Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2016 metais Lietuvoje alkoholiu apsinuodijo ir į gydymo įstaigas pateko 224 vaikai. Jauniausiam vaikui buvo vos 9-eri metai. Medikų pagalbos prireikė ir 29-iems 13-mečiams ir net 48-iems 14-mečiams.
Liūdna ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro statistika: 2016-aisiais Vilniaus mieste buvo gauta 217 pranešimų dėl apsinuodijimų, dėl kurių pusės buvo kaltas alkoholis. Visi svaigiaisiais gėrimais apsinuodiję buvo nepilnamečiai – tokių atvejų buvo apie 110.
Nors kol kas institucijos dar nėra surinkusios 2017 metų duomenų apie svaigalais apsinuodijusius vaikus, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo–skubios pagalbos intensyvios terapijos ir konsultacijų skyriaus vedėja gydytoja Goda Cibulskienė sako, kad jau 2017 metų lapkričio mėnesį vien į šią gydymo įstaigą dėl apsinuodijimo alkoholiu buvo pakliuvę 84 pacientai, kurių amžius nesiekė 18 metų.
Gruodžio pradžioje – antplūdis
G. Cibulskienė sako, kad į intensyvios pagalbos skyrių pakliūva tik tie nepilnamečiai, kurių būklė itin sunki. „Kai kuriais atvejais ji būna net grėsminga gyvybei“, – sako medikė.
Anot jos, 2016 metais buvo pastebėtas alkoholiu apsinuodijusių vaikų ir paauglių sumažėjimas, tačiau 2017 metų gruodžio pradžioje svaigalais apsinuodijusių nepilnamečių skaičius gerokai šoktelėjo.
„Neturim paaiškinimo, nes nei šventės buvo, nei dar kažkas. Toks jausmas, kad tie paaugliai pajuto, kad viskas bus labai stipriai „užrišta“ ir norėjo atsigert“, – stebisi G. Cibulskienė.
Ilgametę patirtį šioje srityje turinčios gydytojos teigimu, yra buvę tokių atvejų, kai alkoholis paauglius paveikia neadekvačiai stipriai, nors alkoholio kiekis kraujyje ir nebūna labai didelis.
„Pasitaiko atvejų, kad alkoholis slopina kvėpavimo centrą smegenyse ir sutrinka kvėpavimas, jis pasidaro paviršutiniškas, per retas, ima trūkti deguonies. Jeigu vaikas vemia, pas jį nelieka apsauginių kvėpavimo takų refleksų – tai yra kosulio ir seilių rijimo – ir tokiu atveju jis atvyksta jau su pakankamai rimtais pažeidimais. Kvėpavimo sustojimas yra pirmas žingsnis link širdies sustojimo. Esam turėję tokių pacientų, kur jau buvo tik pavieniai įkvėpimai“, – pasakoja G. Cibulskienė.
Iki 13 metų bent kartą prisigeria penktadalis lietuvių
Ukmergės rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Ingrida Juzėnienė jau 12-ka metų dirba su miesto ir apylinkių gyventojais, iš jų 9-erius – su nepilnamečiais. Ji teigia, kad pastaraisiais metais jaunimo girtavimo atvejų kur kas mažiau.
Pašnekovė spėja, kad tam įtakos gali turėti arba nuolat besitraukiantis gyventojų skaičius, arba jaunimo apsukrumas.
„Kai anksčiau važiuodavome į seniūnijas, prie kiekvienos parduotuvės stovėdavo girti vyrai. Tai ne vienerius ir ne dvejus metus buvo labai didelė problema. O dabar nebėra ir „taškų“, ir prie parduotuvių stoviniuojančių. Sako, kad tiesiog mažėja jaunimo. Daug probleminių žmonių išvažiavo į užsienį.
Ir jaunimas gudrėja: nebebūna taip, kad jie stovi lauke arba miesto parke, kaip anksčiau, ir girtauja. Dabar vaikai atranda sodo namelius, išsinuomoja sodybas – mieste nėra akivaizdaus girtavimo“, – sako pareigūnė.
Kad nepilnamečių svaiginimasis alkoholiniais gėrimais mažėja rodo ir kas ketverius metus nuo 2002 m. visoje Europoje bei Amerikoje ir Kanadoje atliekamo tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo HBSC (Health Behaviour in School-aged Children) duomenys: per 8-erius metus pirmą kartą svaigiųjų gėrimų iki 13 metų paragavusių paauglių Europoje sumažėjo net 32 proc. Tiesa, Lietuva nuo Europos vidurkio atsilieka, čia šio rodiklio mažėjimas siekė 20 proc.
Tyrime taip nurodoma, kad pirmą kartą būdami 13 metų ar jaunesni prisigeria 20 proc. mokyklinio amžiaus lietuvių, t.y. daugiausia visoje Europoje. Vidutiniškai Europoje pirmą kartą tokio amžiaus prisigeria tik 9 proc. vaikų, o, pavyzdžiui, Italijoje šis rodiklis siekia 4 proc.
Yra ir kuo pasidžiaugti, per 8-erius metus gerokai sumažėjo mažiausiai kartą per savaitę alkoholį vartojančių 15-mečių, šis rodiklis pakito net 58 proc., kai Europos vidurkis siekia 51 proc. Tyrimo duomenimis, blogiausiai su šia problema sekasi kovoti Rumunijai, kur geriančių 15-mečių 5 proc. padaugėjo.
HBSC tyrimas paskutinį kartą atliktas 2014 metais, o jo rezultatai išpublikuoti 2016-aisiais.
Atveža ir su 4-iomis promilėmis
Gydytojos G. Cibulskienės teigimu, Lietuvoje alkoholiu apsinuodija įvairaus amžiaus vaikai: „Turėjome ir 8-erių metų vaiką, ir 9-erių. Vidurkis dažniausiai būna nuo 13-kos iki 15-kos metų.“
Kad kartais ligoninėje tenka lankyti nė 10-ties metų nesulaukusius vaikus pasakoja ir pareigūnė I. Juzėnienė:„Yra tekę eiti ir į reanimacijos skyrių, kai mergaitei buvo 8 balų (gili) koma, bet, ačiū Dievui, kad atsigavo. Penktokės mergaitės gėrė šampaną. Vienai pasidarė bloga – kitos paliko. Gerai, kad pro šalį ėjo moteris – pamatė, iškvietė pagalbą.“
G. Cibulskienės teigimu, girtaujantys paaugliai sąmonę praradusį bendraamžį likimo valiai palieka neretai. Anot jos, toks paauglys atsibudęs dažnai neatsimena nei kur gavo svaigalų, nei kaip atsidūrė ten, kur buvo surastas.
Medikė sako pastebinti, kad alkoholis vaikus veikia labai skirtingai – kai kurių kraujyje būna nustatoma 1,5 promilės, tačiau jie jau būna ištikti komos. Tuo tarpu kitų kraujyje aptinkamos net 3 promilės ar daugiau, tačiau jie dar vaikšto, kalba.
„Mes kažkada esame turėję vaiką su keturiomis, o gal net truputį virš keturių promilių. Tokių rekordų nesinori kaupti. Būna, kad atveža pacientą su 2,5 promilės, o jis normaliai bendrauja, grėsmių gyvybei nesimato ir kai gaunam tyrimo rezultatus, ir sužinom, koks yra girtumas, dažnai nustembam“, – sako gydytoja.
Anot jos, alkoholio poveikis gali priklausyti ir nuo individualaus jautrumo psichotropinėms medžiagoms, ir nuo to, ar vaikas buvo valgęs, ar ne. „Būklės sunkumas ne visada koreliuoja su alkoholio kiekiu kraujyje“, – tikina G. Cibulskienė.
Nors dauguma į gydymo įstaigas pakliuvusių nepilnamečių, anot medikės, tikina, kad alkoholį vartojo pirmą kartą, kai kuriems po detoksikacijos išryškėja abstinencijos simptomai, o tai rodo, kad dar nė pilnametystės nesulaukęs vaikas jau turi priklausomybę.
Prisigeria net iki psichozės
G. Cibulskienė pasakoja, kad į ligoninę atvežami vaikai kartais būna apsvaigę tiek, kad jiems prasideda psichozė, jie tampa agresyvūs – rėkia, spardosi, keikiasi, o kitą dieną nieko nepamena ir net negali patikėti, kad taip elgėsi.
„Jeigu mes kalbame apie sąmonės sutrikimą, tai ne visada yra tik sąmonės slopinimas. Tai gali būti labai stiprus sujaudinimas iki psichozės ir tai taip pat yra labai sunki būklė, kai žmogus tampa fiziškai agresyvus. Jo galva generuoja kažką vieną, o kūnas elgiasi visai kitaip. Tokie atvejai gydytojams yra tikrai sudėtingi, tenka kviesti ir ligoninės apsauginius, ir policiją, jeigu šalia yra tėvai ar lydintys asmenys, prašom, kad jie padėtų.
Mes kartais jėgas eikvojam ne gydymui, o tramdymui. Turi saugoti ir aplinką, ir pats saugotis, ir aparatūrą saugoti tenka. Yra tie specialūs diržai, kuriais, jeigu pavyksta, tokį besiblaškantį, agresyvų pacientą užfiksuojam prie lovos ir tada panaudojam raminamuosius preparatus, bet kol tu iki to prieini, tikrai būna ilgas ir sunkus kelias“, – pasakoja medikė.
Anot jos, visa informacija apie alkoholiu apsinuodijusius nepilnamečius perduodama ligoninės socialiniams darbuotojams, o šie kreipiasi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad šias problemas vaikai atsineša nebūtinai iš socialinės rizikos šeimų. Prisigeria ir žinomų bei tvarkingų šeimų atžalos.
Vaikais, patekusiais į policijos akiratį dėl alkoholio ne pirmą kartą, policija domisi ir toliau. Apie tokius atvejus pranešama ir mokykloms, kuriose šie paaugliai mokosi. „Aišku, kai kurie tėvai labai bijodavo, kad mokykla sužinos. Tose pačiose mokyklose, ne paslaptis, yra tokių pedagogų, kurie tai sužinoję kiaulėmis ar kitaip vadina. Visokių yra“, – kalba su nepilnamečiais dirbanti pareigūnė I. Juzėnienė.
Jeigu nesusirūpinsime – bus blogai
Įvertinti, kiek šalyje yra girtaujančių paauglių iki šiol sunku. Europos mastu šią problemą analizuoja du pagrindiniai tyrimai: tai jau minėtasis HBSC ir Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose tyrimas (ESPAD). Pastarojo metu domimasi alkoholio, tabako ir kitų narkotikų vartojimo mastais mokyklose, paskutinį kartą atliekant tyrimą buvo apklausta daugiau nei 96 tūkst. moksleivių iš 35 Europos valstybių.
Tyrimo duomenimis, dar nesulaukę 13 metų alkoholį Lietuvoje pradėjo vartoti 50 proc. apklaustų paauglių, o 9 proc. tokio paties amžiaus mokinių jau buvo apsinuodiję svaigiaisiais gėrimais.
ESPAD tyrimas rodo, kad 15-16 metų sulaukęs paauglys Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį alkoholį vartoja 4 kartus. Tiesa, Lietuvoje šis rodiklis yra žemesnis nei ES vidurkis (5,4 karto).
Vis dėlto Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo direktorius Tautvydas Zikaras sako, kad skaičiai gali būti ir didesni: „Mes žinome, kas kreipiasi pas mus, bet apie tuos, kurie vaikšto gatvėmis ir niekur nesikreipia – mes nežinome. Todėl statistika negali būti tiksli“.
Anot psichologų ir psichiatrų, sunku įvardinti ir vaikų girtavimo priežastis, mat jos gali būti pačios įvairiausios – nuo veiklos trūkumo iki blogo pavyzdžio šeimoje ar nepastebėtos depresijos.
„Šaknys yra šeima. Pagrindinis dalykas yra motina. Yra baisu, kai nėščia motina vartoja alkoholį. Todėl jau daugelį metų siekiu, kad būtų leista įrengti geriančios mamos ir jos vaikų kambarius-palatas. Vaikas, matydamas, kad mama kilnoja taurelę, jau turi pavyzdį“, – sako T. Zikaras.
Tuo tarpu psichologas Gediminas Navaitis kaip vieną svaiginimosi priežasčių įvardija veiklos trūkumą, esą, jei vaikai būtų labiau užimti, liktų mažiau vietos pagundoms.
„Tas, kuris, pavyzdžiui, sportuoja ir ruošiasi dalyvauti sporto varžybose, jis puikiai supranta, kad alkoholis kliudys jam pasiekti gerus rezultatus. Jeigu vaikas ruošiasi dalyvauti mokslo olimpiadoje, jis neleis laiko su alkoholiu“, – pavyzdžių pateikia G. Navaitis.
Anot jo, alkoholio atsisakyti lengviausia tada, kai žinai, ką veiksi vietoj išgėrinėjimo: „Didžiausia problema, susijusi su alkoholio vartojimu, yra vien pasakymas „noriu negerti“. Reikia sakyti „noriu ko nors vietoje alkoholio“. „Negerti“ nėra tikslas, tikslas yra prasmingas ir laimingas gyvenimas“.
Alkoholio paplitimo tarp nepilnamečių priežastys gali būti ir kur kas rimtesnės. Psichiatrai pastebi, kad vis daugiau paauglių serga depresija, o alkoholio vartojimas jiems atrodo tarsi savigydos būdas. Ši problema, anot psichiatrų, liečia ne tik vaikus, bet ir suaugusius.
„Apie 80 proc. lietuvių, turinčių depresiją, nesikreipia ir negauna gydymo. Tikslių duomenų nėra, bet netgi pasauliniai duomenys rodo, kad apie 60 proc. žmonių negauna adekvataus gydymo. Jie gyvena su ta liga, o negydoma liga progresuoja. Depresija nuveda ir į alkoholizmą, nes tai – vienas savigydos būdų. Didelio alkoholizmo paplitimo Lietuvoje viena priežasčių yra negydyta depresija“, – anksčiau LRT yra sakęs Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro vadovas psichiatras Martynas Marcinkevičius.
Gresia rimti smegenų pažeidimai
Alkoholį ankstyvoje jaunystėje vartoti pradėję asmenys dažnai tampa ir mokslininkų tyrimo objektu, mat iki šiol nėra tiksliai nustatyta, kaip alkoholio vartojimas paveikia galvos smegenis.
JAV Nacionalinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo instituto mokslininkai kaip vieną rimčiausių nepilnamečių girtavimo padarinių įvardija priklausomybę nuo alkoholio. Pasak jų, paauglystėje pradėjęs girtauti asmuo 4 kartus labiau rizikuoja tapti priklausomu nuo svaigalų nei tas, kuris pradeda gerti alkoholio tik sulaukęs pilnametystės. Kadangi brendimo metu organizme vyksta daugybė svarbių pokyčių, vienas kurių – naujų neuronų tinklų formavimasis smegenyse, atkreipiamas dėmesys, jog alkoholis šį procesą gali smarkiai sutrikdyti.
Gydytojo neurologo Jokūbo Fišo teigimu, neigiamą alkoholio poveikį smegenims išduoda iš pirmo žvilgsnio smagiais atrodantys simptomai: apsvaigusiems žmonėms dažnai pagerėja nuotaika, atpalaiduojami judesiai. Vis dėlto, tikrasis svaigiųjų gėrimų poveikis yra kur kas rimtesnis.
„Pasikeičia neuronų funkcionavimas, dėl to atsiranda priklausomybė. Ilgalaikis ar periodinis vartojimas yra ypač žalingas jaunam organizmui. Yra tokių tyrimų, kurie parodė, kad net labai nedidelės vaikų pavartotos alkoholio dozės sudaro prielaidą tolimesniam alkoholizmo išsivystymui. Todėl, pagal tuos tyrimus, įsivaizdavimas „galima truputį alaus, šampano, tai yra sveika“ yra labai žalingas“, – sako J. Fišas.
Gydytojas pabrėžia, kad net ir nedidelės alkoholio dozės silpnina atmintį, gebėjimą mąstyti, koncentraciją. Dėl šios priežasties anksti gerti pradėjusiems vaikams gali būti sunkiau mokytis ar dalyvauti būreliuose. Nors gydytojui savo praktikoje neteko susidurti su alkoholio sukeltais smegenų veiklos sutrikimais jauname amžiuje, jis pastebi, kad vyresni alkoholikai dažnai skundžiasi silpnaprotyste.
Apie rimtas pasekmes nuo paauglystės reguliariai alkoholį vartojančių jaunuolių galvos smegenims kalbama ir neseniai žurnale „Frontiers in Psychology“ pasirodžiusiame straipsnyje. Išsamią ir glaustą ataskaitą apie išgertuvių poveikį jaunų žmonių smegenims pateikė JAV Oregono valstijos universitete dirbanti mokslininkė Anita Cservenka.
Ji tikina, kad dažnos išgertuvės yra siejamos su silpnėjančiais mąstymo procesais, taip pat neigiamu poveikiu už atmintį, dėmesį, kalbą, suvokimą ir sąmoningumą atsakingoms galvos smegenų žievės bei požievinėms sritims.
Gausiu alkoholio pavartojimu moterims mokslininkai laikė ne mažiau kaip keturių, o vyrams – ne mažiau kaip penkių standartinio dydžio alkoholinių gėrimų suvartojimą poros valandų laikotarpiu.
„Norėdami nustatyti ardomąjį gausaus alkoholio vartojimo poveikį už konkrečias reakcijas atsakingoms smegenų sritims, tyrinėjome šešis su jomis susijusius aspektus, būtent – atsakomųjų reakcijų slopinimą, trumpalaikę ir motorinę atmintį, verbalinį mokymąsi, sprendimų priėmimą ir atlygio suvokimą, alkoholio poveikio pasireiškimą, taip pat sociokognityvinius arba socioemocinius gebėjimus“, – aiškino mokslininkė.
Apžvalgoje nurodoma, kad dėl gausių išgertuvių neišvengiamai nukenčia su atmintimi, dėmesiu, kalbine raiška ir suvokimu susijusios galvos smegenų sritys. Mokymosi ir įsiminimo pavyzdžius nagrinėjusiais tyrimais pavyko įrodyti, kad besaikis svaiginimasis alkoholiu mažina jaunuolių gebėjimą išmokti naujų žodžių, o tai byloja apie akivaizdžius smegenų veiklos pokyčius.