Rinkis gyvenimą

Lietuvoje ne vienerius metus fiksuojamas didelis savižudybių skaičius, aukšti alkoholio vartojimo rodikliai. Rimtų pasekmių palieka ir smurtas artimoje aplinkoje. DELFI žurnalistai projekte ne tik analizuoja susidariusią situaciją, bet ir kviečia lietuvius neužsimerkti susidūrus su šiomis socialinėmis problemomis.

Sostinės gyventoja su pirmuoju cigaretės dūmu susipažino dar mokykloje. Iš pradžių parūkydama tik kartais su draugais, sulaukus pilnametystės ji pradėjo rūkyti kasdien ir nesustojamai.

„Mesti rūkyti bandžiau ne kartą. Dažnai save pagaudavau situacijoje, kad ir vėl bandau mesti“, – prisiminė jau apie penkerius metus nerūkanti Asta.

Mesti rūkyti neleido savęs graužatis

Visi ankstesni bandymai baigdavosi nauju pakeliu cigarečių ir grįžimu prie priklausomybės. Kaip pasakojo pašnekovė, per visą dešimtmetį jai ilgiausiai pavyko nerūkyti 100 dienų. Tiesa, ji šį periodą ištvėrė, nes buvo susilažinusi su draugais. Lažyboms pasibaigus Asta vėl prisidegė cigaretę.

„Negaliu pasakyti, kodėl nepavykdavo. Gal daugiau veikė psichologiniai veiksniai. Pamenu, kai tik bandydavau mesti rūkyti, pradėdavau galvoti, kad mano gyvenimas ir taip blogas, tai kodėl sau net rūkyti negaliu leisti. Man rūkymas buvo kaip pertrauka tarp darbų. Jį romantizuodavau, įsivaizduodama, kaip gera balkone su puodeliu kava sėdėti ir rūkyti“, – atviravo pašnekovė.

Vis dėlto prieš kelerius metus įvyko lemtingas Astos bandymas atsikratyti priklausomybe.

„Nebuvo taip, kad staiga pradėjau galvoti, koks čia gyvenimas geras ir dabar jau mesiu rūkyti. Buvo viskas taip pat, bet gal kai nusvyra rankos ir galvoji, kad nepavyks, kažkaip pavyksta“, – kalbėjo vilnietė.

Paskutinį kartą rūkyti moteris metė vėl dėl lažybų.


„Pamenu, su dviem kolegomis vis rūkydavome ir nusprendėme, kad nuo pirmadienio visi trys mesime. Išaušo pirmadienis, o aš dar turėjau nepabaigtą cigarečių pakelį. Nuo ryto vėl pradėjo kamuoti mintys, kad koks mano gyvenimas negeras, o dar ir parūkyti negaliu. Nusprendžiau, kad lažybas pralošiu, bet rūkysiu, nes mesti dabar negaliu. Atėjau į darbą, kolegos ir toliau nerūkė, o aš tą dieną po pietų baigiau cigarečių pakelį. Ir daugiau niekada nebenusipirkau naujo“, – pasakojo Asta.

Juk kai negali, nerūkai

Pašnekovė prisipažino, kad pirmosios dienos metus rūkyti nebuvo lengvos, bet jai tai nebuvo nauja patirtis, nes tas pats laukdavo ir ankstesniais kartais bandant mesti rūkyti.



„Nuolat galvoji apie rūkymą, bandai nukreipti mintis, veiklos kitos susirasti, pradedi daug valgyti, apima erzelis. Tik ankstesniais atvejais aš grįždavau prie cigarečių, o šįkart pavyko save apgauti ir to nebepadaryti. O po kurio laiko naujos mintys apėmė – siaube, juk aš jau taip ilgai nerūkau, būtų taip gaila viską mesti ir pradėti iš pradžių“, – savo istorija dalijosi sostinės gyventoja.

Asta prisipažino, kad nepajautė momento, kai suprato, kad priklausomybės cigaretėms nebejaučia, tačiau kartu pridėjo, kad dar ir dabar kartais pagalvoja apie parūkymą, tačiau tai nutinka pakankamai retai. „Dabar galvoju, kad priklausomybė yra visiškai psichologinė. Juk pavyzdžiui, kai skrendi per Atlantą ar sėdi labai ilgame spektaklyje, negalvoji apie rūkymą, nes tiesiog žinai, kad tuo metu rūkyti negali. O štai su draugais kavinėje ar gamtoje gali atrodyti, kad nori rūkyti kas keletą minučių“, – svarstė pašnekovė.

Kaip didžiausią pergalę moteris įvardijo emocinę laisvę, kurią jai suteikė išsilaisvinimas nuo cigarečių: „Kadangi savo rūkymą slėpdavau nuo kai kurių visuomenės grupių, tai buvo toks palengvėjimas, kai supratau, kad man nebereikia prieš sutinkant kai kuriuos asmenis plautis rankų, kramtyti gumos ar specialiai kvėpintis“.

Sunkumų kelia pagundos ir lengvas prieinamumas

Krizių prevencijų centro įkūrėjas Audrius Batista teigė, kad priklausomybė tabakui yra tiek fizinė, tiek psichologinė.

„Sakyčiau, kad daugiau tai elgesio priklausomybė, kai susiformuoja tam tikras elgesys, verčiantis kartoti įprotį. Nikotinas taip pat sukelia fizinę priklausomybę, kai neparūkius jo trūksta organizmui“, – kalbėjo jis.

Pašnekovas teigė, kad sunku išskirti, ar priklausomybe tabakui yra lengviau atsikratyti nei kitoms narkotinėms medžiagoms. Pasak jo, kadangi prieiga prie cigarečių yra gana paprasta, nustoti rūkyti kartais gali būti ir sunkiau.

„Nuo rūkymo būtų lengviau atprasti nei, pavyzdžiui, nuo heroino, jei būtų idealios sąlygos: žmogus patalpinamas į reabilitaciją ir aplinkoje nemato vartojančių žmonių. Bet jei kalbame apie bandymus mesti rūkyti, kai esi įprastinėje aplinkoje, gatvėje, gali būti ir sunkiau atprasti, nes tiesiog rūkančiam žmogui daugiau pagundų ir tabako gaminiai lengviau prieinami“, – įsitikinęs A. Batista.

Pasiteiravus, kodėl žmonėms išsivysto priklausomybė nuo tabako gaminių, pašnekovas pirmiausiai paminėjo formuojamą rūkančio žmogaus teigiamą įvaizdį, pavyzdžiui, filmuose ar draugų rate.

„Tuomet nerūkantis žmogus nori pabandyti tą teigiamą įvaizdį savyje aptikti ir demonstruoti. O jei, pavyzdžiui, žmogus savaitę išeina su kolegomis po pietų parūkyti, po savaitės tai nutraukus jis gali pajusti tuštumą, kuris stums vėl prisidegti cigaretę. Žinoma, po savaitės įprotis rūkyti dar nebus susiformavęs, bet jau pradėjęs formuotis“, – pastebėjo pašnekovas.

Kartu lengviau

Specialisto teigimu, kiekvieno žmogaus polinkis į priklausomybę gali būti individualus. Tai gali priklausyti nuo psichologinių, socialinių asmens savybių bei genetikos.

Nusprendusiam mesti rūkyti žmogui A. Batista siūlė susirasti žmonių grupelę, kurie taip pat nusprendė atsikratyti šio žalingo įpročio.

„Dažniausiai kokiems 10 proc. žmonių tai padeda. Tai labai populiari praktika Šiaurės šalyse. Tai lyg savigyda, kuri nereikalauja finansinių išlaidų. Pokalbiai su žmonėmis, kurie taip pat meta ar jau metė rūkyti, padeda suprasti, kaip kiti žmonės jautėsi, ir asmuo gali tas pačias situacijas modeliuoti savyje“, – tęsė pašnekovas.

Pasak jo, jei dalyvavimas bendraminčių grupėje nepadeda, galima kreiptis psichologo pagalbos, kuris sudarytų sveikimo planą: „Jei ir to neužtenka, galima kreiptis į psichiatrą ir galbūt su medikamentų pagalba išvairuoti iš priklausomybės“.


Krizių prevencijų centro atstovas paminėjo, kad fizinė priklausomybė nikotinui gali užsitęsti ir iki poros savaičių. Pirmąsias penkias dienas savijauta dėl nikotino trūkumo gali blogėti, o paskui viskas pradeda suktis į gerąją pusę.

„O psichologinė priklausomybė gali tęstis metų metus, nes, kaip jau minėjau, aplinkui yra labai daug pagundų vėl grįžti prie rūkymo“, – sakė A. Batista. Kalbant apie pagundas, nusprendusiam mesti rūkyti žmogui labai svarbu, kad artimoje aplinkoje esantys asmenys tai suprastų ir jokiu būdu šalia žmogaus nerūkytų.

Šaltinis
Temos
Specialusis projektas „Rinkis gyvenimą“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)