Rinkis gyvenimą

Lietuvoje ne vienerius metus fiksuojamas didelis savižudybių skaičius, aukšti alkoholio vartojimo rodikliai. Rimtų pasekmių palieka ir smurtas artimoje aplinkoje. DELFI žurnalistai projekte ne tik analizuoja susidariusią situaciją, bet ir kviečia lietuvius neužsimerkti susidūrus su šiomis socialinėmis problemomis.

Terapijos ir konsultavimo centro psichologas Rokas Saulevičius aiškino, jog panikos atakos dažniausiai pasireiškia tada, kai žmogus išgyvena stresą keliančius įvykius. Jis teigė, jog panikos sutrikimo priežastys gali būti gilios ir individualios kiekvienu atveju.

„Panikos priepuolis yra staiga ir be priežasties kylantis intensyvios baimės ar diskomforto epizodas, kuris pasiekia piką per kelias ar keliolika minučių ir kurio metu pasireiškia 4 ar daugiau požymių: širdies permušimai, prakaitavimas, drebėjimas, virpulys, oro trūkumas ar dusimo jausmas, springimo pojūtis, skausmas ar diskomfortas krūtinėje, pykinimas, alpimo jausmas, karščio – šalčio bangos, tirpimo ir dilgčiojimo pojūčiai, baimė prarasti kontrolę ar išprotėti, baimė mirti“, – pojūčius, kuriuos jaučia panikos priepuolį išgyvenantis žmogus, apibūdino R. Saulevičius.

Situaciją apsunkina baimė

Psichologas aiškino, jog panikos atakos metu tarsi dingsta gebėjimas vadovautis protu ir realistiškai įvertinti savo fizinę ir emocinę būseną, mat panikos ataka prasideda nuo atsitiktinio dirgiklio (pvz., padažnėjusio širdies plakimo). Specialistas teigė, jog mintis sukelia stiprų nerimą, kuris suaktyvina fiziologines reakcijas (širdies plakimą, kvėpavimą, raumenų įtampą, dilgčiojimą ir t.t.).

R. Saulevičius pasakojo, jog šias fiziologines reakcijas, panikos ataką patiriantis žmogus, interpretuoja kaip faktus, patvirtinančius jo katastrofines hipotezes, o tokia neteisinga interpretacija sukuria dar daugiau nerimo. Anot specialisto, dažniausiai panikos ataka trunka apie 10 – 20 minučių, retai gali tęstis iki pusvalandžio. Jei priepuolis užtrunka ilgiau, greičiausiai tai jau nėra panikos ataka.

Nerimas

„Toks nekontroliuojamos baimės jausmas dar nėra sutrikimas. Dėl tam tikrų (dažniausiai stresinių) gyvenimo aplinkybių panikos atakas galime patirti visi, tačiau jos bus labai retos ir paprastai daug mažiau intensyvios ir daugiau situacinės negu tuomet, kai diagnozuojamas panikos sutrikimas. Panikos sutrikimo atveju, panikos atakas lydi nuolatinė baimė ir nerimas patirti kitą panikos ataką. Asmuo pradeda baimintis, kad vėl gali patirti stiprų baimės ir išgąsčio jausmą. Būtent šis „laukimo nerimas“ ir skiria panikos sutrikimą nuo pavienių panikos atakų“, – pabrėžė psichologas.

Gydytojas teigė, jog nuolat patiriama baimė gali labai pakenkti žmogaus gyvenimo kokybei, mat neretai tokiu atveju žmogus užsisklendžia, pradeda vengti tam tikrų situacijų, nuolat galvoja apie priepuolį. Jis aiškino, jog panikos sutrikimas yra diagnozuojamas, kai žmogus bent mėnesį kankinasi dėl nuolatinio nerimavimo, dėl galimai prasidėsiančio naujo panikos priepuolio.

R. Saulevičius teigė, jog gyvenimo eigoje panikos sutrikimą patiria maždaug 2-5 proc. žmonių, o moterys su šiuo sutrikimu susiduria 2-3 kartus dažniau nei vyrai bei kalba apie stipriau pasireiškiančius simptomus. Remdamasis statistika psichologas dėstė, kad panikos sutrikimai dažniausiai prasideda tarp 16 – 45 metų, o vidutinis pradžios amžius – 24 metai. Psichologas taip pat atkreipė dėmesį, jog praktika rodo, kad 40-45 proc. rizikos yra paveldima.

Svarbiausia – kvėpuoti

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Psichosomatinių susirgimų skyriaus vedėja Elvyra Baumilienė aiškino, jog diagnozavus panikos sutrikimus, kai panikos priepuoliai kartojasi dažnai ir ilgą laiką nėra gydomi, apie 70 proc. atvejų žmogui gali išsivystyti depresija. Ji teigė jog yra duomenų, kad tarp sergančiųjų depresiniu sutrikimu apie 20 proc. atvejų pasireiškia ir panikos priepuoliai.

Medikė akcentavo, kad numatyti, kada įvyks panikos priepuolis – neįmanoma, tačiau galima jį atpažinti iš pasireiškiančių simptomų. Vis tik E. Baumilienė pabrėžė, jog dažniausiai panikos priepuolio suvaldyti nepavyksta dėl neteisingo kvėpavimo. Gydytoja teigė, jog pernelyg giliai kvėpuojant atsiranda galvos svaigimas, o tai sukelia tik dar daugiau nerimo.

„Pirmoji pagalba, ištikus panikos priepuoliui, yra fiziologinio kvėpavimo atstatymas. Priepuolio metu pacientai elgiasi neteisingai: dirbtinai giliai kvėpuoja, stengdamiesi kuo daugiau įkvėpti oro bėga prie lango, kvėpuoja per burną. Taip dar labiau skatinama hiperventiliacija ir jos sukelti simptomai. Nors trumpam sulaikius kvėpavimą arba per nosį kvėpuojant į popierinį maišelį, galima sumažinti priepuolį“, – aiškino E. Baumilienė.

Jai antrino ir R. Saulevičius, kuris aiškino, jog kvėpuoti reiktų pilvu, o dėmesį sutelkti į iškvėpimą – kvėpuoti lėtai, maždaug šešis kartus per minutę. Anot jo, lėtas ir sąmoningas kvėpavimas sukuria atpalaiduojantį atsaką, nes stresas ir nerimas sukausto kvėpavimo tėkmę.

Diagnozę leiskite nustatyti profesionalams

Medikai pabrėžė, kad kiekvienas žmogus, kuris patiria didelį nerimą ir galbūt susiduria su panikos atakomis, neturėtų vadovautis savo spėliojimais ir imtis savarankiško gydymo, nes toks elgesys gali ne tik dar labiau apsunkinti situaciją, tačiau netgi pakenkti.

„Panikos sutrikimas yra kompleksiškas ir pakankamai sudėtingas reiškinys, todėl nesiūlyčiau, remiantis internete randama informacija, sau ar kitam diagnozuoti panikos sutrikimą. Visus žmogų kamuojančius simptomus leiskite įvertinti profesionalui, kadangi nuo teisingo sutrikimo diagnozavimo labai priklauso ir sėkmingas gydymas. Be profesionalo pagalbos bandydami padėti sau ar kitam, galite labiau pakenkti. Jeigu profesionalas jums diagnozavo panikos sutrikimą, dažnu atveju kartu su juo mokysitės ne kaip panikos atakų išvengti, o kaip su jomis išbūti“, – pabrėžė R. Saulevičius.

Specialistas taip pat atkreipė dėmesį, jog daugelis sergančiųjų panikos sutrikimu pradeda užsiimti savigyda. Naudodami alkoholį ar raminančius vaistus žmonės tikisi numalšinti nerimą, tačiau psichologas pabrėžė, jog tokie veiksmai veda prie piktnaudžiavimo ar priklausomybės, kaip atskirų ligų vystymosi.

Suprasti ir nepasimesti

R. Saulevičius teigė, jog tais atvejais, kai prasideda panikos atakos, žmonės gali pasinaudoti trumpa atmintine. Anot jo, tais atvejais, kai užplūsta emocijos ir sunku mąstyti racionaliai, keli įsisąmoninti faktai gali padėti nurimti:

  1. Man panikos priepuolis/stipraus nerimo epizodas;
  2. Tai labai nemalonu, bet visiškai nepavojinga;
  3. Nors mano patiriama streso reakcija sako, kad su nerimu turiu kovoti arba nuo jo bėgti, iš tiesų man nereikia daryti nei vieno, nei kito. Nerimas yra kaip vėjas ar lietus, kuris ateina ir praeina;
  4. Galiu šiek tiek sulėtinti kvėpavimą arba tiesiog tęsti tai, ką dariau. Nerimas praeis, jis visada praeina. Esu saugus.


E. Baumilienė papildė, jog panikos priepuolio ištiktam žmogui gali padėti ir aplinkiniai. Anot jos, šalia esantys žmonės turėtų suprasti kas vyksta ir stengtis nekelti didesnės panikos, o priešingai – raginti priepuolio ištiktą žmogų nurimti.

„Pasistenkite jį nuraminti, pasiūlykite, patogiai atsisėsti, kiek palenkti galvą žemyn prie krūtinės ląstos ir ramiai pakvėpuoti per nosį taip, kad jokiu būdu neišsipūstų krūtinės ląsta, bet į kvėpavimo procesą būtų įtraukta diafragma. Šito galima pasimokyti iš vaikų ar net kūdikių, kadangi jie puikiai kvėpuoja pilvo pagalba. Reikėtų įsidėmėti, kad ir kokia bebūtų nemaloni panikos priepuolio būsena, ji nėra pavojinga gyvybei ar sveikatai ir nesiblaškant, nurimus, praeis greičiau“, – patarė E. Baumilienė.