Rinkis gyvenimą

Lietuvoje ne vienerius metus fiksuojamas didelis savižudybių skaičius, aukšti alkoholio vartojimo rodikliai. Rimtų pasekmių palieka ir smurtas artimoje aplinkoje. DELFI žurnalistai projekte ne tik analizuoja susidariusią situaciją, bet ir kviečia lietuvius neužsimerkti susidūrus su šiomis socialinėmis problemomis.

Primena saiką

Mėsą valgyti sveika ar ne? Specialistai dėl to sulaužė daug iečių. O jos mėgėjai neseniai sulaukė padrąsinančios žinios. Europos kardiologų draugijos kongrese nuskambėjo įspūdingos tarptautinės studijos rezultatai, kad kokybiškos mitybos septintuke turėtų būti ir neperdirbta raudona mėsa. Tyrėjai savo rekomenduojamų produktų vartojimą sieja su mažesniu mirtingumu ir sergamumu širdies ir kraujagyslių ligomis.

Santaros klinikų gydytojos dietologės doc. dr. Editos Gavelienės pastebėjimu, tokia žinia mūsų mityboje didelio perversmo nekelia, nes mėsa buvo ir yra sveiko maitinimosi piramidės sudėtinė dalis.

„Visuomet rekomenduojama valgyti tam tikrą mėsos kiekį, kad gautume visą šio produkto teikiamą naudą. Su mėsa gaunamos maistinės medžiagos mums yra reikalingos. Aišku, tyrimai yra patvirtinę jos perteklinio vartojimo ryšį su kai kurių vėžio formų (pavyzdžiui, storosios žarnos) bei lėtinių ligų rizika. Todėl mėsos gaminių kiekis racione turi būti griežčiau stebimas bei saikingesnis“, – DELFI sakė ji.

Gydytoja pabrėžė, kad požiūris į perdirbtos mėsos produktus išlieka toks pat: jie mūsų organizmui nėra būtini. Tai daugiau emocinis maistas, kurio reikėtų vartoti kuo saikingiau – kartą per mėnesį.

Pravers rūgštus marinatas

Pasak E.Gavelienės, mūsų mityboje du trečdalius rekomenduojamos normos turėtų sudaryti baltoji mėsa, o trečdalį – raudona mėsa. Jos vartojimo kiekio nereikėtų reguliuoti atsižvelgiant į sezoną. Tiesiog valgiaraštį reikia taip sudėlioti, kad organizmas gautų visų reikiamų medžiagų.

„Apskritai pakanka mėsos valgyti 3–4 kartus per savaitę. Raudoną mėsą rekomenduojama skanauti iki dviejų kartų per savaitę. Kiekis pasirenkamas individualiai. Gydytojai dietologai juokauja, kad kiekvienas žmogus turi savo normą – tai jo delno dydžio gabalėlis neskaičiuojant pirštų. Toks būtų dienos mėsos kiekis“, – aiškino specialistė.

Dietologė nurodė, kad sveikatai palankiausias mėsos ruošimo būdas, kai ji palaikoma rūgščiame marinate ir ilgai kaitinama vidutinėje temperatūroje. Tai užima gana daug laiko, kurio šiais laikais ne visuomet turime. Todėl, pasak E.Gavelienės, galime rinkti gerai išbandytą gamybos būdą – mėsą paprasčiausiai išvirti.

Kai kurie žmonės susigundo valgyti ir sumaltą žalią mėsą, tačiau šiuo atveju reikėtų įvertinti bakterinio užterštumo riziką, kurios išvengiame apdorodami produktą termiškai.

Vertinga įvairi mėsa

Gydytoja priminė, kad iš mėsos produktų pakankamai lengvai įsisaviname visaverčius baltymus, gauname B grupės vitaminų, cinko, geležies ir kitų labai svarbių organizmui medžiagų. Šiais komponentais turtinga tiek raudona, tiek baltoji mėsa.

„Kai kas galvoja, kad vertingesnė yra raudona mėsa, tačiau kiekviena mėsos rūšis turi papildomų komponentų ir mums yra naudinga. Todėl verta rinktis vištieną ar kalakutieną, veršieną ar jautieną, avieną ar žvėrieną. Beje, reikėtų žinoti, kad raudonoji mėsa gali turėti daugiau sočiųjų riebalų“, – aiškino E.Gavelienė.

Kai kurie specialistai siūlo vartoti įvairias gyvūno dalis, nes skiriasi jų maistinių medžiagų sudėtis. Pasak dietologės, realiai tokio požiūrio patvirtinti negalima, nes nėra atlikta mokslinių studijų.

„Manau, kad tai nėra esminis klausimas. Vis tik reikia žinoti, kad gyvūnų vidaus organai turi daug cholesterolio. Į tai turėtų atkreipti dėmesį sergantieji širdies kraujagyslių ligomis ir pasirinkti, kiek tokios mėsos skanauti“, – pastebėjo gydytoja.

Išskirtinio produkto nėra

Dietologė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje valgoma daugiau riebios mėsos, kuri išsiskiria sočiųjų riebalų kiekiu. Vienas šalies gyventojas per metus suvartoja per 90 kg mėsos produktų – daugiausia kiaulienos. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per metus suvalgyti 25–30 kg.

„Mūsų normos adaptuotos pagal Lietuvos gyventojų mitybos ypatumus. Negalime tvirtinti, kad mums reikalingas didesnis mėsos kiekis. Jeigu jos suvalgome daugiau, tai nesuvartosime kitokių maisto produktų. Tai organizmui nebus gerai“, – kalbėjo E.Gavelienė.

Anot jos, joks produktas nėra išskirtinis ir būtinas – svarbiausia, kad žmogus gautų būtinas maistines medžiagas. Štai dalis gyventojų mėsos nevalgo dėl religinių, etinių ar kitų priežasčių. Tokiais atvejais, būtina pasidomėti, kokių maisto produktų reiktų įtraukti į racioną, kad nenuskurdintume raciono.

„Valgant mėsą lengviausia gauti organizmui reikalingų maistinių medžiagų. Ją pasirenkant galime remtis ir tradicijomis, ir skonio savybėmis, bet svarbiausia, kad mūsų racionas būtų kuo įvairesnis ir neatsitiktų taip, jog mėsa būtų valgoma tris keturis kartus per dieną. Aišku, svarbu ir nepersivalgyti net švenčių metu, nes nuotaiką gali sugadinti virškinimo sutrikimai“, – patarė specialistė.