„Turbūt tikitės, kad pasakosiu, kaip girtas vyras kelia ranką prieš visą šeimą ir mes naktį trise išbėgame į sniegą? Kitoms būna ir taip, ir man jų nuoširdžiai labai gaila. Tačiau neretai mes smurtą suvokiame per daug siaurai. Mano sutuoktinis reguliariai prieš miegą išgeria po nedaug kokybiško alkoholio ir ne, jis nepuola muštis. Smurtas yra įvairialypis – psichologinis, ekonominis ir, veikiausiai, jau visas jo formas esu patyrusi. „Šlykšti vakarienė, išmesk“, „tu - bloga motina“, „tavy – nė lašo ambicijų“, „dink man iš akių, koktu žiūrėti“ - kalbu apie tokį smurtą, kurį patiria daug daugiau moterų“, - pradeda Alina (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Tokių istorijų – tūkstančiai ir Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis tai grindžia skaičiais. 2017 m. iš viso užregistruota 10 973 nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje. Iš jų – 3683 įvykdė neblaivūs įtariamieji: 92 proc. vyrų, 8 proc. moterų. Alkoholiu dvelkiantys smurtautojai taip pat patys įvairiausi – kaimo, miesto gyventojai, be išsilavinimo arba su aukštu laipsniu ir pavydėtinomis pareigomis.

Ir nors norėtųsi visą kaltę suversti alkoholiui, specialistai pabrėžia – priežastinis ryšys tarp alkoholio vartojimo ir smurto nėra vienareikšmiškas.

Stiprios emocijos gali prišaukti bėdų

Nors smurtinis elgesys gali pasireikšti ir nevartojant alkoholio, vis dėlto Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros atliktame smurto prieš moteris tyrime teigiama, kad moterys, kurių partneriai dažnai ir stipriai svaiginasi alkoholiu, daug dažniau patiria partnerio fizinį ir seksualinį smurtą.

Tyrimo duomenimis, kai partneris alkoholio nevartoja tiek, kad stipriai apsvaigtų, fizinio ir seksualinio smurto lygis – 5 procentai, kai partneris stipriai apsvaigsta kartą per mėnesį ar dažniau, smurto lygis – 23 procentai (daugiau – čia).

Tam antrina ir draudikai – smurtą šeimoje lydi alkoholis, įvairaus sunkumo galvos traumos, žandikaulio lūžiai, išmušti dantys ir kiti sužalojimai. Pasitaiko skaudžių atvejų, kai smurtas šeimoje baigiasi mirtimi.

Psichiatrė Zita Skardinskaitė DELFI pabrėžė, kad alkoholis neretai tik nuima „garpuodžio dangtį“ ir parodo, ką mes jau ilgai laikėme užgniaužę.

„Kiekvieno žmogaus organizmas alkoholį metabolizuoja skirtingai, tai priklauso nuo įgimtų, individualių savybių, alkoholio vartojimo stažo, tolerancijos, vartojamų medikamentų, esamos žmogaus būklės (dehidratuotas, nevalgęs, sergantis ir pan...). Dauguma žmonių žino savo individualią reakciją į tam tikrą alkoholio kiekį, tad ir apsisprendžia – vartoti jį ar ne tam tikroje situacijoje.

Pavartoję alkoholio tampate labai emocionalūs? Medikai jums turi prastų žinių
© DELFI / Andrius Ufartas

Alkoholis yra nervų sistemos depresantas, t. y. slopina psichinius procesus, žmogus tampa lėtesnis, mažiau dėmesingas, lėtėja reakcijų greitis, vėliau jis gali veikti euforizuojančiai, o galiausiai, didinant dozę, galima pasiekti miego ar net komos būseną.

Kitaip tariant, galima teigti, kad alkoholis tarsi susilpnina žmogaus kontrolę, tarsi nuima „garpuodžio dangtį“, ir pasirodo tai, ką mes laikėme užspaudę, kam neleidome pasireikšti“, – aiškino psichiatrė.

Anot jos, smurto proveržiui gali prireikti nedidelio preteksto.

„Asmenims, kurie jau turi nemažą alkoholio vartojimo stažą, t.y. besivystančią ar jau išsivysčiusią priklausomybę, gali keistis apsvaigimo vaizdas – žmogus tampa perdėm emocionalus, stiprios emocijos keičia viena kitą... Dar vėliau šis emocionalumas gali pereiti į agresiją – tereikia nedidelės provokacijos ir prasideda muštynės. Ir taip kiekvienas kitas alkoholio pavartojimas bus lydimas sunkiai kontroliuojamos agresijos“, – prognozavo pašnekovė.

Pavartoję alkoholio tampate labai emocionalūs? Medikai jums turi prastų žinių
© Shutterstock

Perspėja dėl esminės klaidos

Šia tema itin daug pasisakyti gali ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas dr. Mindaugas Štelemėkas. Jo daktaro disertacijos darbo tema – „Alkoholio vartojimo socialinė ir ekonominė žala Lietuvoje“ (2014 m., mokslinis vadovas – doc. dr. Aurelijus Veryga).

„Alkoholis yra svarbus su nusikalstama veikla susijęs veiksnys. Didelė dalis Lietuvoje įvykdomų smurtinių nusikaltimų yra padaromi apsvaigus nuo alkoholio, o bendroje nusikaltimų statistikoje neblaivių asmenų padaromi nusikaltimai sudaro 7 proc.“, – rašo jis.

Alkoholio vartojimo ir nusikalstamumo ryšys, jo teigimu, yra seniai žinomas ir tyrinėjamas įvairių šalių mokslininkų. Iš tokių nusikaltimų išskiriami tokie kaip užpuolimai, sužeidimai (įvairaus laipsnio) ir žmogžudystės.

Pavartoję alkoholio tampate labai emocionalūs? Medikai jums turi prastų žinių
© Shutterstock

„Jei iš visų nusikalstamų veikų apie 7 proc. buvo siejami su alkoholio vartojimu, tai atskirai vertinant smurtinius nusikaltimus, tokius kaip sunkūs sveikatos sutrikdymai ir žmogžudystės, didžioji dalis gali būti siejami su alkoholio vartojimu. Labai didelė dalis išžaginimų (vertinant kai kurių metų išžaginimų statistiką – didžioji dalis) ir viešosios tvarkos pažeidimų taip pat siejami su neblaivumu. <...> kitose šalyse alkoholio žmogžudystės siejamos su maždaug puse atvejų, kuomet nusikaltimą įvykdo neblaivūs asmenys (Lietuvoje šis dalis buvo 74 proc.). Tačiau taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad maždaug tokia pati proporcija aukų (nužudytųjų), taip pat buvo neblaivūs“, – analizės duomenimis dalijosi M. Štelemėkas.

Visgi jis pabrėžia nepadaryti esminės klaidos ir tarp alkoholio bei smurtinio elgesio nedėti lygybės ženklo.

„Alkoholizmas yra tik galutinė „stotelė“, bet priklausomybės alkoholiui neturintys (t.y. asmenys, vis dar pakeliui link tos „galutinės“ stotelės) ir pasigėrę asmenys taip pat gali padaryti tuos pačius labai skaudžius nusikaltimus arba sukelti mirtis dėl išorinių priežasčių (traumų, nelaimingų atsitikimų, avarijų). Jei kalbame tik apie kovą su alkoholizmu, tuomet nematome visos problemos ir plataus alkoholio vartojimo poveikio fenomeno“, – pabrėžė pašnekovas.

Pavartoję alkoholio tampate labai emocionalūs? Medikai jums turi prastų žinių
© Shutterstock

„Išplautos“ ribos

„Ąžuolyno klinikos“ direktorius, gydytojas psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna pabrėžia, kad alkoholio poveikis kiekvienam žmogui – be galo skirtingas. Vieno tyrimo autoriai aiškinosi, kaip į alkoholį reaguoja skirtingų šalių žmonės.

„Buvo pastebėta, kad Viduržemio šalių gyventojai po taurelės tampa socialesni, atviri bendravimui, o britai bei skandinavai – labiau linkę į agresiją, gašlumą. Tada tyrėjai alkoholį pakeitė placebu – žmonės nežinojo, kad gėrė ne alkoholį ir jų elgesys buvo identiškas pirminėms išvadoms. Prof. M. Gosopas knygoje „Gyvenimas su narkotikais“ aprašė ne vieną studiją, kai žmonės mokosi elgesio iš kitų. Pavartoję naujas medžiagas jie nežino, kokio poveikio tikėtis, ir tai perima iš savo aplinkos, savo sociumo. Jie išmoksta, ką ir kaip turi jausti“, – aiškino R. Alekna.

Psichiatras atkreipia dėmesį, kad smurtas yra glaudžiai susijęs su asmenų psichologinėmis problemomis, netinkama emocijų kontrole, nemokėjimu spręsti konfliktų, išmoktu elgesiu, aukos ir smurtautojo bendravimo ypatybėmis, turimomis smurtą pateisinančiomis vertybėmis. Itin didelį vaidmenį, specialisto teigimu, turi šeima.

Raimundas Alekna
© DELFI / Andrius Ufartas
Raimundas Alekna

„Galbūt vienas šeimos atstovas gerdavo tik du kartus per metus, bet abu kartus išgėręs buvo labai agresyvus. Yra tikimybė, kad tokį elgesį stebėjusi atžala pasąmonėje tai užfiksavo ir užaugęs elgsis panašiai“, – kalbėjo R. Alekna.

Jis pabrėžė, kad priklausomybė – tai psichinė, psichologinė problema.

„Tik klinikiniais atvejais ji skirstoma į atskirus susirgimus – priklausomybę nuo alkoholio, narkotikų, lošimų, rūkymo. Neretai šios priklausomybės gali transformuotis viena iš kitos ir vis daugiau tyrėjų pabrėžia, kad šių priklausomybių ribos – labai „išplautos“, neaišku, kur viena prasideda, o kita – baigiasi. Priklausomybės – itin kompleksinė problema“, – akcentavo pašnekovas.

Smurtas, jo teigimu, taip pat yra viena priklausomybės formų.

„Yra žmonių, turinčių polinkį smurtauti, norą kitam sukelti skausmą. Yra ir kita pusė, turinti sadomazochistinių apraiškų. Alkoholį vartojantis žmogus gerai jaučiasi tik trumpą laiką. Vėliau – fizinės, moralinės pagirios. Pacientai kartais pripažįsta, kad jiems patinka blogai jaustis, gera savijauta tarsi atsibosta. Viskas yra daug subtiliau, nei kartais galvojame. Ne priežastinio ryšio čia reikia ieškoti, čia kompleksinė problema“, – kalbėjo R. Alekna.

Gydytojas pasakojo turėjęs „koduotų“ pacientų, kur vienos priklausomybės slopinimas pažadino kitas.

Pavartoję alkoholio tampate labai emocionalūs? Medikai jums turi prastų žinių
© DELFI / Karolina Pansevič

„Grįžta vėl ta moteris, kuri prašė padėti vyrui, ir sako – vyras nebegeria, tačiau dabar jis labai piktas, agresyvus, prieš mane smurtauja psichologiškai. Mūsų pasąmonėje glūdi baisūs dalykai ir kai kuriems alkoholis „nuima“ kontrolę, į paviršių išleisdamas visas nuoskaudas, nuo vaikystės slėptas emocijas“, – aiškino ilgametę patirtį turintis gydytojas ir pridūrė, kad psichiškai sveikas žmogus gerti pradeda būdamas blaivus.

„Jis žino, kad vėliau sės girtas prie vairo, bet, vadinasi, jį problemos tiek slegia, kad jis geriau pasirinks rizikingą saviapgaulės mechanizmą. Žmogus moka labai gerai save kvailinti“, – įsitikinęs jis.

Psichiatro tikinimu, norint padėti priklausomybių – alkoholio, smurto – kamuojamam žmogui būtinas sisteminis įsikišimas. Veikti esą turi visa šeima, darbinė aplinka. Vienas pacientas, akcentuoja pašnekovas, lauke ne karys.

„Labai dažnai pasiekiame itin gerą efektą dirbdami su geriančiųjų šeimomis, mokydami keisti atsaką į geriantįjį, laiku pažinti ir padėti. Alkoholizmas yra liga, o tą, kuris geria, mes norime nubausti. Problemos tai neišspręs. Žmogų reikia gydyti. Iš darbo jį reikia išmesti dėl to, kad jis nesilanko darbe, o ne dėl to, kad turi alkoholizmo problemų“, – aiškino R. Alekna.

Gydytojo teigimu, neretai pagalbos kreipiamasi per vėlai – straipsnio pradžioje kalbėjusi moteris – reta pacientė. Yra stiprių asmenybių, kurios psichologinio, materialinio smurto netoleruoja ir palieka toksišką antrąją pusę, tačiau, pastebi specialistas, visuomenėje daugelis vis dar linkę kentėti „lengvesnes“ smurto apraiškas, bando savaip „gydyti“ artimą, toleruoti, nesėkmingai jį pakeisti, tačiau mažiau pastebimos smurto formos neretai sukelia dar stipresnius neigiamus padarinius nei akivaizdus fizinis smurtas.

„Mano mamai nepasisekė su vyru, bet štai aš sugebėsiu, parodysiu jai, kad meilė gali pakeisti žmogų. Praeina labai daug laiko, kol tokia pora suvokia, kad viskas eina tik prastyn, kad reikalingas specialisto įsikišimas“, – pastebėjo pašnekovas.

Tiesa, tai esą neretai suvokia ir pripažįsta tik viena – kenčianti – pusė.

„Aš žinau, ko sulaukčiau užsiminusi, kad vyrui reikia specialisto iš šalies pagalbos. Lengva kalbėti, kad reikia kreiptis pagalbos, tačiau vienodai sunku pas mediką atvesti tiek alkoholizmo palaužtą girtuoklį, tiek mano vyrą – jie abu neigs, kad yra problemų. Nežinau, koks turėtų įvykti sukrėtimas, kad jis persigalvotų. Skyrybos?“, – retoriškai mąstė Alina.

Smurtas teisės požiūriu yra baudžiamąją atsakomybę užtraukiantis nusikaltimas, kurį reikia nutraukti ir už kurį asmenys yra baudžiami kriminalinėmis bausmėmis. Nesvarbu, asmuo buvo girtas ar blaivus – nedvejodami kreipkitės pagalbos. Daugiau apie smurtą artimoje aplinkoje, jo atpažinimą ir prevenciją – skaitykite čia.

Pagalba turintiems priklausomybių
Norėdami gauti pagalbos kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar artimiausią Priklausomybės ligų centrą:
Respublikinis priklausomybės ligų centras (RPLC)8 5 213 7274info@rplc.lt
RPLC Vilniaus filialas8(52)137808vilnius@rplc.lt
RPLC Kauno filialas8(37)333255kaunas@rplc.lt
RPLC Klaipėdos filialas8(46)415025klaipeda@rplc.lt
RPLC Šiaulių filialas8(41)522488siauliai@rplc.lt
RPLC Panevėžio filialas8(45)582673panevezys@rplc.lt
Anoniminių alkoholikų draugija+370 685 05191/info@aalietuvoje.org
Pilnų namų bendruomenė+370 698 73005infopnb.lt
Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.
Emocinės paramos tarnybaTelefono numerisEl. adresasDarbo laikas
„Pagalbos moterims linija“8 800 66366pagalba@moteriai.ltkasdien visą parą
„Vilties linija“116 123vilties.linija@gmail.comkasdien visą parą
„Linija Doverija“ (pagalba paaugliams ir jaunimui teikiama rusų kalba)8 800 77277II-VI 16:00-20:00
SPC kontaktai:
Specializuotos pagalbos centrų, 2017 metais teikiančių specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, sąrašas pagal savivaldybes
SavivaldybėOrganizacijos pavadinimasTel. Nr.El. pašto adresas
Akmenės r.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Alytaus m.Alytaus miesto moterų krizių centras8 645 45287ammkc@aktv.lt
Alytaus r.Alytaus miesto moterų krizių centras8 645 45287ammkc@aktv.lt
Anykščių r.Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras8 615 45464anyksciumoterys@gmail.com
BirštonoMoterų teisių asociacija (buv. Kauno moterų draugija8 603 89833mota.mums@gmail.com
Biržų r.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866paramosnamai@gmail.com
DruskininkųAlytaus miesto moterų krizių centras8 645 45287ammkc@aktv.lt
ElektrėnųMoterų informacijos centras8 5 2629003 8 650 95216spc@lygus.lt
Ignalinos r.Visagino šeimos krizių centras8 699 20069 8 686 60657viltisvskc@gmail.com
Jonavos r.Moters pagalba moteriai8 618 40044vinfo@moters-pagalba.lt
Joniškio r.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Jurbarko r.Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras8 446 61565 8 616 55877taurage@moterscentras.w3.lt
Kaišiadorių r.Asociacija „Kauno moterų draugija“8 603 89833kmd.asoc@gmail.com
KalvarijosMarijampolės apskrities moters veikos centras8 343 59525 8 633 55007spc.mar@gmail.com
Kauno m.Kauno apskrities moterų krizių centras8 679 31930kaunoaspc@kamkc.lt
Kauno r.Asociacija „Kauno moterų draugija“8 603 89833kmd.asoc@gmail.com
Kazlų RūdosMarijampolės apskrities moters veiklos centras8 343 59525 8 633 55007spc.mar@gmail.com
Kelmės r.Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras8 446 61565 8 616 55877taurage@moterscentras.w3.lt
Kėdainių r.Moters pagalba moteriai8 618 40044info@moters-pagalba.lt
Klaipėdos m.Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras8 46 350099 8 650 60094kmn@moteriai.lt
Klaipėdos r.Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras8 445 78024 8 605 82331kretingosmoterys@gmail.com
Kretingos r.Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras8 445 78024 8 605 82331kretingosmoterys@gmail.com
Kupiškio r.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866paramosnamai@gmail.com
Lazdijų r.Alytaus miesto moterų krizių centras8 645 45287ammkc@aktv.lt
MarijampolėsMarijampolės apskrities moters veiklos centras8 343 59525 8 633 55007spc.mar@gmail.com
Mažeikių r.Telšių krizių centras8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282kriziucentras@gmail.com
Molėtų r.Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras8 615 45464anyksciumoterys@gmail.com
Neringos m.Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras8 46 350099 8 650 60094kmn@moteriai.lt
PagėgiųKoordinacinis centras „Gilė“8 610 10715koordinaciniscentras@gmail.com
Pakruojo r.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Palangos m.Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras8 46 350099 8 650 60094kmn@moteriai.lt
Panevėžio m.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866paramosnamai@gmail.com
Panevėžio r.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866paramosnamai@gmail.com
Pasvalio r.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866 paramosnamai@gmail.com
Plungės r.Telšių krizių centras8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282kriziucentras@gmail.com
Prienų r.Asociacija „Kauno moterų draugija“8 603 89833kmd.asoc@gmail.com
Radviliškio r.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Raseinių r.Raseinių krizių centras8 657 87475info@kriziucentras.eu
RietavoTelšių krizių centras8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282kriziucentras@gmail.com
Rokiškio r.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866paramosnamai@gmail.com
Skuodo r.Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras8 445 78024 8 605 82331kretingosmoterys@gmail.com
Šakių r.Marijampolės apskrities moters veiklos centras8 343 59525 8 633 55007spc.mar@gmail.com
Šalčininkų r.Moterų informacijos centras8 650 95216 8 5 2629003spc@lygus.lt
Šiaulių m.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Šiaulių r.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Šilalės r.Koordinacinis centras „Gilė“8 610 10715koordinaciniscentras@gmail.com
Šilutės r.Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras8 445 78024 8 605 82331kretingosmoterys@gmail.com
Širvintų r.Moterų informacijos centras8 5 2629003 8 650 95216spc@lygus.lt
Švenčionių r.Moterų informacijos centras8 5 2629003 8 650 95216spc@lygus.lt
Tauragės r.Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras8 446 61565 8 616 55877taurage@moterscentras.w3.lt
Telšių r.Telšių krizių centras8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282kriziucentras@gmail.com
Trakų r.Moterų informacijos centras8 5 2629003 8 650 95216spc@lygus.lt
Ukmergės r.Moters pagalba moteriai8 618 40044info@moters-pagalba.lt
Utenos r.Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras8 615 45464anyksciumoterys@gmail.com
Varėnos r.Alytaus miesto moterų krizių centras8 645 45287ammkc@aktv.lt
Vilkaviškio r.Marijampolės apskrities moters veiklos centras8 343 59525 8 633 55007spc.mar@gmail.com
Vilniaus m. (išskyrus Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijas) Vilniaus m. (Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijos)Vilniaus moterų namai Moterų informacijos centras8 5 2616380vmotnam@vmotnam.lt
Vilniaus r.Moterų informacijos centras8 5 2629003 8 650 95216spc@lygus.lt
Visagino r.Visagino šeimos krizių centras8 699 20069 8 686 60657viltisvskc@gmail.com
Zarasų r.Visagino šeimos krizių centras8 699 20069 8 686 60657viltisvskc@gmail.com
SVARBU. bukstipri.lt - Vidaus reikalų ministerijos administruojama internetinė svetainė, skirta žmonėms, susidūrusiems su smurtu artimoje aplinkoje.
Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.

Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą:
RegionasSpecializuotos pagalbos cendivasTelefonai, el.paštas
Vilniaus m. (be Naujininkų, Naujosios Vilnios, Grigiškių seniūnijų)Asociacija Vilniaus moterų namai8 5 2616380
vmotnam@vmotnam.lt
Vilniaus m. Naujininkų, Naujosios Vilnios, Grigiškių seniūnijos, Vilniaus r., divakų r., Širvintų r., Šalčininkų r., Švenčionių r.Asociacija Moterų informacijos cendivas8 650 95216
spc@lygus.lt
Vilniaus m.Vyrų krizių ir informacijos centras8 662 26770
info@vyrukrizes.lt
Kauno m.Asociacija Kauno apskrities moterų krizių cendivas8 679 31930
kaunoaspc@kamkc.lt
Kauno m.Kauno apskrities vyrų krizių centras8 636 81621
info@vyrukrc.lt
Kauno r., Prienų r., BirštonoAsociacija Kauno moterų draugija8 37 262773,
8 603 89833
kmd.asoc@gmail.com
Klaipėdos m., Neringos, Palangos m.Viešoji įstaiga Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos cendivas8 46 350099,
8 618 01464
kmn@moteriai.lt
Klaipėdos r., Kretingos r., Šilutės r., Skuodo r.Asociacija Kretingos moterų informacijos ir mokymo cendivas8 445 78024,
8 605 82331
kmimc@kretvb.lt
Šiaulių m., Šiaulių r., Akmenės r., Joniškio r., Pakruojo r., Radviliškio r.Asociacija Moterų veiklos inovacijų cendivas8 41 520239,
8 652 24232
mvic@splius.lt
Panevėžio m., Panevėžio r., Biržų r., Kupiškio r., Rokiškio r., Pasvalio r.Asociacija Lietuvos agentūros "SOS vaikai" Panevėžio skyrius8 685 65540
paramosnamai@gmail.com
Kalvarijos, Marijampolės r.Asociacija Marijampolės apskrities moters veiklos cendivas8 343 59525,
8 633 55007
spc.mar@gmail.com
Šakių r., Vilkaviškio r., Kazlų Rūdos, JurbarkoAsociacija Marijampolės apskrities moterų namai8 617 23130
Moteru.namai@gmail.com
Alytaus m., Alytaus r., Varėnos r., Lazdijų r., DruskininkųAsociacija Alytaus miesto moterų krizių cendivas8 611 54342
ammkc@aktv.lt
Jonavos r., Kaišiadorių r., Elekdivėnų, Ukmergės r., Kėdainių r., Raseinių r. savivaldybėsVšĮ Moters pagalba moteriai8 618 40044
info@moters-pagalba.lt
Telšių r., Plungės r., Rietavo, Mažeikių r.Viešoji įstaiga Telšių krizių cendivas8 68 229459
kriziucendivas@gmail.com
Visagino m., Ignalinos r., ZarasųAsociacija Visagino šeimos krizių cendivas8 686 60657
viltisvskc@gmail.com
Utenos r., Molėtų r., Anykščių r.Asociacija Anykščių moterų užimtumo ir informacijos cendivas8 615 45464
anyksciumoterys@gmail.com
Utenos r.Utenos apskrities vyrų krizių centras8 622 62891
utenosvyruvkc@gmail.com
Kelmės r., Tauragės r., Šilalės r., PagėgiųTauragės moters užimtumo ir informacijos cendivas8 446 61565
taurage@moterscendivas.w3.lt
Marijampolės r.Marijampolės apskrities vyrų krizių centras8 633 55007
marvkc3@gmail.com
Patikslinta 2014 08 17, remiantis oficialia LR SADM informacija. Parengė Asociacija Kauno moterų draugija (865052858)

www.DELFI.lt
28