Vis dažniau matoma saulė gali būti ne tik maloni, bet ir pavojinga: Lietuvoje per metus vidutiniškai nustatoma daugiau nei 300 melanomos atvejų, o šią diagnozę išgirsta vis jaunesni pacientai. Šis vėžys vadinamas vienu pavojingiausių dėl greito progresavimo – laiku nesikreipus dėl pakitusio supiktybėjusio apgamo, pažengusios stadijos navikas gali susiformuoti vos per mėnesį laiko. Kaip atrodo apie šią diagnozę įspėjantys apgamai ir kada svarbu kreiptis į gydytojus, kalbame su gydytojomis dermatovenerologėmis.

Pakitęs apgamas gali reikšti melanomą: į ką atkreipti dėmesį?

Kaip teigia „Kardiolitos klinikų“ gydytoja dermatovenerologė Renata Kliunkienė, vos gimęs kūdikis dažniausiai turi iki 10 apgamų, kurie yra paveldėti ir nulemti genetiškai. Tačiau ilgainiui gali susiformuoti daugiau apgamų, kurių atsiradimas dažniausiai siejamas su saulės ekspozicija – ultravioletinių spindulių poveikiu.

Galima pastebėti, kad apgamų atsiradimas skirtingiems žmonėms pasireiškia nevienodai. Anot R. Kliunkienės, tai nulemta mūsų genetikos. Jei žmogus turi šviesią odą, rausvus ar šviesius plaukus, strazdanų, yra linkęs daugiau nudegti saulėje, ant jo odos greičiau išryškėja įvairūs odos dariniai.

Nors daugeliu atvejų ant mūsų odos aptinkami apgamai yra gerybiniai, juos turėtume atidžiai stebėti, mat pakitęs apgamas gali būti piktybinis ir tapti onkologinės ligos priežastimi.

„Jeigu mes turime tolygios spalvos apgamėlius, nepakitusius, kurie yra iki 5 milimetrų dydžio – tai yra geri apgamai ir jų bijoti nereikia. Tačiau rekomenduojama kartą metuose pasitikrinti, jei apgamai linkę keistis, jei šeimoje yra buvusių piktybinių apgamų ar odos ligų. Įtariant onkologiją, be abejo, patikra turėtų būti dažnesnė. Jeigu apgamas yra asimetriškas, netolygių kraštų, įgauna pupelės ar žvaigždės formą, jo kontūrai išsilieję, pakinta pigmentacija, atsiranda dvispalviai tonai, šlapiavimas ar kraujavimas, galima įtarti, kad apgamas piktybėja. Būtina kreiptis į gydytoją, kai apgamas pradeda juoduoti, pilkėti ar mėlynuoti – tai gali reikšti melanomą, kuri linkusi progresuoti“, – perspėja R. Kliunkienė.

Nudegimas saulėje
© Shutterstock
Nudegimas saulėje


Gydytoja pastebi, kad pacientai į specialistus dažniausiai kreipiasi netyčia pažeidę apgamus – tokiose vietose kaip pažastys, kirkšnys, juosmuo ar po liemenėle apgamai yra dažniausiai traumuojami besirengiant drabužius. Nuolat užgaunamo apgamo struktūra keičiasi, jis gali šlapiuoti, kraujuoti, todėl dažnai pažeidžiamus apgamus gydytojai pataria išsioperuoti. Kita vertus, pasitaiko ir atvejų, kuomet apgamus žmonės bando pasišalinti patys – gydytoja paaiškina, kodėl toks elgesys pavojingas.

„Sutraumavus apgamą, matome iškreiptą vaizdą. Būna, žmonės galvoja, pasišalinsiu, nusideginsiu apgamėlį, tačiau jei liks net ir mikro ar nano gabalėlis tų ląstelių, yra tikimybė, kad apgamas ataugs labai greitai ir toliau progresuos. Toje vietoje bus susidaręs randas, dėl ko bus sunku įvertinti, ar tai negyjanti žaizda, ar po pjūvio likusi pigmentacija. To negalima daryti“, – perspėja R. Kliunkienė.

Tačiau, pastebėjus gydytojos įvardintus galimai piktybinio apgamo požymius, tai dar nereiškia, kad apgamas tikrai yra piktybinis. Pasireiškusius pakitimus svarbu stebėti ir pasirodyti gydytojams, kurie, įtardami piktybinę apgamo formą, jį išoperuoja.

Poliklinika
© DELFI / Andrius Ufartas
Poliklinika


„Įtariant piktybinį apgamą, daugelį metų buvo nusistovėjusi praktika paimti mažą odos gabaliuką, jį ištirti, ir tik tada nustatyti, ar reikia pjauti, ar nepjauti. Jeigu įtariame, kad apgamas piktas, mes jį iškart operuojame, ir tik tada tiriame gaudami galutinę šimtaprocentinę diagnozę, ar jis buvo geras, ar jis buvo blogas. Melanoma yra vienas pavojingiausių onkologinių susirgimų, kuris beprotiškai greitai plinta, tad jei užleisime šį atvejį, numosime ranka, vos per mėnesį laiko gali susiformuoti pažengusios stadijos navikas. Tokiu atveju, gydymas kardinaliai keičiasi – nepakanka tik pašalinti odos paviršiaus audinį, tenka dažnai šalinti ir šalia esančius limfmazgius. O jei labai uždelsiama, gali prireikti ir chemoterapijos. Tuomet prognozės – labai liūdnos“, – aiškina gydytoja dermatovenerologė.

Vėžys nustatomas vis jaunesniems pacientams

„Era Esthetic“ gydytoja dermatovenerologė, dermatoonkologė Julija Mozūraitienė teigia, kad dažniausiai įgyti apgamai atsiranda apie 6–12 gyvenimo mėnesiais, augant vaikui jie didėja ir paauglystėje jų kiekis daugėja. Apgamų skaičius iki 30–40 metų vis didėja, o vėliau su amžiumi lėtai išnyksta.

„Jei šeimoje tėvai ar seneliai turi daug apgamų, tikėtina, kad ir vaikas paveldės polinkį daugiau jų turėti. Taip pat apgamo atsiradimui turi įtakos saulės spinduliai – po vasaros, jei intensyviai deginotės ir daug laiko praleidote saulėje, rudenį ar žiemą ant savo odos galite pastebėti naujų apgamų. Jei dažnai lankotės soliariumuose, rizika taip pat yra didesnė“, – aiškina J. Mozūraitienė.

Kremas nuo saulės
© Shutterstock
Kremas nuo saulės


Gydytoja pabrėžia, kad apgamus svarbu stebėti, nes iš pakitusių, neįprastą formą ar spalvą įgavusių apgamų apie 20–30 proc. atvejų gali išsivystyti melanoma. Tačiau ji gali išsivystyti ir sveikoje, švarioje odoje, kurioje nieko anksčiau nėra buvę – taip nutinka apie 75–80 proc. atvejų, kuomet ant odos atsiranda staigiai besikeičiantis apgamas.

„Ne visada, kai žmonės kreipiasi pastebėję kintantį apgamą, pasitvirtina, jog jis piktybinis, tačiau dažniausiai – taip. Džiaugiamės, kada galime atrasti ankstyvos formos, nulinės stadijos melanomą, nes taip galima užbėgti įvykiams už akių. Diagnostika pirmose stadijose yra pati geriausia profilaktika, nes dažniausiai tokie atvejai yra lengvai pagydomi. Tačiau būna ir hiperdiagnostikos atvejų – dažnai pacientai, ypač vyresnio amžiaus, pernelyg nerimauja ir klaidingai painioja senatvines karpas (keratomas) su apgamais, o joms pasikeitus, iškart bėga tikrintis, nors tai yra normalu“, – teigia ji.

J. Mozūraitienė pastebi, kad susirgimų melanoma kasmet nustatoma vis daugiau – didėjantis susirgimų dažnis stebimas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse.

„Lietuvoje vidutiniškai per metus nustatoma apie 320 melanomos atvejų, kiekvienais kitais metais stebima tendencija atsirasti jų vis daugiau. Melanoma yra vienas tų navikų, kuris būdingas vyresniame amžiuje, tačiau šis vėžys jaunėja ir vis dažniau jį nustatome asmenims iki 40 metų“, – pastebi J. Mozūraitienė.

Žalieji ežerai
© DELFI / Andrius Ufartas
Žalieji ežerai


Anot gydytojos, tokią situaciją lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai: žmonės vis dažniau keliauja, daugiau laiko praleidžia saulėje. Taip pat augantį melanomos atvejų skaičių gydytoja sieja su didesniu žmonių atsargumu – pacientams dažniau kreipiantis, dažniau melanoma aptinkama ankstyvose stadijose ir gali būti išgydoma.

J. Mozūraitienės teigimu, apgamas gali pradėti keistis ir po stipraus nudegimo saulėje, o taip padidėja rizika išsivystyti melanomai. Itin atidžiai stebėti apgamus reikia tiems pacientams, kuriems būdingas displastinis apgamų sindromas – tai būklė, kai kūno odoje yra didelis apgamų skaičius, daugiau nei 100, ir daugelis iš jų yra su atipijos požymiais. Dažnai tokia būklė yra paveldima. Taip pat didesnę riziką turi žmonės su imunodeficitu bei su imunopresinėmis būklėmis, kuomet po tam tikrų organų transplantacijos yra vartojami imunitetą slopinantys vaistai. Pacientams, esantiems rizikos grupėje, rekomenduojama pasitikrinti kartą į metus.


www.DELFI.lt
31