Pykstate ant savęs, kad turėjote mokytis ar dirbti, tačiau netikėtai vėl patekote į interneto pinkles ir nenuveikėte nieko naudingo? O gal interneto pagalba pagaliau sau diagnozavote seniai kamuojančią ligą, tačiau šeimos gydytojas į tai nekreipia dėmesio? Toks elgesys, anot psichologų, gali reikšti, kad atėjo metas apmąstyti savo santykius su internetu.

Ar esate priklausomas nuo socialinių tinklų?

Įvairūs mokymai, serialai, filmai, naujienos, socialiniai tinklai ir, be abejo, šuniukai bei kačiukai – internete galite rasti ko tik geidžia širdis. Tačiau, prasitaria klinikinis psichologas, psichoterapeutas, LSMU Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijoje bei Palangos klinikoje dirbantis daktaras Julius Burkauskas, mokslininkai vis labiau kalba apie probleminį interneto naudojimą.

Anot jo, tai apibrėžia aibę elgesio ir klinikinių aspektų, kurie gali būti susiję su žmogaus problemomis.

Priklausomybė nuo interneto yra, kai pasireiškia patologinis prisirišimo ryšys su naudojamu daiktu, šiuo atveju – internetu. Tai sutrikdo normalų, kasdienį žmogaus funkcionavimą.

Žmogus vis tęsia probleminę veiklą, nepaisant sukeliamos žalos. Jis gali nuolat tikrinti elektroninį paštą, arba socialinius tinklus, nepaisant to, kad skundžiasi aplinkiniai“, – teigia specialistas. Jis priduria, kad probleminis interneto naudojimas yra visai naujas reiškinys ir vieningo apibrėžimo mokslininkai dar neturi.

Kiekvienas tai darome, bet nežinome pasekmių: galima pasitikrinti išsprendus 6 klausimų testą
© DELFI / Karolina Pansevič

Specialistas įvardija kelis indikatorius, kurie galėtų padėti apmąstyti, ar jūsų interneto naudojimas yra probleminis.

„Vienas iš pavyzdžių galėtų būti tai, kada sutrinka žmogaus kontrolė. Jis nebegali kontroliuoti, kiek žaidžia, ar naudojasi internetu. Jam kažkas sako: nesinaudok, žiūrėk, kiek laiko praleidi. Visą laiką jis atiduoda tai sričiai. Kitoms veikloms tarsi nebelieka laiko. Žmogus jaučia pats, kad negali kontroliuoti, kiek laiko praleidžia internete. Planavo praleisti valandą, o praleido keturias. Nepaisant to, kad gali patirti neigiamų pasekmių: mažiau miega, tampa irzlesnis, nervingas.

Interneto naudojimas pradeda veikti gebėjimą dirbti: jei būnu internete, negaliu efektyviai dirbti, daryti suplanuotus darbus, arba negaliu bendrauti su žmonėmis kaip norėčiau. Tai nebūtinai kažkokios didelės problemos, bet gali būti indikatoriai“, – sako klinikinis psichologas.

DELFI taip pat pateikia Notingemo Trento universiteto psichologų Mark Griffiths ir Daria Kuss sukurtą testą, kuris padės nustatyti, ar per daug esate įnikę į socialinius tinklus.

Testą sudaro 6 klausimai. Jei į keletą klausimų atsakėte „taip“, veikiausiai esate standartinis socialinių tinklų vartotojas. Autorių teigimu, net ir tokiu atveju praverstų detoksikacija nuo socialinių tinklų – jie siūlo tam skirti šiek tiek mažiau laiko.

Jei atsakėte „taip“ į visus arba didžiąją dalį klausimų, autorių teigimu, tai gali reikšti, kad turite priklausomybę nuo socialinių tinklų. Problemos mastą, pabrėžia jie, reikia nustatyti klinikinių psichologų ar psichiatrų pagalba.

Baimė nepriklausyti

Kalbėdamas apie žalingą elgesį socialiniuose tinkluose, J. Burkauskas teigia, kad egzistuoja baimės nepriklausyti (angl. fear of missing out – DELFI) fenomenas. Žmonės, kurie turi baimę nepriklausyti, generuoja papildomą socialinį nerimą, sako pašnekovas.

„Jie bijo, kad praleis kažką reikšmingo, jeigu neperžiūrės informacijos, nebus ten, neįsitrauks. Prieš kelis metus buvo atvejis, kai sužinota, kad vaikai išvykdami į vasaros stovyklą perduoda telefonus savo draugams, nes žino, kad stovykloje negalės pasinaudoti telefonu. Draugai galės už juos „palaikinti“, tam, kad jie liktų tame socialiniame tinkle aktyvūs. Jeigu nebūsi aktyvus, negausi pakankamai apdovanojimų. Tai sukuria naujo tipo problemas“, – pasakoja J. Burkauskas.

Kiekvienas tai darome, bet nežinome pasekmių: galima pasitikrinti išsprendus 6 klausimų testą
© Shutterstock

Žmonės, sako J. Burkauskas, yra skirtingi – vieni nori dalintis informacija apie save ir realiame gyvenime, ir internete. „Kiti nuo to susilaiko. Reikia atkreipti dėmesį, kaip pats žmogus jaučiasi, kaip jam tai svarbu, kiek sukeltų nerimo ar sunkumų to nebedaryti.

Galime sakyti, kad dalis elgesio internete yra panašus į tikrąją priklausomybę. Dalis to elgesio yra susijęs su kitais psichikos sutrikimais. Pavyzdžiui, impulsų kontrolės sutrikimu arba socialiniu nerimu“, – vardija J. Burkauskas.

Savidiagnozė interneto pagalba

Tačiau socialiniai tinklai tėra menka dalis to, ką apibrėžia probleminis interneto naudojimas. Anot J. Burkausko, tai gali apimti kompiuterinius žaidimus, azartinius lošimus, tiesioginį vaizdo transliavimą, pornografijos žiūrėjimą ir kt.

Pavyzdžiui, sako J. Burkauskas, Pasaulinė sveikatos organizacija priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų jau įtraukė į ligų klasifikacijos sąrašą.

Ne kartą žiniasklaidoje teko girdėti apie šios priklausomybės sukeltas tragedijas: dar šiais metais kovo mėnesį negalėdamas nustoti žaisti kompiuterinių žaidimų devynmetis amerikietis nušovė jam trukdžiusią trylikos metų sesę. 2012 metais tailandietis mirė po daugiadienio kompiuterinių žaidimų maratono.

J. Burkausko teigimu, probleminis interneto naudojimas gali kamuoti nuo 1 proc. iki 28 proc. pasaulio gyventojų. O priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų gali turėti nuo 1 proc. gyventojų iki 27 proc. Statistika tokia, paaiškina specialistas, nes tyrimo rezultatai priklauso nuo tiriamų žmonių grupės kultūros. Pavyzdžiui, Rytų Azijos šalyse ši problema yra didesnė.

Kiekvienas tai darome, bet nežinome pasekmių: galima pasitikrinti išsprendus 6 klausimų testą
© T. Lukšio nuotr.

Nuolatinis socialinių tinklų naudojimas, sako klinikinis psichologas, yra viena, tačiau įdomesnis atvejis yra internetinė hipochondrija. „Tai yra kai žmogus prisiskaito daug internete apie visokias ligas ir tada eina pas gydytoją tikrintis, ar jam nėra tos ligos“, – pasakoja J. Burkauskas.

Šios problemos mastai, tikina jis, vis didėja. „Airijoje padarytas tyrimas parodė, kad sveikatos apsaugos sistemai tai papildomai kainuoja apie 420 milijonų svarų sterlingų. Žmonės prisiskaitę internete eina pas gydytoją ir neprašo, kad juos įvertintų, o sako, kad jiems reikia tokio arba anokio tyrimo.

Galbūt su tinkamu gydytojų vertinimu, tai būtų visai nereikalinga. Atsakomybė krenta ir mums, kad informaciją internete pateiktume socialiai atsakingai“, – pabrėžia jis.

Kitas įdomus probleminio interneto naudojimo pavyzdys – internetinis kaupimas. „Kaupimo problema gali prasidėti ir jauname amžiuje apie 11-15 gyvenimo metus, tačiau kliniškai reikšmingai dažniausiai pasireiškia nuo 30 gyvenimo metų. Žmonės, patiriantys šią problemą, į namus prisineša visiškai nereikalingų daiktų ir užkaupia namus senais laikraščiais, maišeliais, skardinėmis. Tą patį galime stebėti internete: pavyzdžiui, viską deda į aplankus, rūšiuoja informaciją, siunčiasi, saugo, kaupia diskuose. Tam tikros sutrikimų formos persikelia į internetą“, – pasakoja pašnekovas.

Jis pabrėžia, kad todėl tyrimai yra itin svarbūs – šiai dienai apie probleminį interneto naudojimą daugiau nežinome nei žinome.

Vaikas iki 2 metų jokio – interneto

Anot J. Burkausko, reikėtų suprasti, kad ne tik žmogų veikia nuolatinis žiūrėjimas į ekraną, bet ir milžiniškas informacijos srautas. Dėl to, sako jis, atsiranda protinio nuovargio galimybė.

„Verta atkreipti dėmesį, kad tai dažnai nutinka vaikams. Tėvai kartais duoda kompiuterį, kad nukreiptų vaiko dėmesį. Jie būna patenkinti, kad vaikas žiūri filmukus arba tėvai sako, kad taip ugdo vaiką prie modernių technologijų.

Tai nėra vienareikšmiškai žalinga, bet iki 2 metų amžiaus vaikui nėra rekomenduojama planšetė, nes jo smegenys nesugeba apdoroti didelio informacijos kiekio. Jo smegenys būna perkrautos, aktyvios, jis žiūri ir tampa susitelkęs į vaizdus, nors istorijos nesupranta. Jeigu mes ryžtamės nuo 2 metų amžiaus vaikui duoti planšetę, tai turėtume sėdėti kartu, kalbėti su vaiku. Reikia gyvo bendravimo, kad vaikas galėtų pažinti ir išmokti“, – akcentuoja J. Burkauskas.

Kiekvienas tai darome, bet nežinome pasekmių: galima pasitikrinti išsprendus 6 klausimų testą
© Vida Press

Vaikai, teigia klinikinis psichologas, dėl protinio nuovargio ir per ilgo interneto naudojimo gali tapti irzlūs, gali atsirasti aktyvumo problemos. „Suaugusiems pablogėja impulsų kontrolė, vykdomoji kontrolė, t.y. sprendimų priėmimų, planavimo įgūdžiai, darbinė atmintis“, – sako J. Burkauskas.

Tikriausiai daugelis susiduria su problema, kad darbe praleidžia 8 valandas spoksodami į kompiuterį, o namuose atsipalaidavimui žiūri serialus, ar naršo internete. J. Burkauskas sako, kad tai viena iš mūsų atsipalaidavimo formų.

„Tai tampa patologiška, kai pradeda varginti arba mes nebegalime būti be to, neturime kitų atsipalaidavimo, pagalbos sau formų. Tai susiję su tuo, kiek mes nuvarginame smegenis. Protas yra įpratęs ieškoti malonumo, gauti jį greitai. Viena iš alternatyvų yra kitos atsipalaidavimo formos: pasivaikščiojimas, fizinis aktyvumas. Kuo žmogus labiau įsitraukia į probleminį interneto naudojimą, tuo jis fiziškai mažiau aktyvus“, – tikina specialistas.

Kiekvienas tai darome, bet nežinome pasekmių: galima pasitikrinti išsprendus 6 klausimų testą
© Vida Press

Aktyviai psichikos sutrikimų diagnostikai, pabrėžia klinikinis psichologas, svarbu, kad sveikatos specialistai įvertintų probleminį interneto naudojimą depresiškose, obsesinį kompulsinį sutrikimą turinčiuose žmonėse, nes tai yra susiję.


www.DELFI.lt
3