Jei pietų, vakarienės ar net pusryčių neįsivaizduojate bent be mažo gabalėlio mėsos, turėtumėte rimtai sunerimti. Kol lietuvių meilė mėsos patiekalams pastaraisiais metais tik auga, gydytojai-dietologai įspėja: egzistuojantis mitas, kad mėsą reikia valgyti kasdien, gali baigtis onkologinėmis ligomis.

Nesilaiko rekomendacijų

Dar 2015 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paviešino tyrimą, kuriame įrodyta, kad kumpis, dešros, lašiniai ir kiti perdirbtos mėsos produktai yra lygiai tokie patys kancerogenai kaip ir cigaretės.

Kaip rašoma PSO ataskaitoje, 10 skirtingų mokslinių studijų apskaičiavo, kad kasdienė 50 gramų perdirbtos mėsos porcija net 18 proc. padidina storosios žarnos vėžio atsiradimo tikimybę.

Taip pat, teigiama ataskaitoje, kad kasmet miršta 34 000 žmonių dėl itin dažno perdirbtos mėsos vartojimo.

Tačiau lietuvių, rodos, tokie faktai negąsdina: remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius 4 metus suvartojamas mėsos kiekis, tenkantis vienam šalies gyventojui, padidėjo 18 kg. 2017 metais vienam gyventojui teko net 95 kg mėsos ir mėsos produktų.

Vilniaus dietologijos centro gydytoja-dietologė Eglė Kliukaitė-Sidorova teigia, kad toks skaičius yra tikrai per didelis. „Tai tikrai dideli kiekiai. PSO rekomenduoja mėsą vartoti nedideliais kiekiais. 2-3 kartus per savaitę“, – sako dietologė.

Pašnekovės teigimu, jei lietuviai laikytųsi PSO rekomendacijų, vienam gyventojui per metus tektų tik apie 30 kg mėsos ir jos produktų. „Turbūt akivaizdu, kad nelabai yra kreipiamas dėmesys į rekomendacijas“, – niūriai pastebi E. Kliukaitė-Sidorova.

Lietuvos statistikos departamento duomenys parodo, kad lietuvių mylimiausia mėsa – kiauliena. Šios per 2017 metus vienam gyventojui teko net 49 kg. Paukštienos vienam lietuviui teko 36 kg, o jautienos ir veršienos – tik 5 kg.

Tiesa kažkur per vidurį

„Mėsos valgymas, žinant rekomenduotinus kiekius bei sveiką balansą, tikrai netrukdo“, – sako dietologė Kristina Jasmontienė.

„Dažnai „mūšiu“ tampa nuomonių priešprieša tarp tų, kurie valgo labai daug mėsos ir tarp tų, kurie visai jos nevalgo. Jeigu jie susitiktų kur nors pusiaukelėje, tai būtų naudingiausias sveikatai sprendimas. Kitaip tariant, valgyti mėsą kartą ar net ne kartą dienoje tikrai nėra sveika. Bet jeigu ją išbraukiame iš savo raciono ir niekuo nepakeičiame, tai taip pat nėra sveika“, – tikina ji.

Kaip teigia dietologė, mitas, kad mėsą reikia valgyti kasdien. „Reguliariai, bent du kartus per savaitę reikėtų valgyti žuvį, ypač riebią. Ir bent vieną kartą savaitėje, visai gerai net ir dukart, daryti vegetarinę dieną: prisiminti ankštines daržoves, riešutus. Arba kitus gyvūninės kilmės produktus: varškę, kiaušinius“, – vardija K. Jasmontienė.

Kristina Jasmontienė
© "Dietos sistema"
Kristina Jasmontienė

Anot jos, sveiko, vidutinio amžiaus žmogaus racione turėtų dominuoti balta mėsa. Tačiau, tikina K. Jasmontienė, tai nereiškia, kad jis neturėtų visai nevalgyti raudonos mėsos. „Jautieną ar veršieną, o kartais net ir liesą kiaulieną valgyti vieną kartą per savaitę yra neblogai, nebent yra tam tikrų kontrindikacijų“, – priduria ji.

K. Jasmontienei pritaria ir gydytoja-dietologė E. Kliukaitė-Sidorova. „Per didelis raudonos mėsos kiekis gali turėti įtakos storosios žarnos vėžio atsiradimui. Su mityba susijusios problemos neatsiranda per savaitę, tai yra dešimtmečiai. Štai prie ko gali privesti mūsų įpročiai“, – pabrėžia specialistė. Ji akcentuoja ir tai, kad yra ryšys tarp perdirbtos mėsos vartojimo ir vėžio.

E. Kliukaitė-Sidorova teigia, kad du kartus per savaitę galima valgyti paukštieną arba triušieną. Rekomenduojama mėsos porcija, anot specialistės, apie 100 gramų paruošto patiekalo.

Lėtas mirties romanas virtuvėje: lietuviai suvalgo tris kartus daugiau mėsos nei turėtų
© DELFI

Rizika susirgti vėžiu

Tačiau, pastebi dietologės, svarbu ne tik, kiek suvartojama mėsos, bet ir kaip ji paruošiama.

„Sveiki maisto ruošimo būdai yra tie, kuriems nereikalingi riebalai. Jeigu mėsą ruošiame kaitinamuose riebaluose, ilgą laiką, skrudiname, tai gali būti pačios aukščiausios kokybės, sveikiausia mėsa, bet taip paruošta ji tikrai nebus vertinga, kaip, jeigu ją virtume, troškintume, garuose ar orkaitėje gamintume, tai yra ruošimui nenaudotume kaitinamų riebalų“, – sako K. Jasmontienė.

Anot jos, yra pakankamas spektras sveikų maisto ruošimo būdų. „Vien virti mėsą būtų tikrai labai nuobodu. Ačiū Dievui, yra ir kitų būdų“, – juokiasi specialistė.

Itin svarbu, pabrėžia ji, kad mėsa nebūtų stipriai apskrudusi ar net apanglėjusi. O tiems, kurie mano, kad apanglėjusi mėsa yra kone tas pats, kas aktyvintoji anglis arba kitaip „angliukas“, K. Jasmontienė turi rimtą perspėjimą.

„Labai stipriai apkepta mėsa, skrudinta, yra vienas iš virškinimo sistemos vėžio rizikos veiksnių“, – tvirtina dietologė.

Lėtas mirties romanas virtuvėje: lietuviai suvalgo tris kartus daugiau mėsos nei turėtų
© Shutterstock

Tačiau, sako ji, grilis nėra blogas maisto ruošimo būdas, jei nenaudojama intensyvi ugnis, kepama lėtoje temperatūroje, nedeginant.

Mėgstantys apskrudusią vištienos odelę turėtų atminti, kad joje yra itin didelis cholesterolio kiekis. „Ypač žmonėms, kurie turi bėdų su cholesterolio kiekiu, vyresnio amžiaus žmonėms tai nėra rekomenduotinas priedas“, – teigia. K. Jasmontienė.

Pieniškoms dešrelėms sakykite: ne

Faršas, anot K. Jasmontienės nėra blogai, jei nekyla abejonių dėl jo paruošimo. „Jeigu faršas pirktas parduotuvėje, jis riebus, tikrai matosi lašinukai. Bet jeigu sąmoningai ruošiame liesą maltą mėsą, tai ji nėra prastesnė. Bet, svarbiausia, kaip mes ją pagaminsime. Ar išvirsime sriuboje kaip frikadelę, ar kepsime kaip kotletą keptuvėje, po to užpilsime grietinėle. Galutinė maistinė vertė priklausys nuo šitų būdų“, – perspėja dietologė.

Lėtas mirties romanas virtuvėje: lietuviai suvalgo tris kartus daugiau mėsos nei turėtų
© Andrius Užkalnis

Nors perdirbtos mėsos gaminių dietologės siūlo vengti, paklausta apie lašinius, K. Jasmontienė tikina, kad produktų blogis yra saiko klausimas. „Jei sūdyto lašinuko ragaujama skoniui prisiminti, o ne jais pavalgomi pietūs, nuo to sveikatos būklė nenukenčia. Problema atsiranda tada, kai žmogus pietums suvalgo 200 gramų sūdytų lašinių su duona, be daržovių, tikslu tiesiog pasisotinti. Ir taip pietauja kasdien“, – sako K. Jasmontienė.

Lėtas mirties romanas virtuvėje: lietuviai suvalgo tris kartus daugiau mėsos nei turėtų
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pasiteiravus, ar geriau sūdyti, ar rūkyti lašiniai, dietologė atsako, kad abu variantai yra perdirbtos mėsos produktai. „Visi žinome, kaip tokia mėsa yra vertinama mitybiniu požiūriu“, – teigia ji.

Dietologė E. Kliukaitė-Sidorova akcentuoja, kad nederėtų valgyti ir pieniškų dešrelių.

Sako, kad lieka alkani

K. Jasmontienė tikina, kad yra visiškai normalu, kad žmonės, kurie pietums nesuvalgo mėsos, greit vėl jaučiasi alkani. „Mėsa – turtingas baltymu produktas. Valgant baltyminio maisto, ilgesnį laiko tarpą jaučiamės sotūs. Ir priešingai, jei renkamės daugiau daržovių, salotas, kruopas – mažiau baltymų turintį maistą, greičiau išalkstame.

Adekvatus pilnaverčio maisto kiekis 3 – 4 valandoms užtikrina sotumo jausmą. Tuomet galime turėti sveiką užkandį“, – teigia dietologė.

Taip, anot jos, didėja tikimybė, kad taip valgydami, per dieną suvartosime mažiau maisto.

Ribeye
© DELFI / Karolina Pansevič
Ribeye

Dietologės teigimu, pakeitus valgymo įpročius, nesotumo jausmas dingtų. „Klausimas, kiek žmogus nori būti sotus? Jeigu norime būti sotūs 6 valandas ar pusę dienos, tai kažin ar yra tokio maisto, kurio saikingą kiekį pavalgius, galime tiek ilgai jaustis sotūs.

Bet jeigu mes pavalgėme daržovių patiekalo ir po 2-3 valandų jaučiame, kad norime valgyti, tai absoliučiai normalu. Ilgos pauzės tarp valgymų ir atsiradęs alkio jausmas be abejo turės reikšmės norui valgyti daugiau kito valgymo metu“, – akcentuoja specialistė.


www.DELFI.lt
60