Pasaulinė statistika dar skaudesnė – kasmet nustatoma apie milijoną skrandžio vėžio susirgimų atvejų. Miršta daugiau nei 768 tūkstančiai žmonių. Statistika negailestinga. Nacionalinio vėžio instituto abdominalinės chirurgijos gydytojas dr. Rimantas Baušys sako, kad tai viena pikčiausių ligų, kuri, deja, nėra lengvai nustatoma.
„Planetoje gyvena aštuoni milijardai žmonių. Jei mes kalbėtume apie pinigus, tai milijonas šiame kontekste yra lašas jūroje, tačiau šiuo atveju kalbame apie milijoną žmonių, kurie kasmet suserga skrandžio vėžiu. Liga klastinga, sunki, gana sunkiai diagnozuojama ankstyvose stadijose. Jos gydymas sudėtingas, reikalaujantis tiek gydytojų, tiek paties paciento pastangų. Manau, milijonas atvejų tikrai daug, tuo labiau kad skrandžio vėžys patenka į piktybinių navikų ligų dešimtuką“, – paaiškina medikas.
Gydytojas sako, kad skrandžio vėžiu daugiausia serga 60–70 metų žmonės, tačiau pastebima, kad liga nustatoma vis jaunesniems.
„Mes turime pacientų, kurie serga skrandžio vėžiu, nesulaukę 30-ies metų. Džiugina, kad kol kas tai – tik pavieniai atvejai, ir tikimės, jog tendencija, kai suserga vis jaunesni žmonės, nesivystys. Skrandžio vėžys jauname amžiuje susijęs su paveldimumu. Pacientai, varginami įvairių sindromų, pavyzdžiui, Lynčo, turi žymiai didesnę riziką susirgti skrandžio vėžiu. Yra nustatytas genas, kuris lemia susirgimą skrandžio vėžiu. Tačiau paveldimas skrandžio vėžys sudaro tik 1–2 procentus“, – sako abdominalinės chirurgijos gydytojas.
Mediko turimais duomenimis, statistiniai duomenys Lietuvoje kinta į teigiamą pusę – vis mažiau nustatoma šio vėžio atvejų.
„Tai siejama su geresne gyvenimo kokybe, geresne diagnostika, geresniu medicininių paslaugų prieinamumu. Šiandien Lietuvoje sergamumas skrandžio vėžiu didesnis nei Vakarų Europoje, tačiau tikiuosi, kad ateityje Lietuvoje bei Vakarų šalyse jis taps vienodas. Mano manymu, tai lemia rizikos veiksniai, kurie šiek tiek kitokie: vienas iš skrandžio vėžio rizikos veiksnių – netinkama mityba. Mes istoriškai įpratę ir vis dar vartojame daug rūkytų, konservuotų produktų. Be abejo, įtakos turi ir mūsų žalingi įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas. Pakeitę mitybą, požiūrį į sveikatą, sumažinsime riziką susirgti skrandžio vėžiu“, – sako R. Baušys.
Nors sergamumas skrandžio vėžiu Lietuvoje mažėja, skaičiai rodo, kad kasmet nustatoma apie 800 šios ligos atvejų, miršta apie 650 žmonių. Medikas sako, kad šiuos skaičius lemia ir rizikos veiksniai, ir, galbūt, per mažas dėmesys sako sveikatai.
„Dažnas lietuvis, gal ne tik lietuvis, vis galvoja, kad praeis, ir laiku nesikreipia į gydytojus, ignoruoja įvairiausius simptomus. Taip didėja sergamumas ir prireikia sudėtingesnio gydymo. Deja, skrandžio vėžys neturi specifinių simptomų. Jei žmogus suserga opalige, kyla skausmas, tada strimgalviais puola pas gydytojus, medikai diagnozuoja ligą, žmogus pasveiksta bei džiaugiasi gyvenimu. Kalbant apie skrandžio vėžį, deja, yra šiek tiek kitaip. Skausmą sukelia jau gerokai pažengęs skrandžio vėžys. Ankstyvose stadijose simptomai gali būti minimalūs arba jų visai nebūti. Kartais skrandžio vėžys diagnozuojamas visai atsitiktinai, tiriant kitas sistemas. Tokie simptomai, kaip atsirūgimai, pilnumo jausmas pavalgius, galų gale, net pasikeitę mitybos įpročiai, pavyzdžiui, „to nebenoriu, ano nebevirškina, trečio nebegaliu valgyti“, gali pranešti apie skrandžio vėžį“, – vardija pašnekovas.
R. Baušys sako, kad jei jo paminėti pojūčiai vienkartiniai ar reti, nereikia pulti pas medikus, tačiau jei simptomai tęsiasi apie mėnesį, tuomet jau vertėtų pasikalbėti su šeimos gydytoju, jis ir nuspręs, ar laikas į konsultaciją pas specialistus.
Skrandžio vėžio nustatymo statistiniai skaičiai rodo, kad ankstyvoje stadijoje jis diagnozuojamas tik 15-ai procentų pacientų.
„Jei kalbėtume apie ankstyvo vėžio gydymo rezultatus, tai jie puikūs visame pasaulyje – tiek Rytų šalyse, kurios laikomos skrandžio vėžio gydymo korifėjais, tiek Vakarų Europos šalyse, tiek Lietuvoje. Tikimybė pasveikti tik susirgus yra 90 procentų. Deja, Lietuvoje apie 60 procentų atvejų nustatoma, kai vėžys jau būna pažengęs, atsiradę metastazių limfiniuose mazguose arba net yra vadinamųjų atokių metastazių. Tokiu atveju išgyvenamo rezultatai žymiai prastesni“, – aiškina medicinos mokslų daktaras.
Pašnekovas sako, kad diagnozavus ketvirtos stadijos vėžį, išgyvenusių pacientų skaičius tesiekia 15 procentų. Jei vėžys I–III stadijų, yra didesnė tikimybė, kad pacientas išgyvens, tačiau tai priklauso ir nuo susidariusių limfmazgių skaičiaus, ir nuo pačios ligos, – išgyvenamumas vidutiniškai siekia apie 50 procentų.
Nacionalinio vėžio instituto abdominalinės chirurgijos gydytojas paaiškina, kad visi skrandžio vėžio navikai yra piktybiniai.
„Yra ir vadinamųjų priešnavikinių būklių, tai pakitimai gleivinėje, įvairūs polipai, adenomos skrandyje, – laiku gydant, laiku pašalinus, yra tikimybė dėl jų nesusirgti“, – sako R. Baušys.
Kodėl liga dažniau renkasi vyrus nei moteris? Specialistas sako, kad ligai nemažai įtakos turi gyvenimo būdas.
„Vyrų žalingi įpročiai dažnesni. Jei vyras ir moteris gyvena visiškai vienodą gyvenimo būdą, tikimybė, kad moteris susirgs skrandžio vėžiu, beveik dvigubai mažesnė – skandžio vėžiui vystytis turi įtakos ir moteriški hormonai. Tai labai sudėtingas mechanizmas, viskas vyksta molekuliniu lygmeniu, ir įrodyta, kad moteriški hormonai sumažina riziką susirgti“, – nemalonią žinią vyrams įvardija pašnekovas.
Gydytojas sako, kad vienas veiksnių, skatinančių vėžines ligas, yra kasdienė mityba, – kuo mažiau žmogus valgys rūkytų, konservuotų, sūdytų produktų, tuo mažesnė bus rizika tapti skrandžio vėžio gydytojų pacientu.
„Viena iš skandinavų studijų įrodė, kad 400 gramų daržovių per parą patikimai sumažina riziką susirgti skrandžio vėžiu. Taigi sveikesnė mityba tikrai turi įtakos. Tai, kad skrandžio vėžio susirgimų atvejų Lietuvoje mažėja, rodo, jog mes maitinamės sveikiau. Manau, tikrai nenustatysime grafiko, kada suvalgyti rūkytos dešros gabaliuką, bet jei viskas su saiku, jei žmogus vartoja daržovių, atsisakius žalingų įpročių rizika susirgti skrandžio vėžiu tikrai sumažės“, – vardija R. Baušys, ką kiekvienas gali padaryti dėl savo sveikatos.
Pandeminis laikotarpis, anot specialisto, sukėlė rimtų pasekmių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
„Dabar turime pandemijos rezultatus, kalbant apie skandžio vėžį. Beveik kiekvieną savaitę diagnozuojame ketvirtos stadijos skrandžio vėžį. Dalis žmonių galbūt neturėjo galimybės kreiptis į šeimos gydytojus tiesiogiai, bendravo su jais telefonu. Kita dalis bijojo užsikrėsti COVID-19 infekcija ir vengė apsilankyti pas gydytojus, bandė gydytis namuose patys, taigi šiandien matome rezultatus“, – kokia dabartinė padėtis, dalijasi medikas.
Specialistas sako, kad net ir patiriamas refliuksas turi įtakos skrandžio vėžio vystymuisi, – liga gali paliesti ir skrandžio bei stemplės jungtį.
„Refliuksas turi įtakos vystytis skrandžio vėžiui, ypač skrandžio ir stemplės jungties vėžiui, kuris gydomas dar sunkiau nei skrandžio. Taigi į refliuksą nereikėtų numoti ranka ir svarbu kreiptis į savo šeimos gydytoją ar gastroenterologą. Šiais laikais gydymas tikrai efektyvus ir gydytojas Jums su malonumu padės“, – kokio dar simptomo nereikėtų ignoruoti, atskleidžia medikas.
Ligų profilaktika neatsiejama ir nuo tyrimų. Gydytojas sako, kad skrandžio vėžio patikros programos vykdomos Japonijoje, Pietų Korėjoje, ten diagnozuota daug šios ligos atvejų, kai ji dar yra ankstyvos stadijos, tad ir gydymo rezultatai geri. Tačiau visas likęs pasaulis tokios programos neturi.
„Tokios programos brangios. Sergamumas skrandžio vėžiu Vakarų pasaulyje žymiai mažesnis nei Rytų šalyse, tad manoma, kad šios programos nėra efektyvios. Kokios būtų mano rekomendacijos? Yra daug kitų programų – tai ir sveikos širdies, ir storosios žarnos vėžio prevencinės programos, taigi rekomenduočiau dalyvauti. Pasirinkę dalyvauti šiose programose, apsilankysite pas savo šeimos gydytoją. Pasikalbėjus galbūt jam kils kokių nors minčių, įtarimų, kad reikėtų ištirti ir stemplę, skrandį, dvylikapirštę žarną. Jaunimui rekomenduočiau atlikti vėžio žymenų tyrimus. Jie nei paneigs, nei patvirtins diagnozės, bet įsiklausyti į savo organizmą ir laiku kreiptis į gydytoją, manau, yra svarbiausia, ką mes galime padaryti“, – teigia R. Baušys.
Abdominalinės chirurgijos gydytojas įvardija, kad Lietuvoje gydymas jau neatsilieka nuo tokio, koks yra Šveicarijoje, Švedijoje, Vokietijoje bei kitos Vakarų šalyse. Medikamentai skiriami irgi moderniausi. Medikas pabrėžia, kad svarbu, jog gydomi pacientai dalyvautų ir atliekant klinikinius tyrimus, mat visos pasaulinės onkologų organizacijos teigia, kad geriausi gydymo rezultatai būna tuomet, kai pacientas dalyvauja.
Nacionaliniame vėžio institute šiuo metu vykdomi du klinikiniai tyrimai, kurie skirti skrandžio vėžiu sergantiems pacientams.
