Rinkis gyvenimą

Lietuvoje ne vienerius metus fiksuojamas didelis savižudybių skaičius, aukšti alkoholio vartojimo rodikliai. Rimtų pasekmių palieka ir smurtas artimoje aplinkoje. DELFI žurnalistai projekte ne tik analizuoja susidariusią situaciją, bet ir kviečia lietuvius neužsimerkti susidūrus su šiomis socialinėmis problemomis.

Kada į medikus reikia kreiptis nedelsiant?

Norėdamas stebėti savo sveikatos pokyčius, dažnas žmogus šiam tikslui naudoja išmaniuosius įrenginius. Jų pagalba gali būti skaičiuojamas ir per dieną nueitų žingsnių skaičius, ir širdies ritmas. Atrodo, kad galimybė sekti savo sveikatos rodiklius išmaniuosiuose įrenginiuose – vienas patogumas, tačiau ar tikrai išmaniosios technologijos mums padeda ir ar jų rodomi duomenys yra tikslūs?

Štai kardiologas R. Šerpytis mano, kad išmanieji prietaisai, leidžiantys sekti žmogaus sveikatos rodiklius, pamažu įeina į klinikinę praktiką – mat jie vis tobulėja ir tampa vis tikslesni. Kardiologas pastebi ir tai, kad įrenginius, galinčius sekti sveikatos būklę, geriausia būtų naudoti vyresniems žmonėms.

„Tikimybė, kad jaunam žmogui sutriks širdies ritmas, yra nedidelė. Priešingai, vyresniems žmonėms taip gali nutikti dažniau, todėl jiems ypač pravartu savo sveikatos būklę sekti išmaniųjų įrenginių pagalba. Šiam tikslui tinka ir išmanusis laikrodis, galintis matuoti elektrokardiogramą, ir mobiliojo telefono programėlė, kuri optinės kameros pagalba gali pamatuoti pulsą“, – paaiškina gydytojas.

Gydytojas primena, koks širdies pulsas laikomas optimaliu. Štai jaunesniems žmonėms, nuo 20 iki 40 metų, pulsas turėtų būti nuo 60 iki 100. Vyresniems – nuo 60 iki 80.


R. Šerpytis patikina, kad išmaniajam įrenginiui užfiksavus širdies darbo pakitimus, reikėtų nedelsti ir kreiptis į specialistus.

„Jei įrenginio pagalba žmogui yra nustatomas širdies neritmiškumas, reikėtų nedelsiant kreiptis į medikus ir nelaukti, kol praeis, – paaiškina medikas. – Labiausiai mes bijome prieširdžių virpėjimo, kuris yra atsakingas už trečdalį visų galvos smegenų insultų. Jeigu jį nustatome laiku, galime išvengti ir ligos, ir po jos atsirandančių komplikacijų.“

Širdies permušimus gali sukelti patiriamas stresas

Vienas iš nemalonių pojūčių, susijusių su širdies sveikata, – širdies permušimai. Kada jie gali reikšti, kad žmogus turi rimtų sveikatos sutrikimų?

„Svarbiausia išsiaiškinti, kaip dažnai pacientas patiria širdies permušimus. Jei permušimai per dieną pasikartoja vieną du kartus, tokį dažnumą gali nulemti patiriamas nerimas ir stresas. Keli permušimai nieko blogo nedaro ir širdies nenuvargina“, – paaiškina R. Šerpytis. Jis priduria, kad į medikus reikėtų kreiptis tada, kai permušimų yra daug, jie kartojasi kas valandą ir ilgai nepraeina.

Paklaustas, kas dar gali sukelti širdies permušimus, kardiologas paaiškina, kad tam įtakos turėti gali elektrolitų balansas organizme. Karštomis vasaros dienomis, kai žmogus daug prakaituoja, iš organizmo pasišalina elektrolitai, taip pat organizmas netenka daug kalio ir magnio. Esant tokioms sąlygoms, padidėja tikimybė, kad širdies ritmas gali sutrikti.

Tiesa, R. Šerpytis atkreipia dėmesį ir į tai, kad yra žmonių, turinčių polinkį į širdies rimto sutrikimus: tai intensyvia fizine veikla užsiimantys sportininkai, vyresnio amžiaus žmonės, taip pat tie, kuriems jau kartą yra diagnozuotas širdies ritmo sutrikimas.

Asociatyvi nuotr. 18

„Jeigu jau buvo diagnozuotas ritmo sutrikimas, yra didelė tikimybė, kad tai pasikartos. Reikėtų sekti savo savijautą, vartoti daugiau mineralinio vandens, elektrolitų, kad būtų atstatytas jų balansas“, – pataria kardiologas.

Kaip dažnai reikia matuotis kraujospūdį?

Gydytojas, kalbėdamas apie širdies darbo sutrikimus, užsimena ir apie kraujospūdį. Kaip jis yra susijęs su širdies pulsu ir kaip dažnai reikėtų jį matuotis?

„Širdies pulsas visada yra susijęs su fiziniu krūviu – kuo mes daugiau sportuojame, dirbame, tuo labiau didėja pulsas. Automatiškai, didėja ir kraujospūdis“, – širdies pulso ir kraujospūdžio ryšį paaiškina R. Šerpytis.

Specialisto teigimu, ilgalaikis aukštas kraujospūdis yra viena pagrindinių priežasčių, lemianti ritmo sutrikimus vėlesniame amžiuje, todėl savo kraujo spaudimą reikėtų išsiaiškinti.

„Jeigu spaudimas yra padidėjęs, jį reikėtų pradėti gydyti jauname amžiuje natūraliomis priemonėmis, jeigu nepavyksta – gydyti vaistais ir juos vartoti reguliariai, – pataria kardiologas. – Jeigu laikosi aukštas normalus kraujospūdis, tada jį reikėtų sekti kas metus ir žiūrėti, kad nebūtų padidėjęs. Jeigu kraujospūdis yra normalus, jį reikėtų pasimatuoti kartą per kelis metus.“

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)