Žmogaus organizme maisto medžiagų, mineralų ir dujų apykaita vyksta nuolatos taip, jog būtų išlaikyta normali rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Ją atspindi pH – tai rūgščių ir šarmų skalė.

Mūsų organizme kraujas atlieka pagrindinę gyvybiškai svarbių medžiagų pernešimo funckiją, todėl itin svarbu, jog kraujo pH rodiklis būtų stabilus. Šio rodiklio leistinas svyravimo intervalas yra labai siauras nuo 7,3 iki 7,45. Dėl ko gali svyruoti šarmų ir rūgščių pusiausvyra organizme, kas už tai atsakingas ir ar reikia mechaniškai kištis į šios pusiausvyros išlaikymą?

pH pasikeitimas gali grėsti rimtomis bėdomis

Kaip pasakoja gydytojas dietologas Edvardas Grišin, paprastai rūgščių ir šarmų balansas organizme yra stabilus, o bet koks nuokrypis jau gali signalizuoti apie rimtas problemas.

„pH dažniausiai yra stabilus ir mūsų organimzas pats reguliuoja pH. Bet koks menkas nuokrypis – ar jis padidės, tai reiškia taps šarmingensis, ar jis sumažės ir taps rūgštesnis, gali grėsti sveikatos sutrikimais mūsų organizmui. Svarbu paminėti, kad mūsų organimzas pats yra labai protingas ir reguliuoja pH ir jis labai menkai, tik tam tikrais atvejais, galbūt prie gretutinių susirgimų gali tiesiogiai priklausyti nuo to, ką mes dedame į save, ką mes valgome“, – sako gydytojas.

Edvard Grišin
© DELFI
Edvard Grišin

E. Grišin priduria, kad pH gali kisti dėl įvairių rimtų traumų, infekcijų ar ligų, pavyzdžiui, cukrinio diabeto.

Maistas – bene pagrindinis komponentas, reguliuojantis organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Tačiau, kai kalbame apie maistą, dietologas E. Grišin ragina atskirti kraujo ir šlapimo pH.

„Jeigu mes kalbame apie maistą, ką žmonės dažniausiai matuoja – ne kraujo pH, o šlapimo pH. Mes žinome, kad šlapimo sistema – ta organų sistema, kuri atsakinga už šalinimą, tai yra reguliuojanti sistema. Jeigu mes suvalgysime daugiau rūgštesnio maisto, ką darys mūsų sistema? Visas mūsų organizmas bandys jį šalinti, tai reiškia mūsų kvėpavimas gali parūgštėti, mes su šlapimu išskiriam daugiau rūgščių ir tokiu būdu mūsų pH yra palaikomas. Dėl to iš mūsų šlapimo pH negalima spręsti apie tai, koks pH yra mūsų kraujyje“, – aiškina medikas.

Organizmo šarminimas – išsigalvojimas ar būtinybė?

Intenete apstu informacijos apie tai, jog organizmą derėtų šarminti laikantis įvairių šarminimo dietų. Panaršius daugiau nesunku rasti ir tokių dietų, kai į maisto racioną įtraukiama daugiau vaisių ir daržovių ir beveik atsisakoma mėsos. Tokia nuostata, sako E. Grišin, iš dalies klaidinga – nors daržovės ir vaisiai iš tiesų organizmą šarmina, mėsos atsisakymas būtų neprotingas žingsnis.

„Tam tikras balansas turi būti palaikomas ir jis dažniausiai padedamas palaikyti didesniu daržovių suvartojimu, kurios ir atsako už šarmingumą. Jeigu mes pažiūrėsime į šarmų- rūgščių lentelę, tai ką daugiausiai pamatysime prie rūgščių? Gyvūninės kilmės maistą“, – dėmesį atkreipia dietologas.

Rūgštys ir šarmai
© Shutterstock
Rūgštys ir šarmai

Gydytojas taip pat kritiškai vertina ir įvairias ketogenines dietas, kai maisto racione vyrauja tik žuvis ar mėsa.

„Tokios dietos kaip ketogeninė dieta, užsienio šalyse populiari „carnivore diet“, kai žmonės valgo vien mėsą, grynai mėsą ir daugiau nieko. Kaip jie palaiko gerą sveikatą, kokiu būdu tos dietos apsaugo nuo dermatito, antro tipo cukrinio diabeto, išgydo žmones? Tai nesisieja su teorija ir tada kyla klausimas, ar tai, ką mes girdime, kad būtent maistas daro tiesioginę įtaką mūsų pH, yra tiesa? Ar tai daugiau yra žmogaus elgesys ir maisto hiperkomsumpcija, kuri priveda prie medžiagų apykaitos sutrikimo, kuri priveda prie gretutinių ligų, tokių kaip antrojo tipo cukrinis diabetas, podagra, pasireiškimo, kitų ligų, medžiagų apykaitos endokrininių ligų ir būtent dėl šių ligų gali sutrikti ir pH mūsų organizme“, – kritiškai populiarias dietas vertino E. Grišin.

Tad ar galima teigti, kad organizmas funkcionuoja geriau, kai jis yra šarminis ir ar reikėtų kūną šarminti savarankiškai? Dietistė Vaida Kurpienė pasakoja, kad organizmas nefunkcionuoja geriau, kai jis yra šarminis, visas kūnas tikrai negali veikti šarminėje aplinkoje. Pavyzdžiui, skrandžio terpė tiesiog privalo būti rūgštinė, nes kitaip maistas nebus suvirškinamas. Visame kūne, visų pirma, svarbiausias balansas.

„Mūsų organizmas pats ganėtinai gerai geba reguliuotis pH ir labai dažnai, jeigu mes judame, jeigu valgome vertingą maistą, vartojame pakankamai maisto, jokio kito įsikišimo nereikia.

Tarkime, jeigu nukrypimas nedidelis, gilus kvėpavimas vos per 2 minutes padeda atstatyti pH. Tai dabar net ir žiūrintys šitą reportažą turėtų išsitiesti, nes dauguma mūsų sėdi susilenkę, – sumažėja plaučių tūris ir visai ne dėl ligų, o dėl mūsų laikysenos pasikelia diafragma, kvėpavimas pasidaro paviršinis. Tada organizmui sunkiau palaikyti pH. Tada vartoti pakankamai skysčių. Taigi, kol klausotės – vėlgi nukeliaujate iki krano, įsipilate vandens ir praskiedžiate savo organizmo skysčius, ir tik tada kitas dalykas yra maistas“, – akcentavo V. Kurpienė.

Asociatyvioji nuotr.
© Shutterstock
Asociatyvioji nuotr.

Ką valgyti?

Taigi koks maistas padeda išlaikyti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme? Atsakymas labai paprastas – subalansuotas. Kaip sako Vaida Kurpienė, organizmą šarmina įvairiausios daržovės – nuo ridiko iki lapinių, ankštinių daržovių, o taip pat vaisiai ir uogos.

Beje, įdomu tai, jog citrina, esanti rūgšti, organizmą šarmina. Tačiau dietistė pataria citrinos žievelės nevartoti dėl joje esančių pesticidų, nebent ji yra ekologiška. Pasak pašnekovės, didžiausia klaida yra ta, jog žmonės prisiskaito informacijos apie tai, jog baltymai organizmą rūgština ir juos išmeta iš raciono, o tada sugriūva balansas.

Taip pat labai svarbu prisiminti ir valgymo proporcijas – jeigu valgysime tam tikrų produktų daug, o daržovių – vos saujelę, tuomet ne tik sunkiau bus išlaikomas pH, bet ir apsikraus virškinimo traktas. O jeigu nutiks taip, kad vienu metu suvalgysime daugiau produktų, kurie palaiko rūgštinę terpę, organizmas iš karto tikrai neužrūgšties, nes kūnas dėka buferinės sistemos sėkmingai palaiko pusiausvyrą.

„Kas tikrai gadina reikalus, tai įvairūs balti miltai, cukrus ir jo pakaitalai, nes dabar labai populiaru sakyti, kad cukrus yra baltoji mirtis, bet tada stiklainiais valgomas medus, vartojami kasdien įvairūs saldikliai, kurie, beje, irgi gali pakenkti mūsų organizmui ir gali turėti įtakos pH. Jeigu reguliariai yra vartojami saldikliai, yra ganėtinai nemažai tyrimų, kurie parodo, kad tai pagadina mūsų žarnyno mikrobiotą, sumažina įvairovę ir tada tai turi įtakos įvairių medžiagų pasisavinimui“, – dėmesį atkreipia pašnekovė.

Vaida Kurpienė
© DELFI / Domantas Pipas
Vaida Kurpienė

Dar vienas svarbus aspektas, kurį dietistė jau minėjo – skysčių palaikymas. Būtent reikiamas vandens kiekis organizme užtikrina pH pusiausvyrą. Dažnai akcentuojama, jog kava šalina skysčius, todėl kartais pasigirsta, jog išgėrus puodelį kavos esą reikia išgerti keturias stiklines vandens. Tokį požiūrį dietologas Edvardas Grišin vadina radikaliu. Jis pažymi, jog kava nėra diuretikas, todėl šio gėrimo reikėtų išgerti gerokai daugiau nei kelis puodelius, jog pasišalintų pavojingai daug skysčių. Per didelis kavos suvartojimas dažniau gali paskatinti viduriavimą, o tuomet organizmui ir gali grėsti dehidratacija.

Kodėl dieta mėnesiui – prastas sumanymas?

Prie rūgščių ir šarmų disbalanso prisideda netinkamas gyvenimo būdas, rūkymas, alkoholio vartojimas. Kaip sako dietologas, tai yra tos banalybės, apie kurias nuolat šnekama, bet išvadų nepadaroma.

Rūgštys ir šarmai
© Shutterstock
Rūgštys ir šarmai

„Nenoriu būti kritikas, nes pats esu žmogus ir viską pilnai suprantu. Galbūt pirmiausiai reikėtų vadovautis senomis tiesomis ir išmėginti būtent tai, ką sakė senų kartų gydytojai, tai reiškia prisilaikyti kažkokio valgymo režimo – jeigu pasirinkai tam tikrą dietą, būk geras, laikykis jos ne vieną mėnesį. Jeigu nori, kad tai taptų tavo gyvenimo būdas, vadovaukis ja ilgiau, praktikuok ją, kad ji priliptų prie tavęs, būtų tavo. Jeigu mes pasilaikome dietos, po to ją metam ir grįžtam prie senų įpročių, ir taip užburtame rate mes sukamės, tai ir gaunasi, kad mes neišsprendžiam tų pagrindinių problemų ar ligų komplikacijų, dėl kurių mes ir pradėjom vadovautis viena ar kita mitybos taktika“, – sako E. Grišin.


www.DELFI.lt
3