Odos karpas daugelis laiko nerimta problema, kurią pasitelkus natūralius gydymo metodus galima greitai išgydyti namie. Anot specialistų, atsiradusios karpos signalizuoja apie žmogaus imuniteto nusilpimą ar net rimtesnius sveikatos sutrikimus, tad su jomis reikėtų elgtis atsargiai ir į šį sutrikimą žvelgti globaliau. Klausiame jų, kaip reikėtų atskirti karpas nuo kitų odos darinių ir kaip reikėtų jas gydyti, kad neatsirastų randų ar uždegimo?

Karpų atsiradimą lemia organizmo sąlygos

Gydytoja Ugnė Jarilinaitė-Grinveckė teigia, kad karpos yra virusinė infekcija, kurią sukelia žmogaus papilomos virusas. Pasak jos, karpų atsiradimą lemia ir tam tikros organizmo sąlygos, kaip sausa oda, odos ir sisteminės ligos. Specialistė aiškina, jeigu imunitetas yra silpnas ir odos barjeras pažeistas, tai virusui sąlygos yra labai palankios patekti į žmogaus organizmą ir sukelti šiuos darinius.

„Karpų rūšių yra begalė, o pacientai ateina įvairaus amžiaus. Vaikams karpos gali būti bet kurioje vietoje, dažniausiai tai būna pirštukai, veidas, nosis, vienam pacientui karpą šalinau ir liežuvio srityje. Vaikai yra krapštukai, jeigu jiems niežti, jie kasosi ir rankų nenuplauna, tada žmogus jau užsikrečia pats nuo savęs.

Suaugusiesiems karpos dažniausiai būna padų ir rankų srityje, nes tai yra spaudimo taškai. Karpas gali lemti ir nuospaudos, netinkama avalynė. Augant jos pradeda skaudėti, tad jeigu iš tolo matau, kad žmogus ateina šlubuodamas, iš karto žinau, kad bus karpa“, – tikina ji.

Pataria iš karto kreiptis į gydytoją

Specialistė aiškina, kad pastebėjus karpą, pirmiausia reiktų kreiptis į gydytoją, nes kartais žmonės jas sumaišo su apgamais, ypač atsirandančias veido srityje. Anot jos, gydytojai karpų diagnozavimui naudoja specialų aparatą – dermatoskopą, kuris didina net iki 10 kartų ir leidžia matyti tam tikras struktūras.

„Karpai yra būdingi trombuoti kapiliarai, raginis paviršius, tam tikras blizgumas, jis priklauso nuo to, kurioje vieta karpa yra. Pirmiausia, atsiradus bet kokiam odos dariniui reikėtų patikslinti jo kilmę atvykus pas gydytoją. Pačioje pradžioje apsilankius pas specialistą gydymas trunka greičiau ir vyksta ekonomiškiau. Dažnai pacientai linkę pradėti gydytis patys, net nežinodami, ar tai tikrai yra karpa, tada prasideda uždegimas, viskas supūliuoja.

Geriausia kreiptis iš karto, nes nuo karpos dydžio, vietos, skaičiaus ir nuo odos būklės priklausys gydymas. Jeigu ateina pacientas, kuris turi odos problemą, kaip egzema, jo oda yra labai sausa, tad pirmiausia reikia sutvarkyti šią problemą, o ne iš karto skirti gydymą lazeriu, rūgštimis ar kitais būdais“, – pasakoja pašnekovė.

Reikia šalinti visus rizikos veiksnius

Anot U. Jarilinaitės-Grinveckės, jeigu odos barjeras nėra pažeistas ir karpos yra labai mažos, jas galima gydyti rūgštiniais preparatais, kurių yra labai įvairių. Pasak jos, preparatus žmogus turi žinoti, o be gydytojo pagalbos išsirinkti juos būna sudėtinga.

„Nepatarčiau imtis tokių būdų, kaip karpas tepti citrinomis, trinti česnakais, ugniažolę auginti. Kiti tirpdo aspirino tabletes, su šlapimu tepa, sakyčiau gal nereikėtų eiti į tuos kraštutinumus. Kai atsiranda kažkoks darinys, reikia pagalvoti, kodėl taip atsitiko, gal kažkas gyvenime pasikeitė, pasidaryti bendrus kraujo tyrimus ir vitamino D tyrimą. Reikia ne tik pačią karpą panaikinti, bet ir šalinti visus rizikos veiksnius. Reikia žiūrėti globaliai į šią problemą“, – pabrėžia specialistė.

Imuniteto nusilpimo signalas

Pasak jos, atsiradusios karpos signalizuoja apie imuniteto silpnumą. Pašnekovė tikina, kad vieno specifinio karpų gydymo nėra, kiekvieną kartą yra įvertinama visuma ir parenkamas specialus gydymas. Jos teigimu, vieniems pacientams gydymas veikia iš karto, o kitas ateina į 6 ar 7 vizitą.

„Turėjau vieną pacientę, kuriai net 3 metus gydėme kulno karpą, bet ji siekė apie 10 centimetrų. Pacientė sąžiningai lankėsi kiekvieną mėnesį ir tik tada pavyko šį dalyką sutvarkyti. Jeigu pacientai ateina po sunkių ligų ar chemoterapijos, imunitetą stipriname, tariamės su prižiūrinčiais ir kitais gydytojais, kaip galėtume padėti.

Daugėja ir atvejų, kai atsiranda lytinės karpos, esančios makšties gleivinėje ar ant varpos galvutės. Tai yra tam tikras aiškinimas, pacientų švietimas, kad reikia vengti atsitiktinių lytinių santykių, prisižiūrėti, naudoti barjerines priemones“, – teigia U. Jarilinaitė-Grinveckė.

Kartais karpos išnyksta savaime

Anot specialistės, labai retai pasitaiko, kad karpos išnyksta savaime, tai dažniau pasitaiko vaikams ir moterims, kurios yra po nėštumo ar gimdymo. Jos teigimu, tai rodo imuniteto laikiną silpnumą. Gydytoja aiškina, kad pastebėjus karpas, nereikėtų laukti, kol jos savaime išnyks, nes taip gali ir nenutikti.

„Vaikams po žiemos, ilgų bronchitų, faringitų, tracheitų karpos išnyksta pavasarį ar vasarą, kadangi imuninė sistema tvirtėja, vaikas rečiau serga. Taip pat ir moterims per nėštumą karpos būna didelės ir skausmingos, o pagimdžius, imunitetas sustiprėja ir jos dingsta.

Toje pačioje vietoje karpa gali formuotis ir ne vieną kartą, nes po jos gydymo toje vietoje vyksta randėjimas ir kraujotaka yra blogesnė. Ta vieta gali būti būti jautresnė ir įtrūkti, todėl pakartotinai toje vietoje karpa linkusi dažnai augti“, – atskleidžia ji.

Ko nereikėtų daryti?

U. Jarilinaitė-Grinveckė pataria, kad gydantis karpas reikėtų mažiau klausyti visų kaimynų, draugų ar forumų patarimų, nes žmonės yra labai skirtingi, tad skiriasi ir karpų rūšys. Pasak jos, nereiktų pačiam karpyti, išsipjaustinėti karpų iki kraujo, nes ji pati plinta nuo to pačio žmogaus ant kitų vietų.

„Nereikėtų eiti į neaiškias gydymo įstaigas, kur jas šalintų kosmetologas, nes karpos gydymas yra gydytojo kompetencija. Su natūraliais būdais reikia elgtis atsargiai, nepamerkti viso kūno į ugniažolę ir nelaikyti pusę dienos, nes įvyksta audinių nekrozė ir tas gabalas iškrenta ir gija labai sunkiai. Jeigu karpa ilgai gija, būtinai reikėtų kreiptis į gydytoją, kadangi tai gali būti visiškai net ne karpa, o kažkoks piktybinis darinys, kuris tiesiog atrodo kaip karpa“, – pavojus pabrėžia pašnekovė.

Patys gydydami karpą galite padaryti daugiau žalos nei naudos: gydytojos išvardijo, kas nutinka dažniausiai
© Shutterstock

Karpų atsiradimas

Gydytoja dermatovenerologė Justina Ūsienė teigia, kad už karpas odoje atsakingi žmogaus papilomos virusai, tiksliau nevėžiniai jų potipiai (1, 2, 4, 27, 57, 3 ir 10). Pasak jos, šie virusai dauginasi ir nutrupa nuo jau susiformavusių karpų į aplinką.

„Ant įvairių paviršių (stalų, palangių, rankenų, turėklų) sukėlėjai gali ilgai išbūti gyvybingi ir laukti naujų „namų". Jeigu minėti virusai pateko ant jūsų odos, rado ten mažą tarpelį įsipatoginti, sugebėjo išvengti imuninės sistemos atpažinimo, pamažu toje vietoje atsiras nauja karpa, iš kurios virusai toliau plis“, – aiškina specialistė.

Kaip atpažinti karpas?

Anot J. Ūsienės, karpos pagal vaizdą skiriamos į paprastąsias, plokščiąsias ir delnų-padų. Jos teigimu, paprastosioms karpoms būdingas kalafioro žiedyną primenantis paviršius, padidinamuoju stiklu visose karpose galima matyti raudonus/rudus taškelius – maitinančių kraujagyslių kilpų viršų.

„Dažniausiai serga vaikai, nes jų imuninė sistema dar ne iki galo subrendusi apsiginti, oda plonesnė, daugiau laiko čiupinėjami bendro naudojimo paviršiai. Jeigu suaugusiam žmogui karpos atsiranda bei dauginasi dideliais kiekiais, rekomenduojama tikrinti, ar nėra imuninę sistemą pažeidžiančių ligų“, – tikina pašnekovė.

Kada karpas gydyti namie, o kada kreiptis į gydytoją

Jos teigimu, karpas svarbu gydyti, jei jos sukelia skausmą ar trukdo kasdienei veiklai. Ji tikina, kad dauguma gydymo metodų (tepami preparatai, elektrokausteris, krioterapija, lezerioterapija, PDT) paremti karpos, kaip viruso „namelio" sunakinimu.

„Yra keli imuninę sistemą sužadinantys vaistai (imikvimodas, 5-fluoruracilas), kurie karpą ir virusus sunaikinti skatina organizmo imunines ląsteles. Savaime karpos dažniau išnyksta vaikams.

Atsiradus tipinėms karpoms kūno odoje drąsiai galima gydytis patiems vaistinėje randamais preparatais, laikantis jų vartojimo instrukcijų. Kreiptis į gydytoją rekomenduojama, jeigu savarankiškai gydomos karpos nenyksta, plečiasi, skauda. Taip pat atsiradus karpų veide, kadangi tepant vaistus galima prisidaryti randų. Jeigu karpas primenančių darinių dažnai saulėje rodomose vietose atsiranda vyresniems nei 60 metų žmonėms, rekomenduočiau gydytojo dermatovenerologo konsultaciją ir dermatoskopinį darinio ištyrimą, siekiant atmesti ikivėžinio, vėžinio darinio diagnozes“, – pataria ji.

Pakartotinis užsikrėtimas karpomis

Pasak J. Ūsienės, nuolatinis imunitetas, karpas sukeliančių žmogaus papilomos virusų tipams nesiformuoja, todėl karpomis pakartotinai užsikrėsti galima visą gyvenimą. Ji pataria atsargiai elgtis su karpomis veide, kūno raukšlėse (pažastys, pakinkliai).

„Tose vietose oda plonesnė, jautresnė, tepami preparatai gali sukelti didesnį pažeidimą. Rekomenduočiau savarankiškai negydyti karpų aplink akis. Taip pat tenka matyti nemažai pacientų, kurie norėdami greičiau pagyti tepa daugiau vaisto ar dažniau, nei galima. Taip galima sukelti audinių žūtį – nekrozę, pūliavimą, skausmą, didelį patinimą", - teigė gydytoja.


www.DELFI.lt
42