Kiekvienas gyvenimo etapas atneša savų džiaugsmų ir savų sunkumų. Bene labiausiai moterų nelaukiamas metas – menopauzė. Be fizinių nepatogumų, kuriuos sukelia šis gyvenimo metas, situaciją apsunkinti gali ir psichologiniai bei emociniai sunkumai.


„Nuotaikų svyravimas, apetitas, krūtų tempimas – visa kaip per priešmenstruacinį sindromą… bet esmė ta, kad mėnesinės taip ir neateina, o jautiesi taip, lyg jau rytoj jos ateis“, – taip savo fizinę savijautą moterų forume apibūdina 42 m. Viktorija.



Be šių menopauzės fizinių simptomų moteris gali varginti ir karščio priepuoliai, dažna nuotaikų kaita. Vis dėlto be fiziologinių pojūčių pokyčių menopauzė gali įnešti ir kitų sunkumų į gyvenimą – depresiją, moteriškumo praradimo jausmą, irzlumą, miego sutrikimus. Ar galima tam pasiruošti? O ką daryti jausmams jau aplankius?

Kiekvienai – savu laiku



Periodiškai pasirodančios mėnesinės simbolizuoja, kad moteris vis dar vaisinga, tačiau visoms, sulaukusioms vyresnio amžiaus, tenka susidurti su šiuo praradimu – vaisingo amžiaus pabaiga.

Menopauzė moteris užklumpa apie 50 metus, tačiau paskutinės mėnesinės gali pasirodyti ir anksčiau. Medikai pataria pirmiausia suprasti, kad tai nėra liga, o natūralus procesas.



Pirmieji simptomai – fiziniai negalavimai, nemalonūs potyriai – pasireiškia dar prieš paskutiniąsias mėnesines. Reikia nepamiršti, kad visi pojūčiai ar fiziniai sutrikimai, pavyzdžiui, širdies ritmo, nėra vienkartiniai ir gali užsitęsti.



Kol dėl fizinių negalavimų gali padėti gydytojai, dėl emocinių sunkumų patarimus moterims, patyrusioms menopauzę, dalija psichologai.



Psichologė Ramunė Želionienė visų pirma menopauzę palygino su paauglyste.



„Tai dar vienas raidos etapas, kuris pasireiškia tiek moterims, tiek vyrams. Jei laikomės pozicijos, kad raidos etapai yra būtinai krizės, sutrikimai, tai tą ir rasime. Žmonės auga. Vaikai tampa jaunuoliais, todėl jie išgyvena paauglystę, kuri yra būtina jų sveikam augimui. Kai žmogus bręsta, jį ištinka kiti raidos uždaviniai: individo reprodukcinė sistema tampa nebe tokia aktuali, kūnas dėvisi, organizmas sensta ir panašiai“, – kalbėjo specialistė.



Į menopauzės etapą įžengusioms moterims psichologė patarė pirmiausiai suprasti tai, kad gyvenimas eina tolyn ir jis nesitęs amžinai. R. Želionienė teigė, kad moterys, kurios nebegali pastoti, gali jausti negeidžiamos, tačiau reikia suprasti, kad tai nėra tiesa.



„Tiesiog mylėjimasis įgauna kiek kitokią funkciją poros gyvenime. Normalu yra mylėtis rečiau, santykiai tampa gilūs ne fiziniame, o dvasiniame lygmenyje. Yra porų, kurios visai nustoja mylėtis, bet myli vienas kitą stipriau nei bet kada“, – savo pastebėjimais dalijosi R. Želionienė.



Nenori paleisti jaunystės



Psichologė pasakojo, kad atsiranda žmonių, kurie savo natūralų senėjimą priima kaip likimo bausmę ir daro viską, kad tai atidėtų: elgiasi kaip jaunikliai, rengiasi kaip jaunimas, vartoja vaistus, kad galėtų palaikyti jauno žmogaus lytinę potenciją, keičia partnerius, dažniau į jaunesnius, daro dalykus, kurie labiau susiję su jaunyste, o ne su senatve, sodriu amžiumi ir išmintimi. „Jie tiesiog labai bijo mirti“, – akcentavo pašnekovė. – Viskas labai paprasta, kai priimi savo gyvenimo baigties faktą, nesivaikai jaunystės iššūkių būdamas senjoru. Juk ne veltui sakoma: kartais metai ateina vieni… Linkiu, kad mes metus pasitiktume su išmintimi“.


Pasiteiravus, kokios psichologinės problemos gali iškilti moteris, sulaukus menopauzės, R. Želionienė paminėjo, kad tos, kurios iki tol puoselėjo priklausomus santykius (buvo „vyrų kišenėse“, pataikavo, apsimetinėjo), gali arba priimti aukos vaidmenį, arba tapti aktyviomis puolėjomis.



Metas, kurio nelaukia nė viena moteris: kaip išgyventi?
© Shutterstock nuotr.

„Pirmosios moterys gali būti patyrusios neištikimybę, skyrybas ar panašų sukrėtimą. Antrosios pačios gali būti keičiančios partnerius ir gyventi tik sau. Vaikai užauginti, todėl gana čia aukotis, reikia gyventi sau – galvoja jos. Toks hedonistinis gyvenimo būdas plačiai paplitęs šiuolaikiniame pasaulyje ir yra skatinamas visuomenės. Tačiau ar tai mus iš tiesų daro laimingais?“ – retoriškai klausė specialistė.


Vis dėlto psichologė priminė, kad menopauzė – tai nėra įvykis, kuris apverčia moters gyvenimą aukštyn kojomis. Gyvenimas ir savijauta brandžiame amžiuje keičiasi dėl daugybės skirtingų veiksnių: gali būti, kad iš namų išėjo vyras, išėjo vaikai, sukūrė savo šeimas ir moteris tiesiog pasijuto vieniša.



„O kūno pasikeitimai ir hormonų pokyčiai sukelia smegenyse tam tikrą įtampą. Verta priminti tai išmintingai ir mokytis gyventi realybėje. Kiekviena moteris bet kokioje situacijoje gali rasti išeitį ir atrasti savo laimę“, – drąsino R. Želionienė.


Pasak jos, reikia tik vieno dalyko – išdrįsti eiti savo nepramintu taku. Žinoma, moterį gali kaustyti baimė, bet verta neprarasti paprasto smalsumo gyvenime. Visuomet savęs klausti, kas manęs laukia už kampo. 

„Jei aš likau viena, tai tikrai ne tam, kad kentėčiau. Man yra sugalvotas kur kas geresnis scenarijus. Moterys gali tuo patikėti arba gali toliau vaidinti aukas. Viskas priklauso nuo kiekvienos moters pasirinkimo“, – konstatavo psichologė.


Jei kūnas dar veikia, naudokime jį geriems darbams



Į tikrąją brandą įžengusios moters emocinė būklė gali pakeisti ne tik moters vidinį pasaulį, bet ir turėti įtakos santykiams su jai artimais žmonėmis.



Kaip pastebėjo R. Želionienė, kartais moteriai patyrus psichologinių sunkumų brandoje jos jau suaugę vaikai gali atstoti, pavyzdžiui, išėjusį vyrą, prarastą darbą ir vaikai gali tapti savotiškais partneriais-draugais.

Ramunė Želionienė
© Asmeninins albumas
Ramunė Želionienė

„Kartą manęs viena senjorė paklausė, ką jai daryti: jos vyras mirė ir ji pasijuto tokia vieniša. Aš jos pasiteiravau, ar ji turi abi sveikas kojas. Moteris, nustebusi, atsakė, kad taip. Tuomet pasiūliau jai kojas panaudoti pagal paskirtį – eiti ten, kur yra jai mielų žmonių“, – prisiminė psichologė. Čia ji dar kartą paminėjo, kad kiekvienas yra savo laimės kūrėjas. Nereikia tikėtis, kad kažkas ateis ir išgelbės.

 „Kai mes bręstame, mes nemirštame, nemerdėjame, bet galime apsimesti tokiais. Kol dar gyvename, naudokime savo kūnus pagal paskirtį: rankas – geriems darbams, burną – geriems žodžiams ir panašiai“, – ragino specialistė.



Ji taip pat pastebėjo, kad vyresni žmonės dažnai turi pakankamai energijos, bet nemoka jos nukreipti tinkama linkme, todėl ir kankinasi. O pasidalinti su likusiu pasauliu jie tikrai turi daug kuo.



„Prašau nesivaikyti jaunystės, kuri niekada nesugrįš. Įsileiskite išmintį, būkite šalia suaugusiųjų vaikų ir anūkų, mylėkite ir gerbkite save, dalinkitės savo išmintimi, meile ir viltimi“, – patarė pašnekovė.


www.DELFI.lt
4