Miego sutrikimų priežastys

Pasak Santaros klinikų gydytojos neurologės profesorės Rūtos Mameniškienės, miego sutrikimų yra labai daug, tačiau juos galima skirstyti į dvi pagrindines grupes. Pirmoji – kai miegama mažai arba blogai. Antroji – kai miegama per daug ir jaučiamas per didelis mieguistumas dienos metu.

Mokslų daktarės teigimu, tai sukelia skirtingos priežastys, tačiau labiausiai paveikiami tie žmonės, kurie yra perdėtai jautrūs, linkę pergyventi dėl asmeninių ir visuomeninių įvykių, turi antsvorį ar serga kitomis ligomis.

„Jei kalbėtume apie tuos, kurie nemiega ar miega blogai, – tai lemia per didelis jautrumas, nemokėjimas atsipalaiduoti, miego ir gyvenimo būdo režimo nesilaikymas.

Tie, kurie turi padidėjusį mieguistumą dienos metu, dažniausiai serga obstrukcine miego apnėja (nutukę, knarkiantys), turintys judesių sutrikimų (neramių kojų sindromą, periodinius kojų judesius), sergantys kitomis ligomis (plaučių, širdies, psichikos), kurios trikdo kvėpavimą“, – sako ji.

Vaistininkas Rimvydas Blynas teigia, kad miego sutrikimai gali atsirasti ir su amžiumi, taip pat esant tokiems išoriniams veiksniams, kaip triukšmas, šviesa ar laiko juostos pokyčiai.

„Taip pat dėl netinkamų žmonių įpročių – kofeino vartojimo dideliais kiekiais ir intensyvaus fizinio aktyvumo, ypač vakarais, įsiaudrinimo prieš miegą, persimiegojimo ar persivalgymo. Galima išskirti ir kitus su miego problemomis susijusius klaidingus įpročius – netinkamą tam tikrų vaistų vartojimo laiką, žinių reportažų, siaubo filmų žiūrėjimą vakarais, naudojimąsi telefonais ar kompiuteriais, kurie spinduliuoja mėlyną šviesą, prieš miegą. Be to, miego sutrikimai gali varginti ir persirgus COVID-19, jaučiant stresą ir nerimą, turint rūpesčių dėl darbo, pajamų ar sveikatos“, – aiškina vaistininkas.

Rimvydas Blynas
Rimvydas Blynas. Šaltinis: „Camelia“

Kada pasirodyti gydytojui

Kenčiantys nuo miego sutrikimų, kaip aiškina neurologė R. Mameniškienė, rytais pabundą pavargę, jaučiasi neišsimiegoję, negali koncentruoti dėmesio ir įsiminti naujos informacijos.

„Gydytojui pasirodyti reikėtų tada, kai tai tęsiasi ne mažiau kaip tris savaites. Sutrikimus diagnozuojame kalbėdami su pacientu, t. y., rinkdami anamnezę, vertindami užpildytus miego klausimynus, vertindami miego tyrimą (polisomnografiją) ir dauginį užmigimo testą“, – pasakoja profesorė.

Jei žmogų kankina nemiga, o jis gydytojų pagalbos neieško ir ignoruoja šią ligą bei ilgai miega nepakankamai, jam kyla rizika susirgti kitomis rimtomis ligomis.

„Pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių – arterine hipertenzija, infarktu, insultu, širdies ritmo sutrikimais. Taip pat cukriniu diabetu, infekcinėmis ligomis, netgi vėžiu. Be to, jam trinka dėmesys, todėl didėja traumų ir autoįvykių pavojus, blogėja atmintis, emocinė būklė – susergama depresija, nerimo sutrikimais“, – aiškina gydytoja.

Priklausomai nuo to, kokia liga diagnozuojama, skiriasi ir gydymo būdai. Pavyzdžiui, kaip teigia pašnekovė, jei tai nemiga – pirmiausiai rekomenduojama laikytis miego higienos, nes sutvarkius miego režimą, miego sutrikimus pavyksta pašalinti aštuoniems iš dešimties pacientų.

Dar viena liga – narkolepsija, kuriai būdingi nekontroliuojami ar labai sunkiai valdomi užmigimai dienos metu, kritimai, ypač išgirdus naujieną ar patyrus emociją, rečiau – užmigimo metu patiriamos haliucinacijos ir paralyžiai prabudimo metu, kai pabunda, tačiau negali pajudėti. Ji gydoma simptomiškai.

„Obstrukcinė miego apnėja gydoma pagal ją sukeliančią priežastį – kartais galima operuoti. Tai daro ausų, nosies ir gerklės gydytojai, jei negalima – taikomas gydymas aparatais, kurie priverčia įkvėpti ir išvengti kvėpavimo pauzių. Neramių kojų sindromas gydomas vaistais“, – teigia R. Mameniškienė.

Rūta Mameniškienė
Rūta Mameniškienė. Šaltinis: DELFI / Kiril Čachovskij

Kaip kovoti su miego sutrikimais?

Vaistininko R. Blyno teigimu, yra būdų, kaip galima padėti sau, kad netektų susidurti su miego sutrikimais. Štai keletas jo patarimų, kuriais reikėtų vadovautis, norintiems miegoti kokybiškai:

  • reikėtų daugiau laiko praleisti gryname ore ir fiziniu aktyvumu užsiimti pirmoje dienos pusėje.
  • likus valandai iki miego nesinaudoti telefonu ar kompiuteriu.
  • vakare valgyti lengvai virškinamą maistą ir neiti miegoti jaučiant alkį.
  • vengti neigiamas emocijas keliančių situacijų, o su jomis susidūrus daryti tai, kas padeda atsipalaiduoti.
  • mesti rūkyti ir nevartoti alkoholio – moksliniais tyrimais įrodytas ryšys tarp šių žalingų įpročių ir miego problemų.
  • vėlų vakarą nevartoti kraujagysles plečiančių vaistų, nes jie suaktyvina kraujotaką, todėl gali būti sunku užmigti.
  • pasirūpinti miego higiena: stengtis kasdien atsigulti ir atsikelti tuo pačiu metu.
  • dieną pradėti maudantis po vėsiu dušu.
  • per dieną išgerti pakankamai skysčių. Jo kiekį apskaičiuoti nesunku, nes kiekvienam kūno kilogramui reikia maždaug apie 0,03 litro skysčių. Pavyzdžiui, jeigu sveriate 70 kilogramų, kasdien reikėtų išgerti maždaug 2,1 litro vandens.

Kaip teigia neurologė profesorė R. Mameniškienė, normalu kartais miegoti blogai ir jei tai įvyksta keletą kartų per savaitę – nereikėtų nerimauti. Tačiau norintys to išvengti, turėtų negerti kavos antroje dienos pusėje, derėtų išeiti pasivaikščioti ar lengvai pasportuoti bei išsimaudyti šiltoje vonioje ir po to lengvai užkąsti.

Išmanaus telefono naudojimas prieš miegą
Išmanaus telefono naudojimas prieš miegą. Šaltinis: Shutterstock

„Išvėdinkite miegamąjį, pakeiskite patalynę, vakare nežiūrėkite televizoriaus, ypač informacinių žinių. Vietoje kompiuterio geriau paskaitykite ramaus turinio knygą. Nei telefono, nei kompiuterio nesineškite į miegamąjį kambarį. Užtemdykite jį ir nesekite laikrodžio rodyklės, skaičiuodami minutes.

Jei vis tiek negalite užmigti – kelkitės ir užsiimkite lengva namų ruoša ar paskaitykite, tačiau tai darykite ne lovoje. Vėl gulkite tuomet, kai užsinorėsite miego“, – pataria profesorė.

Visa su psichikos sveikatos sunkumais susijusi informacija, patarimai geram miegui ir požymiai, padėsiantys identifikuoti miego sutrikimus ir nemigą ČIA.

Specialusis projektas „Rinkis gyvenimą“

Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija