Esminė taisyklė – sėdi ir valgai, kada nori ir kiek nori
Taip atrodo soti vaisiavalgio diena. Tiksliau – tai, ką įprastą dieną valgo kineziterapeutė Agnė, šiuo metu išvykusi į Vietnamą. Čia ji atsirado, kaip sako, „norėdama pasižmonėti, kur gyvenimas verda“.
„Visko pilnai pakanka. Juk tai – mūsų prigimtinis maistas. Jis puikiai virškinamas, lengvai įsisavinamas. Nesikaupia toksinai, gleivės, ir visa, kas nereikalinga, lengvai išeina. Vaisiuose pilna angliavandenių, riebalų ir baltymų. Be to, riebalų ir baltymų mums tereikia po 10 proc. visų paros medžiagų – visa kita turi sudaryti angliavandeniai. Pažiūrėkite vitaminų ir papildų sudėtį: visi jie sudaryti iš vaisių ir uogų, o mes bijome juos valgyti natūralius“, – pastebi Agnė.
Anksčiau labai daug sirgdavo, dabar – sveika kaip niekada
„Svarbiausia yra mano sveikata ir tai, kaip aš jaučiuosi. Daug skaičiau apie tai, kas aš, kokia žmogaus prigimtis. Domėjausi ir badavimu, ir sulčiavimu. Prieš maždaug 10 metų tapau vegetare, po to – vegane ir žaliavalge. Supratau, kad reikia eiti į priekį ir pasirinkau vaisiavalgystę“, – sako pašnekovė.
Moteris teigia, kad aplinkiniams apie vaisiavalgystę pasakoti neskubėjo. Jos akimis, žmonės Lietuvoje – konservatyvūs, labai visko bijo ir laikosi įsikibę to, kas sena.
„Nenoriu veltis į tuščias diskusijas, nes tada visi pradeda įrodinėti savas tiesas, kas gali privesti iki pykčių. Kam įdomu, tam pasipasakoju, ir tas žino. Daugumai tai neįprasta – juk vaisių dažnas net maistu nelaiko“, – teigia pašnekovė.
Pasikeitusi mityba lėmė ir pasikeitusią moters sveikatą. Moteris pastebi, kad pagerėjo ir emocinė, ir fizinė jos būklė. Pirmiausia ji džiaugiasi įveikusi depresiją, kuri kilo, kai nuo jos nusisuko artimieji.
„Esu sveika kaip niekada. Vaisiavalgyste išsigydžiau didžiausią depresiją. Galima sakyti, kad išlipau iš juodžiausios duobės. Akys prašviesėjo, galva prasivalė. Anksčiau labai daug ir dažnai sirgdavau, buvo sumažėjęs hemoglobino kiekis kraujyje, kuris šiandien geras – 137 gramai litre“, – apie savo sveikatos pokyčius kalba Agnė.
Turime būti atsargūs: mityba vien vaisiais gali būti ir pavojinga
Tiesa, ne visi, išmėginę vaisiavalgystę, apie ją atsiliepia teigiamai – panašu, kad ji tinka tikrai ne visiems. Prieš metus portale independent.co.uk gyvenimo būdo rašytoja Rachel Hosie aprašė savo patirtį, po kurios vaisiavalgystę pavadino nesąmone. Nors ji siekė tokiu režimu išgyventi visą savaitę, jau po trijų dienų moteris grįžo prie įprastos mitybos, nes, maitindamasi vien vaisiais, ji greitai išalkdavo, moteriai skaudėdavo ir pūsdavo pilvą.
„Apriboti savo mitybą tik viena ar dviem produktų grupėmis nėra sveika. Ir net jei jums vaisiai patinka, jūsų organizmui tokia mitybos sistema gali netikti“, – tąkart apibendrino R. Hosie.
Rekomenduoja kasdien suvartoti po 1-2 puodelius vaisių
Tuo metu Kilo.lt mitybos specialistė Kristina Žalnieraitė teigia, kad vaisiuose yra didelis antioksidantų, vitaminų, beta-karoteno, mineralų kiekis, tačiau maitinantis tik vaisiais, organizmas neaprūpinamas kitomis, žmogaus organizmui labai svarbiomis ir reikalingomis maistinėmis medžiagomis.
„Šis mitybos pasirinkimas būtų priskirtinas kraštutinumui. Visų produktų eliminavimas iš mitybos paliekant tik vaisius joje – nėra pilnavertės ir subalansuotos mitybos pavyzdys“, – perspėja ji.
Anot mitybos specialistės, pilnavertėje mityboje vaisiai rekomenduojami kaip užkandis pirmoje dienos pusėje. Vaisiai – vitaminų, mineralų, skaidulinių medžiagų, antioksidantų, naudingųjų angliavandenių šaltinis. Juose esančios maistinės medžiagos yra svarbios žmogaus organizmui.
„Pavyzdžiui, tokios medžiagos, kaip folio rūgštis, padeda organizmui formuoti raudonuosius kraujo kūnelius, vitaminas C svarbus imuninės sistemos veiklai. Įvairūs vaisiai yra sveikos mitybos dalis, juose esantys antioksidantai ir flavonoidai apsaugo organizmą nuo kancerogenų sukeliamo neigiamo poveikio ląstelėms, taip sumažinama onkologinių ligų tikimybė“, – aiškina K. Žalnieraitė.
Taip pat ji prideda, kad vaisiai, dėl sudėtyje esančių biologiškai aktyvių medžiagų, padeda išlaikyti optimalią organizmo būseną. Kiekvieną dieną rekomenduojamas vienas ar du puodeliai vaisių, priklausomai nuo reikalingų suvartoti maistinių medžiagų kiekio per dieną.
Valgant vien vaisius – svarbių medžiagų trūkumas ir kitos rizikos
Nors vaisiai yra svarbi sveikos mitybos dalis, K. Žalnieraitė paaiškina, kodėl nevertėtų maitintis vien tik jais. Anot mitybos specialistės, galima išskirti šiuos pagrindinius vaisiavalgystės trūkumus ir rizikas:
1. Padidėja rizika priaugti svorio
Maitinantis vien tik vaisiais ir atsižvelgiant į suvartojamų kalorijų kiekį (sudarant jų deficitą), taip – tikėtina, kad neteksite kelių kilogramų kūno svorio, tačiau didelė tikimybė, kad, sugrįžus prie pilnavertės mitybos ir įtraukus kitas maisto produktų grupes į mitybos racioną, svoris sugrįš ir tikėtina, kad jo priaugsite daugiau nei numetėte. Jeigu neatsižvelgsite ir atsakingai nesirinksite vaisių, neatsižvelgiant į jų kaloringumą ir maistinę sudėtį, yra didelė tikimybė, kad maitinantis vien tik vaisiais svoris didės.
2. Baltymų trūkumas
Viena iš pagrindinių maistinių medžiagų grupių, kuri yra labai svarbi organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti – tai baltymai. Baltymų molekulės yra sudarytos iš aminorūgščių, kurios yra organizmo ląstelių statybinė medžiaga. Baltymų žmogaus organizmas gauna iš suvartojamų maisto produktų, tokių kaip mėsa, žuvis, riešutai, pupelės ir pieno produktai. Taip pat baltymų yra pilno grūdo produktų sudėtyje – ruduosiuose ryžiuose, pilno grūdo kviečiuose, rugiuose. Maitinantis vien tik vaisiais, nepatenkinami organizmo baltymų poreikiai
3. Gerųjų riebalų trūkumas
Maitinantis vien tik vaisiais, organizmas neaprūpinamas geraisiais riebalais, o ypač omega-3 riebalų rūgštimis. Gerieji riebalai reikalingi daugumai žmogaus gyvybinių funkcijų palaikyti, tinkamai humoralinės sistemos, smegenų veiklai.
4. Kitų būtinų maistinių medžiagų trūkumas
Tik iš vaisių organizmas neaprūpinamas tokiais vitaminais kaip kalcis, geležis, cinkas, vitaminas D, B grupės vitaminais ir riebaluose tirpiais vitaminais.
Maistinių medžiagų ir vitaminų trūkumas gali sąlygoti organizmo sistemų veiklos sutrikimus. Pavyzdžiui, iš vaisių organizmas neaprūpinamas vitaminu D, kuris turi įtakos nutukimo, krūties, žarnyno, prostatos vėžio, depresijos ir aukšto kraujo spaudimo rizikai.
5. Didelis cukraus kiekis
Visuose vaisiuose yra didelis natūraliai juose esančio cukraus (fruktozės) kiekis. Vaisiai gana greitai pakelia gliukozės kiekį kraujyje, todėl reikia būti labai atsargiems norint išlaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje. Natūraliai kasa išskiria insuliną, kai vartojami angliavandenių, cukraus turintys produktai. Jei valgote tik vaisius, gliukozės kiekis kraujyje didėja labai greitai ir nuolat, dėl ko apsunkinama kasos veikla. Jei sergate cukriniu diabetu arba turite padidintą gliukozės kiekį kraujyje vien tik vaisiai mityboje gali kelti didelį pavojų sveikatai.
Gydytoja perspėja: kraštutinumai mityboje – pavojingi
„Visuotinai įrodyta, kad žmonės, ypač Lietuvoje, suvartoja tikai per mažai vaisių, uogų bei daržovių. Ir tai natūralu, nes sezonas, kai galime valgyti savo užsiaugintas gėrybes, labai trumpas, tačiau ar tai pakankama priežastis šaltuoju sezonu maitintis vien mėsa ir bulvėmis? Tikrai ne“, – sako J. Andriuškevičienė.
Daržovėse bei vaisiuose gausu mūsų kūnui reikalingo „kuro“: C, PP, A, K bei B grupės vitaminų ir kitų mums naudingų medžiagų, taip pat mineralinių medžiagų – kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies. Taip pat nepamainomos skaidulinės medžiagos, kurios reguliuoja žarnyno peristaltiką bei mikroflorą. Negalime pamiršti ir juose esančių fitocheminių medžiagų, kurios turi antioksidacinių savybių, saugo mūsų kūną ir jo ląsteles nuo įvairių oksidacinių medžiagų poveikio, tuo pačiu apsaugodamos nuo sunkių lėtinių ligų.
„Vaisiai ir daržovės mums labai naudingi, tačiau negalime pamiršti ir kitų maisto šaltinių – kaip antai riebalai. Juose gausu riebaluose tirpių vitaminų – K, D, E A – jie ne mažiau svarbūs kaip ir prieš tai minėtieji, ar štai fosfolipidai – medžiagos, reikalingos kiekvienos ląstelės struktūrai – biologinei membranai – sudaryti, o ji atsakinga už įvairių medžiagų „įsiurbimą“ į ląstelę“, – aiškina gydytoja.
J. Andriuškevičienė primena, kad taip pat yra toks terminas, kaip nepakeičiamosios riebalų rūgštys (linolo arba omega 6 ir alfa linoleno arba omega 3) – vien jų pavadinimas mums nurodo, kad jos yra nepakeičiamos ir labai svarbios mūsų organizmo funkcijai.
„Nereikia galvoti, kad jų šaltinis yra aliejuje keptas karbonadas – būtent taip dauguma žmonių įsivaizduoja riebalus. Šių, nepakeičiamųjų omega rūgščių gausu sėklose, riešutuose. Šios rūgštys taip pat randamos sėmenų, saulėgrąžų, sojos, žemės riešutų aliejuose, žuvų gaminiuose ir taukuose“, – vardina gydytoja.
Anot gydytojos, taip pat yra tokia medžiagų grupė kaip baltymai, iš kurių gauname amino rūgštis – o tai pagrindinė statybinė medžiaga, norint susintetinti baltymą, o baltymas – tai pagrindinė žmogaus kūną sudaranti medžiaga, kuri siekia apie 50 proc. mūsų sauso kūno svorio.
Baltymams priskiriamos tokios svarbios funkcijos, kaip medžiagų pernešimas (pvz. hemoglobinas neša deguonies molekules), saugojimas ir kaupimas (pvz. transferinas – perneša geležies molekules), hormoninės pusiausvyros palaikymas, įvairių fermentinių sistemų ir juose vykstančių procesų dalyviai. Tad kaip, negaunant amino rūgščių, palaikyti pakankamą kiekį baltymų mūsų kūnuose ir jo sistemose?
„Mūsų mityba paremta mūsų kūno poreikiais, todėl nerekomenduočiau savavališkai išbraukti iš mitybos raciono tam tikrų produktų. Tai reikėtų daryti labai atsakingai ar bent pasidomėjus, pavyzdžiui. pakeičiant vienus produktus kitais, praturtinančiais mūsų racioną. Gal padėtų mūsų kūno, kaip visumos, įsivaizdavimas – kaip kokio automobilio – į tam tikrą vietą pilame degalus, į kitą langų plovimo skystį, į trečią aušinimo skystį – nes kiekvienai funkcijai atlikti reikalingos skirtingos priemonės“, – aiškina J. Andriuškevičienė.
Apibendrindama ji sako, kad riboti mitybą galima, o kai kurias medžiagas netgi reikia – pvz., pridėtinio cukraus kiekio mažinimas – tai yra pagrįsta ir įrodyta nauda. „Tačiau valgant ir darant tai sąmoningai, siūlyčiau nesiimti kraštutinių ribojimų ar nepagrįsto valgymo plano sudarymo“, – perspėja ji.