Vėžį užleidžia

Pasak Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Onkoginekologijos skyriaus vedėjos, gydytojos akušerės ginekologės Rūtos Čiurlienės, statistika rodo, kad susirgus šia liga, nustačius I ligos stadiją, 5 metus išgyvens 9 iš 10 moterų, II stadiją – 7 , III – 4 , IV – 1 iš 10.

„Lietuva iki šiol pasižymi vienu didžiausiu sergamumu ir mirtingumu nuo gimdos kaklelio vėžio Europoje, nes užleistas gimdos kaklelio vėžys vis dar sudaro daugiau nei pusę, apie 60 proc., visų diagnozuojamų ligos atvejų“, – liūdinančia statistika dalijasi specialistė.

Užleistas gimdos kaklelio vėžys pasižymi piktybinio naviko išplitimu už gimdos kaklelio ribų į gretimus audinius ar organus. Kaip teigia ginekologė, tokių pacienčių gydymas yra sudėtingas ir labai brangus. Šalia esančių organų – šlapimo pūslės, šlapimtakių, tiesiosios žarnos įtraukimas į piktybinį procesą paprastai yra susijęs su sunkiomis tiek pačios ligos, tiek gydymo komplikacijomis.

„Neretai gydymo metu ar po jo tenka koreguoti inkstų funkcijos nepakankamumą, gausius besikartojančius kraujavimus, fistulių problemas – kai per makštį nevalingai teka šlapimas ar žarnų turinys. Sunkios dubens organų, šlapimo takų infekcijos, sepsis, žarnų nepraeinamumas – labai dažni gimdos kaklelio vėžio palydovai. Net ir sėkmingo gydymo atveju stebimas ryškus gyvenimo kokybės pablogėjimas, siejamas su įvairių fiziologinių, tame tarpe ir vaisingumo, funkcijų praradimu, seksualinio gyvenimo, psichoemocinės būklės problemomis“, – teigia gydytoja.

Pirminė prevencija

Akušerės ginekologės R. Čiurlienės aiškinimu, apsisaugoti nuo šios klastingos ligos galima dviem būdais – egzistuoja pirminė ir antrinė gimdos kaklelio vėžio prevencija. Pirminė – vakcinacija nukreipta prieš tiesioginę gimdos kaklelio vėžio priežastį – žmogaus papilomos virusą (ŽPV), perduodamą lytiniu keliu.

Nuo užsikrėtimo ŽPV iki vėžio yra ilgas procesas, kuris trunka 8 ir daugiau metų, vystosi etapais. Užsikrėtimas ŽPV 90 ir daugiau proc. atvejų praeina be pasekmių ir organizmas sėkmingai eliminuoja virusą. Tačiau iki 10 proc. užsikrėtusių virusas sukelia aktyvią infekciją, kuri ilgainiui atsakinga už nedidelio laipsnio gimdos kaklelio pakitimų išsivystymą.

„Didesnė dalis šių pakitimų taip pat išnyks savaime, tačiau yra nemaža rizika progresavimo į didelio laipsnio pažeidimą, kuomet vėžio išsivystymo tikimybė jau yra didelė – 60 procentų“, – sako ginekologė.

Rūta Čiurlienė
Rūta Čiurlienė. Šaltinis: Asmeninio archyvo nuotr.

Yra išaiškinta bent 14 aukštos rizikos – labiausiai susijusių su onkogenine transformacija – ŽPV serotipų. Aukščiausia rizika (sukelia 50–70 proc. gimdos kakelio vėžio) pasižymi 16, 18 tipai.

„Lietuvoje pagal nacionalinę imunoprofilaktikos programą, veikiančią nuo 2016 m., nuo ŽPV infekcijos skiepijamos 11 metų mergaitės dvivalente vakcina, kuri apsaugo nuo 16 ir 18 žmogaus papilomos viruso tipų. Paskiepijamų mergaičių skaičius kasmet didėja. Jei 2016 m. buvo paskiepyta 12 proc. 11 metų mergaičių, tai 2020 m. – 61 procentas“, – sako NVI Onkoginekologijos skyriaus vedėja.

ŽPV virusas gali paveikti ne tik gimdos kaklelį, bet ir vulvą, makštį, išangę, burną, gerklas, varpą. O vyrai šiuo virusu užsikrečia 2 kartus lengviau nei moterys. Dėl šios priežasties, kaip pastebi Antakalnio poliklinikos Moterų konsultacijos vedėja akušerė ginekologė Regina Giliasevičienė, derėtų skatinti skiepytis ne tik moteris, bet ir vyrus. Ši vakcina tinka visiems, o kuo daugiau žmonių, nepriklausomai nuo lyties, pasiskiepys – tuo didesnė tikimybė užkirsti kelią viruso plėtrai populiacijoje.

„Tai yra profilaktinė vakcina, ir jos nauda, priklausomai nuo gyvenimo būdo ir kitų faktorių, yra neabejotina. Pavyzdžiui, Australijoje, kuri pasižymi labai aukšto lygio sveikatos priežiūros sistema, pasiskiepyti galimybę turi visi – ir berniukai skiepijami, ir vyrai, visi tie, kurie nori, todėl labai pasijautė teigiamas rezultatas.

Aš dažnai savo jaunoms pacientėms sakau: Kalėdų senelio paprašykite dovanų ne mobilaus telefono ar batų, o geriau paprašykite ŽPV vakcinos. Tai būtų tikrai labai didelė investicija į sveikatą. Skiepytis gali ir gyvenančios lytinį gyvenimą, ir vyresnio amžiaus pacientės, ypač užsikrėtimas ŽPV pradeda augti nuo 45 metų. Moksliniai tyrimai rodo, kad toje amžiaus grupėje susirgimų gimdos kaklelio patologija kreivėje atsiranda dar vienas pikas“, – sako ji.

Vis dėlto, kaip aiškina R. Čiurlienė, vien viruso vėžio atsiradimui nepakanka. Įtaką daro ir kiti veiksniai: moters lyties organų infekcija, rūkymas, dažni uždegimai, imunosupresinės būklės, genetiniai faktoriai.

Antrinė prevencija

Kitas būdas apsisaugoti nuo šios klastingos ligos – antrinė prevencija: nuolatinė moterų profilaktinė patikra, kurios tikslas nustatyti ne patį vėžį, o vėžio išsivystymo riziką, t. y. priešvėžinius gimdos kaklelio pakitimus ir juos išgydyti. R. Čiurlienė atkreipia dėmesį, kad priešvėžiniai gimdos kaklelio pakitimai ir labai ankstyvos ligos stadijos neturi jokių simptomų ir nėra matomi plika akimi. Todėl delsiančios atlikti profilaktinę patikrą rizikuoja ligos nepastebėti laiku.

Ginekologo apžiūra
Ginekologo apžiūra. Šaltinis: Shutterstock

„Reguliariai atliekant citologinį gimdos kaklelio tepinėlį ir/ar ŽPV tyrimą daugiau kaip 90 proc. priešvėžinių gimdos kaklelio pakitimų galima diagnozuoti ir lengvai pagydyti. Ligos simptomai (nenormalus kraujavimas, nemalonaus kvapo išskyros ir kiti) dažniausiai atsiranda jau esant pažengusiai ligos stadijai“, – teigia ginekologė.

Dėl šios priežasties, nuo 2004-ųjų Lietuvoje vykdoma Nacionalinė gimdos kaklelio vėžio programa, kurioje dalyvaujančios moterys gali nemokamai atlikti reikiamus tyrimus.

„Nuo 2022 metų prevencinė gimdos kaklelio vėžio programa pasikeitė: nuo 25 iki 34 metų moterims kartą per 3 metus atliekamas citologinis gimdos kaklelio (PAP) tyrimas, nuo 35 iki 60 metų kartą per 5 metus atliekamas aukštos rizikos (AR) ŽPV testas, o nustačius AR ŽPV – PAP tyrimas“, – aiškina specialistė.

Pasak ginekologės, svarbu reguliariai tikrintis ne tik dėl to, jog laiku būtų pastebėti pakitimai – kuo dažniau atliekamas tyrimas, tuo didesnė rizika išvengti klaidingų neigiamų tyrimo rezultatų.

„PAP testas yra auksinis gimdos kaklelio vėžio patikros standartas, tačiau turi ir trūkumų. Specifiškumas aukštas (91–96 proc.), tačiau vieno PAP testo jautrumas nėra didelis (44–78 proc.) – tik apie pusė esančių pakitimų bus teisingai diagnozuoti vieno PAP tepinėlio paėmimo metu. Priešvėžiniai pakitimai gali būti neaptikti atliekant PAP tyrimą dėl makšties uždegimo, netaisyklingo mėginio paėmimo, labai mažo pakenkimo ploto, randinių gimdos kaklelio pakitimų ir kitų priežasčių. Yra įrodyta, kad tik trijų iš eilės PAP neigiamų tyrimų jautrumas yra daugiau nei 90 proc.“, – sako ji.

Remiantis vėžio registro duomenimis, Lietuvoje didžiausias sergamumas gimdos kaklelio vėžiu stebimas nuo 35 iki 60 metų amžiaus moterų grupėje. Iki 25 metų amžiaus gimdos kaklelio vėžys išskirtinai retas – sudaro mažiau negu 1 proc. visų susirgimų.

„Vyresnės nei 60 metų moterys sudaro 38 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų nustatomų Lietuvoje. Tai yra didelis skaičius, o pagrindinė priežastis – ankstesnis nedalyvavimas patikros programoje bei nesilankymas pas ginekologą. Todėl labai norėtume atkreipti visų vyresnių moterų dėmesį, kad jei jos niekada neatliko gimdos kaklelio testo, yra galimybė atlikti mokamą AR ŽPV tyrimą. Visiškai nebetęsti patikros rekomenduojama moterims vyresnėms nei 60 metų, jei paskutiniai 3 PAP tyrimai ar paskutinis AR ŽPV testas buvo be pakitimų. Kitais atvejais rekomenduotume tęsti patikrą, tik, vėlgi, ji nebus kompensuojama ligonių kasų“, – aiškina R. Čiurlienė.

Ragina nebijoti tikrintis

Kaip pasakoja R. Giliasevičienė, kartais tenka girdėti ar internetinėje erdvėje pastebėti sklandančius mitus, kad tyrimas labai skausmingas, o po jo atsiranda kraujavimas ir daug nemalonių pojūčių.

„Galiu labai atsakingai pasakyti: tyrimas yra paprastas, nesudėtingas ir neskausmingas. Jokių kraujavimų nebūna. Tik kartais specialistai pamiršta moterims paminėti, kad po tyrimo gali atsirasti kraujingų išskyrų. Tyrimas imamas šepetuku, o jis gali pažeisti epitelį, ypač jei gimdos kaklelio epitelis yra pakitęs, todėl po tyrimo iš makšties gali pasirodyti nežymus ir trumpalaikis kraujavimas.

Kai žmogus nežino, ko tikėtis, atsiranda baimų. Tyrimas atliekamas apžiūros metu, kuomet į makštį įvedami skėtikliai, jų pagalba apžiūrima makštis ir gimdos kaklelis bei atliekamas tyrimas – paimamas tepinėlis, beveik taip, kaip, pavyzdžiui, dėl makšties uždegimo“, – sako akušerė ginekologė.

Regina Giliasevičienė
Regina Giliasevičienė. Šaltinis: Asmeninio archyvo nuotr.

Kaltos ir sistemos spragos

Remiantis Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje nuo 2004 iki 2021 m. prevencinėje programoje dalyvavo nuo 12 iki 17,6 proc. tikslinės grupės moterų. Kaip teigia NVI Onkoginekologijos skyriaus vedėja, gydytoja akušerė ginekologė R. Čiurlienė, toks dalyvavimas negali sumažinti sergamumo ir mirtingumo, o programa neveikia.

„Taip pat reikia paminėti, kad gimdos kaklelio vėžys yra ir socialinė problema: daug dažniau serga ir patikros programoje nedalyvauja moterys, priklausančios labiau pažeidžiamiems socialiniams sluoksniams, dažnai neturinčios sveikatos draudimo. Todėl labai svarbu, kad informacija apie ligos prevencijos galimybes ir kvietimai tikrintis pasiektų visas moteris ir visus atokius Lietuvos kampelius.

Aš įsitikinusi, kad Valstybė ekonominės naudos gautų pradėdama nuo paauglių švietimo mokyklose, padėdama atokiuose regionuose gyvenančioms moterims atvykti į profilaktinius sveikatos patikrinimus, sudarydama galimybes patikrinti moteris, kurios neturi sveikatos draudimo“, – sako ji.

Antakalnio poliklinikos gydytoja akušerė ginekologė R. Giliasevičienė taip pat pastebi, kad išvengti vėžinių susirgimų nepadeda ir prastas specialistų prieinamumas ir jų trūkumas. Neretai pacientėms tenka laukti ilgose eilėse, labai sudėtinga suderinti ir menstruacinį kraujavimą, kadangi menstruacijų metu tyrimas neatliekamas, nes tuomet citologinis tyrimas tampa sudėtingesnis.

„Kartais labai laikomasi taisyklių ir gimdos kaklelio tyrimas atliekamas iki 10 ciklo dienos. Tokiu atveju ir suskaičiuoti, ir užsirašyti, ir gauti paslaugą tuomet, kai rekomenduojama, – labai sudėtinga“, – pasakoja gydytoja.

Lietuva pasižymi vienu didžiausiu sergamumu ir mirtingumu šia liga: daugiau nei pusė diagnozuojamų atvejų – užleisti
Šaltinis: Shutterstock

Pasak jos, didžiuosiuose miestuose moterims paslaugą gauti paprasčiau, tačiau regionuose situacija itin sudėtinga.

„Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymą atlikti programinį gimdos kaklelio tyrimą pacientės negali ten, kur jos kreipiasi: ar privačiai, ar nuvykusios konsultacijai pas antrinio lygio ginekologą. Programinį gimdos kaklelio tyrimą galima atlikti tik toje pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje ji užsiregistravusi.

Be to, nemaža dalis bendrosios praktikos gydytojų, kurie turėtų teikti šią paslaugą, bando visokiais būdais jos nesuteikti – jaučiasi nepakankamai profesionalūs atlikti tyrimą. Ne visi pirminės sveikatos priežiūros centrai teikia pirmines ginekologo ar akušerių paslaugas, programinė gimdos kaklelio paslauga nepasiūloma. Dėl neišspręstų organizacinių klausimų, net ir atvykusi pasitikrinti, pacientė negauna paslaugos“, – svarsto pašnekovė.

Visą reikiamą informaciją apie sunkios ligos diagnozę ir pagalbą sau rasite ČIA.

Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa. Šaltinis: Valstybinės ligonių kasos
Specialusis projektas „Rinkis gyvenimą“

Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija