalgydavo labai didelius česnako ar svogūno kiekius, tai irgi sukeldavo labai intensyvius skrandžio skausmus“, – sako medikas.

Česnakas

„Aliarmo“ simptomai, kurių ignoruoti negalima

Tiesa, anot B. Kurlinkaus, ne iš piršto laužtas įsitikinimas, kad skrandis gali sureaguoti į įvairias nervines įtampas. Tokie sutrikimai, sako medikas, paprastai baigiasi pagerėjus emocinei savijautai ir gyvenimui sugrįžus į įprastą ritmą.

„Didesnius ar mažesnius skrandžio skausmus praktiškai yra jautęs kiekvienas. Taip yra todėl, kad virškinimo sistema, ko gero, yra viena labiausiai susijusių su nervų sistema. Dėl to labai dažnai kažkokia nervinė įtampa, stresas, kažkokie psichologiniai išgyvenimai pasireiškia virškinamojo trakto sutrikimų simptomais. Jie paprastai nebūna labai išreikšti, labai intensyvūs. Jiems būdinga tai, kad praėjus nervinei įtampai ar stresui jie palengvėja“, – aiškina medikas.

Vis tik, jei simptomai trunka ilgiau nei savaitę, teigia B. Kurlinkus, delsti negalima – būtina kreiptis į medikus. Taip pat, anot jo, svarbu atkreipti dėmesį į sutrikimų pobūdį.

„Labai svarbu, kad nebūtų tokių vadinamų „aliarmo“ simptomų: kažkokio užsitęsusio skausmo, kūno masės mažėjimo, rijimo sutrikimų, vėmimo, ypač jei vėmimo turinyje atsiranda kraujas, jeigu kraujo tyrimuose nustatoma mažakraujystė. Tai yra „aliarmo“ simptomai, kada reikia labai sunerimti ir staigiai kreiptis į gydytojus.

Visais kitais atvejais, jeigu tas skausmas ar diskomfortas užsitęsia ilgiau nei savaitę, jeigu nepadeda kažkokios gyvenimo būdo korekcijos arba vaistinėje prieinami vaistai, tada jau tikrai reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad jis atliktų tokį pirminį įvertinimą, gal kažkokius pagrindinius tyrimus. Jeigu šeimos gydytojui atrodys reikalinga, jis toliau nukreips pacientą gydytojui specialistui konsultuoti“, – pataria medikas.

Ar pagrįstai bijoma skrandžio tyrimo ir kam jį atlikti būtina?

Ir nors su skrandžio skausmais viename ar kitame gyvenimo etape susiduria daugelis žmonių, toli gražu ne visi skuba pasitikrinti profilaktiškai. Viena to priežasčių – vengimas atlikti skrandžio endoskopija.

Vis dėlto gastroenterologas Benas Sakalauskas ramina, kad nors šis tyrimas nėra labai malonus, skausmo jo metu pacientas nejaučia.

„Natūralu, kad tyrimo metu pacientas jaučia diskomfortą, pykinimą ar veržimą skrandyje, tačiau atsikratyti nemalonių pojūčių padeda prieš procedūrą atliekama vietinės ryklės nejautra purškiant į burną likodaino aerozolį. Tiems, kurių vėmimo refleksas labai išreikštas, taikoma trumpa bendrinė intraveninė nejautra. Ji trunka vos kelias minutes, o naudojami vaistai veikia labai trumpai ir neturi nemalonių pašalinių poveikių“, – pranešime spaudai cituojamas B. Sakalauskas.

Savo ruožtu B. Kurlinkus teigia, kad šį tyrimą atlikti reikia tikrai ne visiems pacientams, tačiau kartais tai vienintelis būdas išsiaiškinti, kas sukėlė skausmus.

„Endoskopija leidžia vizualiai įvertinti visą viršutinį virškinamąjį traktą – dvylikapirštę žarną, skrandį, stemplę. Įvertinti, ar yra kažkokie struktūriniai pakitimai. Kaip minėjau, labai dažnai viršutinio virškinamojo trakto nusiskundimus sukelia nervinės įtampos. Endoskopiją yra labai svarbu atlikti vien dėl to, kad galėtume diferencijuoti, ar sutrikimus sukelia stresas, ar kažkokia struktūrinė organizmo liga – galbūt opa, žaizdos, erozijos, gal net kažkoks piktybinis susirgimas.

Pagal tai, ar yra kažkokie „aliarmo“ simptomai, kokia apskritai žmogaus būklė, gydytojas sprendžia, ar reikia atlikti šį tyrimą. Taip pat yra svarbus amžius, nes paprastai jaunesni pacientai, iki 50 m., turi mažesnę tam tikrų grėsmingų ligų tikimybę“, – aiškina gydytojas.

Sveiko skrandžio receptas – geras miegas, reguliarus maistas ir skysčiai

Paklaustas, kokie įpročiai ir maistas gali padėti palaikyti tinkamą skrandžio ir žarnyno veiklą, B. Kurlinkus teigia, kad svarbus ir miegas, ir valgymo režimas, ir suvartojamų skysčių kiekis.

„Labai svarbu apskritai toks bendras sveikas gyvenimo būdas, į kurį įeina tinkamas miego ir budravimo režimas. Reikėtų miegoti po 8 val. kiekvieną dieną, pagal galimybę reikėtų, kad miegas būtų reguliarus – panašiu laiku eiti miegoti, panašiu laiku keltis. Taip pat reikėtų reguliariai, 3-4 kartus per dieną, maitintis. Paprastai į tai labai svarbu susikoncentruoti, neužsiimti kažkokiomis šalutinėmis veiklomis – telefono spaudinėjimu ar kažkokiu televizoriaus žiūrėjimu. Aišku, nepersivalgyti, galbūt valgyti kažkokius mažesnius maisto kiekius, jeigu reikia, dažniau pavalgyti, kažkokį užkandį į tą tarpą įterpti.

Labai svarbu vartoti pakankamai skysčių. Dažnai būna, kad vyresni žmonės skysčių vartoja mažiau, o reikėtų bent 1,5-2 litrus per dieną skysčių suvartoti, kad užtikrintume visą virškinamojo trakto veiklą“, – patarimais dalinasi gastroenterologas B. Kurlinkus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (16)