Taip pat skelbiama, kad persirgusiems daugiau nei vieną kartą dažniau pasireiškė širdies ir plaučių ligų problemos. Be to, tyrimai parodė, jog su kiekvienu užsikrėtimu tokių sveikatos problemų pavojus gali didėti.
COVID-19 omikron atmaina kiek nuramino ir mokslininkus, ir visuomenę – ne tokia agresyvi, sergamumas lengvesnis. Visgi džiūgauti, anot užkrečiamųjų ligų specialisto profesoriaus Sauliaus Čaplinsko, nelabai yra ko, nes ši atmaina plinta daug greičiau.
„Ankstesnės atmainos sukeldavo sunkesnę klinikinę eigą, bet jei kalbėtume apie poveikį visuomenei, tai labai didelis klausimas, nes virusas dabar įgijo tokią savybę, kad plinta daug greičiau, ir kai užsikrečia labai daug žmonių, net ir lengvesnės ligos formos visuomenei gali sukelti daug sunkesnių klinikinių problemų. Ne paslaptis, kad tikėtina gyvenimo trukmė jau sutrumpėjo, kaip ir trumpėja sveiko gyvenimo trukmė, prie to daug prisideda kovidas“, – dalijasi pašnekovas.
„Amerikiečių tyrimų duomenys rodo, kad apie 94 procentus amerikiečių jau buvo susidūrę su virusu, o jei dar pridėtume tuos, kurie buvo paskiepyti, tai jau 97 procentai visų gyventojų turi tam tikrą imuninę atmintį. Dėl to kitos ligos formos, tikėtina, daugeliui žmonių bus lengvesnės, bet kai kuriems pakartotinis susirgimas gali sukelti daug sunkesnę klinikinę formą“, – sako S. Čaplinskas.
Profesorius akcentuoja, kad su peršalimo ligomis kovidą galima lyginti tik pagal vieną kriterijų – pagal tai, kaip jis plinta. Tačiau ligos eina ir poveikis organizmui, anot pašnekovo, skiriasi.
„Jei manome, kad net viena mirtis yra viena mirtimi per daug, tai pagalvokime – dabar, dar nesant pakilimui, gripas per metus nusineša tiek gyvybių, kiek per 1–2 savaites žmonių miršta nuo kovido. Jau vien šia prasme, manau, neišeina šių ligų lyginti“, – skirtingą virusų poveikį įvardija užkrečiamųjų ligų specialistas.
Kauno klinikų gydytojas kardiologas profesorius Raimondas Kubilius sako, kad šiuo metu vykdomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto reabilitacijos klinikos bendras tyrimas, – nuo pat pandemijos pradžios kaupiami Lietuvos pacientų sergamumo duomenys ir nagrinėjama, kaip įvairios COVID-19 atmainos veikia simptomų raišką. Tyrimo metu aiškinamasi ne tik pačios ligos eiga, bet ir tai, kaip pacientų pakartotinį užsikrėtimą veika vakcinacija.
„Prieš apibendrindamas pastarojo laikotarpio rezultatus, kai jau galėjome įtraukti ir omikron nulemtas naujas COVID-19 infekcijas, galiu pasakyti: matome, kad ši atmaina reikšmingai keičia pacientų simptomus. Pradėjus vyrauti omikron atmainai, vienas iš bendrųjų nusiskundimų – centrinės nervų sistemos pažeidimai, trumpalaikės atminties sustiprėję sutrikimai, konjungtyvinė disfunkcija. Minėtas amerikiečių tyrimas (į jį verta atkreipti dėmesį) netiria, kaip kiekvieno viruso atmaina veikia simptomų pasireiškimą, tačiau bendra tyrėjų išvada aiški – vieną, du ar tris kartus pakartotinai užsikrėtus gali būti reikšmingų pasekmių“, – sako profesorius R. Kubilius.
Pašnekovas pabrėžia, kad vos pusmečio tyrimai aiškiai rodo ne tik ankstyvąsias mirtis, bet ir komplikacijų pasireiškimą, didesnį pacientų kiekį, – net dėl aštuonių organizmo pažeidimų pakartotinai užsikrėtusius ligoninėse tenka gydyti dažniau. Medikas pabrėžia, kad visi pasaulio mokslininkai ieško efektyvios strategijos, kaip žmones apsaugoti nuo pakartotinių užsikrėtimų.
Dar viena tyrimo dalis, anot R. Kubiliaus, itin verta visuomenės dėmesio – pacientai, kurie sirgo pakartotinai, net jei skiepijosi vieną kartą, mažai išsiskyrė iš visai nevakcinuotų asmenų. Profesorius pabrėžia, kad tik visas vakcinacijos planas turi teigiamos įtakos.
„Daug bandėme vertinti, kokie vyraujantys simptomai. Galima prognozuoti, kad vieniems ar kitiems pacientams išsivystys ilgasis pokovidinis sindromas. Tie duomenys dar apdorojami, tačiau pagal kelias reikšmingas tendencijas galime pastebėti, kad tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse pokovidinį sindromą patiria kas vienuoliktas, susirgęs ūmia COVID-19 infekcija. Dar šį rytą iš smalsumo peržiūrėjau socialinių tinklų grupes, kur buriasi sergantys ar persirgę žmonės, – tam tikrų simptomų raiška išlieka labai ilgai. Socialiniuose tinkluose yra labai aiškių jaunų žmonių pagalbos prašymų, klausimų, ką daryti, kai praėjus 2–3 mėnesiams negrįžta uoslė ar padidėjo arterinis kraujospūdis, cholesterolio rodikliai. Išlieka varginantys skausmai. Bendra žinutė ta, kad dalis pacientų, ypač vyresnių, nemato sąsajos tarp lėtinės ligos paūmėjimo, simptomų ir buvusios COVID-19 infekcijos“, – pasakoja R. Kubilius.
Gydytojas kardiologas sako, kad nuvykę pas medikus neretai patys pacientai nepasako sirgę ar kitaip pasijutę jau persirgę COVID-19. Savo praktikoje gydytojas sako irgi susidūręs su tuo – ilgą laiką žmogus skundėsi galvos skausmais, jam buvo paskirta kardiologo konsultacija ir galiausiai išsiaiškinta, kad tai – ilgalaikiai ligos padariniai.
„Kartais nereikia ieškoti: simptomai gali būti akivaizdžiai nulemti COVID-19 infekcijos. Ji gali aktyvinti ir kontroliuotą lėtinę ligą, paaštrinti jos simptomus, o pacientai kartais neįžvelgia šio pagrindinio ryšio. Antra, ką parodė kovido laikotarpis, – pacientai įgijo didelę toleranciją, bando taikstytis su varginančiais simptomais, sulaukdami padrąsinančio aplinkos patarimo, kad tie simptomai tuoj tuoj turi išnykti. Taip, deja, nebūna. Pacientai rūpinasi savigyda, bando sau padėti, ir mūsų tyrimas parodė, kad bemaž trečdalis pradeda vartoti maisto papildus, vitaminus, nors efektyvaus poveikio gal ir nebus. Jei pacientas ieško pagalbos internete, kai 12 mėnesių negrįžta skonis ar uoslė, tai rodo, kad tolerancijos slenkstis per didelis, to neturėtų būti“, – profesorius ragina nebijoti ieškoti pagalbos pas medikus, reabilitologus, kurie turi patirties ir žinių.
S. Čaplinskas sako, kad karantino metu nemažai sprendimų visuomenei buvo pateikti gana nepagarbiai: skiriamos baudos, valdžios atstovai blaškėsi – dalis sprendimų buvo pagrįsti, tačiau dalis ne, dalis – ne laiku, tad dabar grįžti prie to paties jau neįmanoma.
„Virusas niekur nedingo, jis kelia daug problemų sveikatai, ne visi aiškūs mechanizmai molekuliniu lygiu, kaip ir kas atsitinka. Kovidas dar aktyvina lėtinę infekciją, kurią mes turime, – tai gali būti herpeso virusas ar kt. Reikia stengtis neužsikrėsti, užsikrėtus ir persirgus – kreiptis į gydytojus ir, svarbiausia, neužkrėsti, apsaugoti labiausiai pažeidžiamus žmones – senjorus, tėvelius, nėščias moteris. Šaltuoju metų laikotarpiu visgi turėtume vengti perpildytų patalpų, kur susigrūdę daug žmonių, kur prasta ventiliacija. Ypač aktualu tiems, kuriems liga gali pasireikšti sunkia forma. Svarbu neužmiršti rankų higienos, dėvėti kaukes, kur reikia ir kaip reikia. Jei dar liko pagal visą vakcinacijos schemą nepasiskiepijusių žmonių, ypač virš 50-ies metų, tai jie, šnekėkime atvirai, elgiasi neišmintingai. Reiktų pasirūpinti maksimalia imunine apsauga“, – primena profesorius S. Čaplinskas.
Pašnekovas sako, kad šaltuoju metu apie save primena ir kitos ligos – gripas, pneumokokinė infekcija, tad jei vienu metu žmogus susirgs keliomis ligomis, pažeidžiančiomis kvėpavimo takus, klinikinė eiga bus dar sunkesnė.
Profesorius nelinkęs teigti, kad COVID-19 virusas suvaldytas, sako, jog niekur nedingo nei AIDS, nei virusiniai hepatitai, nei tuberkuliozė, nei rūkymo pandemija, tačiau visuomenė prisitaikė.
„Šiuo atveju visuomenė prisitaikė prie naujų mikroorganizmų, kurie sukelia masinius susirgimus, pereina į epidemijas ar pandemijas, ir lieka klausimas, kokiame lygmenyje tarsi nusistovi tas status quo. Ta pati tuberkuliozė juk neišnaikinta, apie AIDS praktiškai nebekalbama, bet ir toliau žmonės nuolat užsikrečia. Tas pats bus ir su SARS-CoV-2 infekcija. Tikimės, kad pagal biologijos dėsnius neturėtų vystytis į labiau patogeninę, sukeliančią sunkesnių ligos formų. Bet tai, ko gero, labiausiai mutuojantis virusas iš visų žinomų, kurie dabar yra. Jis sugeba apeiti imuninę sistemą po persirgimo, po vakcinacijos, todėl ir plinta labai sparčiai“, – sako S. Čaplinskas.
Savarankiškai gydytis linkę žmonės, pasak specialistų, kartais patys sau daro meškos paslaugą, kai puikiai supranta, jog serga koronavirusu, tačiau apie tai neinformuoja savo šeimos gydytojo.
„Kartais, kad galėtume padėti pacientui, trūksta paties medicininio fakto. Medicinoje labai svarbu rezultatų vertinimas – tai turi įtakos paciento savijautai, būklei. Nepamirškime, kad vertinamos ir ilgalaikės pasekmės – mes lyg ir nežinome, kad dabar simptomiškai lengvai persirgta infekcija neturės rezultatų po šešių, po dvylikos mėnesių. Mes dar nežinome, kaip šios ligos asimptominė, lengva viruso atmaina sąveikauja su lėtinėmis ligomis. Galbūt paspartina naujų lėtinių ligų pasireiškimą. Gal trikdydama mechanizmus lems kokios nors kitos ligos didesnę raišką. Žinome tik pavienius atvejus, juos tapatiname, kad gal tam tikru atveju virusas galėjo išprovokuoti ir kitas lėtines ligas. Taigi dabar raginčiau būti itin atsargius – nesvarbu, kad lengvai persirgote, simptomų raiška nebuvo ženkli, bet juk nežinome: jei nesisaugosime, nebūsime pasiskiepiję pagal visą vakcinacijos planą, ar paveiks mus pakartotinė infekcija“, – sako Kauno klinikų profesorius.
Mokslininkams turint vis daugiau duomenų, medikai jau kalba apie sutrumpėjusią gyvenimo trukmę dėl COVID-19 pandemijos. Skaičiuojama, kad pasaulyje sirgo per pusę milijardo žmonių, tad jau aiškiai matoma, jog virusas suaktyvina lėtines ligas.
Vos atsiradus skiepams ne kartą buvo išsakytos viltys pasiekti kolektyvinį imunitetą. Anot S. Čaplinsko, tokios viltys išties buvo labai logiškos, tačiau laikui bėgant aiškėja, kad vakcina gali apsaugoti tik nuo sunkių ligos formų ir nuo mirties, o ne nuo galimo tolimesnio viruso plitimo.
„Kūne apsauga nuo užsikrėtimo greitai išblėsta ir jos nebelieka. Kolektyvinį imunitetą, tikėtina, pavyks sukurti, kai bus sukurta naujos kartos vakcina. Kalbama apie vakciną, kuri būtų skirta ne tiems konservatyviems viruso štamams, nes matome, kad virusas mutuoja ir apeina susidariusią imuninę apsaugą, o apie tokią, kuri, jei bus purškiama į nosį, indukuos imuninę apsaugą nosies gleivinėje, – pirmiausia virusas patenka ir dauginasi mūsų nosies gleivinėje“, – S. Čaplinskas įvardija, kada įmanoma tikėtis visuotinio imuniteto.
Kokios kovido plitimo prognozės ateityje? Tikimasi, kad tokių didelių protrūkių nebebus, visgi kada bus galima grįžti į priešpandeminį lygi ir kada žmonių gyvenimo trukmė vėl pasieks buvusį vidutinį amžių, profesorius neprognozuoja ir pataria nepamiršti stiprinti imuninės sistemos bei pasinaudoti skiepais.
