Apie vandens gėrimą ir jo poreikį vyrauja įvairių nuomonių ir neretai kyla klausimų, tai kiek iš tiesų jo reikia gerti, kada ir kokį? Rodos, būtų taip paprasta – kai nori – geri, nenori, negeri. Ar įmanoma padauginti vandens ir kodėl tai pavojinga?

Kada gerti skysčius: prieš, per ar po valgio?

Anot sveikos mitybos specialistės, dietistės Vaidos Kurpienės, rekomenduojama dieną pradėti stikline ar dviem šilto vandens, geriausia išgerti per 5-10 minučių nuo atsikėlimo.

„Taip pažadinsime savo virškinimo sistemą ir pasiruošime pusryčiams. Pirmą kartą valgyti vertėtų maždaug per valandą nuo atsikėlimo.

Net patys nustebsime, kaip pasidarys paprasta išgerti visą dienos skysčių normą. Valgyti, įskaičiuojant užkandžius, rekomenduojama penkis kartus per dieną.

Prieš kiekvieną valgį 20-30 minučių iki maisto rekomenduojama išgerti po stiklinę (300 ml) vandens. Taigi 1,5 litro išgersime labai paprastai dar pora puodelių arbatos tarp maisto štai ir du litrai vandens išgerti“, – patarimais dalinosi mitybos specialistė.

Sklando įvairių teorijų – galima gerti skysčius valgio metu ar ne. Jos manymu, reikėtų pasikliauti savo savijauta. Jei maisto metu troškina, būtinai atsigerti nedidelį kiekį šiltos arbatos arba vandens.

„Troškulio nejausite, o taip ir bus, jei gersite pagal rekomendacijas – tik iš įpročio valgymo metu negerkite. Vienintelis gėrimas, kuriam šis patarimas negalioja – kava, nes ji kitaip veikia. Ją kaip tik reikėtų vartoti su maistu arba netrukus po jo“, – teigia V. Kurpienė.

Kiek, kada ir kokį gerti vandenį bei kas nutinka padauginus vandens?
© Shutterstock

Kiek reikia išgerti skysčių per dieną?

Žmogaus organizme yra apie 60 proc. skysčių ir kiekviena ląstelė turi būti aprūpinama vandeniu. Taigi skysčių norma žmogui, sveriančiam 60 kg ir 120 kg, bus visiškai skirtinga. Kaip apskaičiuoti ar geriate pakankamai?

Formulė paprasta – kūno svoris (kg) dauginamas iš 0,03 (30 ml) = x L jūsų dienos teorinė norma. Taigi, 70 kg sveriantis žmogus turėtų išgerti apie 2,1 L vandens (70 x 0,03).

„Žinoma, šis skaičius tik teorinis, apskaičiuota vidutiniškai nejudriam piliečiui, valgančiam daug mėsos ir pieno produktų. Jei valgote daug termiškai neapdorotų daržovių ir mažai gyvūninės kilmės produktų ši norma gali būti jums per didelė ir pats geriausias šiuo atveju rodiklis bus jūsų šlapimo spalva – ji turi būti švelniai gelsva.

Jei šlapimas bespalvis – skysčių geriate per daug ir plaunate mineralus iš savo organizmo. Jei skysčių per mažai, šlapimas aiškiai geltonas. Išimtis, jei geriate B grupės vitaminus, kurie nudažo šlapimą skaisčiai geltona spalva. Jei šlapimas visos dienos metu – bespalvis, tai irgi problema, nes sutrinka mineralų balansas organizme“, – teigė mitybos specialistė.

Kiek, kada ir kokį gerti vandenį bei kas nutinka padauginus vandens?
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kokį gerti – šaltą, šiltą, o gal kambario temperatūros?

Kokios gi vandens gėrimo taisyklės? Anot sveikos mitybos specialistės, geriamo vandens temperatūrą dažnai diktuoja oras už lango. Vasaros metu norisi vėsesnio, šaltuoju metų laiku atrodo, kad nei vieno lašo šalto vandens nepavyks praryti.

„Visi kraštutinumai nėra gerai, kaip ir vanduo iš šaldytuvo įkaitus, taip ir labai karšta arbata kenkia mūsų organizmui.

Geriausia gerti +20-50C vandenį. Jei geriate kambario temperatūros vandenį, jūsų skrandis jį pasišildo iki kūno temperatūros. Iš vienos pusės sudeginame kelias kalorijas. Kita vertus, tai šiek tiek užtrunka, be to, kūnas atiduoda savo šilumą ir dėl šios priežasties šaltuoju metų laiku sunku gerti kambario temperatūros vandenį.

Atvėsus orams rekomenduoju gerti šiltą (+40-50 Celsijaus) vandenį. Termometras nebūtinas. Vanduo tinkamiausias tada, kai ranka jaučia malonią šilumą, bet ne karštį. Du paprasti būdai pašildyti vandenį. Pirmas – iš vandentiekio krano, bet tik ten, jei vamzdynai nauji, o vanduo kelis kartus per parą yra užkaitinamas iki aukštos temperatūros. Jei kranu nesinaudota pusdienį ar ilgiau, reikia šiek tiek nuleisti vandens pradžioje. Kitais atvejai šis būdas netiks.

Antras būdas – labai greitai vandenį galima pašildyti arbatinyje. Įpilkite, paspauskite mygtuką, kad imtų kaisti ir vos pradėjus jam šilti – išjunkite, įsipilkite. Šaltuoju periodu pravers ir termo puodeliai. Jie tinka ne tik kavai, bet ir maloniai vandens šilumai palaikyti. Jie praverčia ir vasarą, nes vanduo ilgiau išlieka vėsus ir tinkamas vartoti“, – teigė V. Kurpienė.

Pasak jos, teiginys, kad troškulys yra pagrindinis skysčių trūkumo signalas yra klaidingas. „Troškulį mes jaučiame, jei organizmui trūksta iki nedidelio kiekio vandens. Jeigu vandens trūksta daugiau – šį jausmą prarandame. Taigi galvoti, kad „man skysčių nereikia, nes organizmas neprašo“ – klaidinga“, – tvirtina mitybos specialistė.

Kas nutinka padauginus vandens?

Ar įmanoma padauginti vandens ir koks išgeriamo vandens kiekis nėra rekomenduojamas.

Anot žinomos dietologės, Santaros klinikų gydytojos, dr. Editos Gavelienės, mūsų visuomenėje vandens geriama per mažai, o su pertekliniu vandens gėrimu gali susidurti aktyviai sportuojantys arba sergantys kuriomis nors lėtinėmis ligomis.

„Lėtinėmis kepenų, inkstų, širdies kraujagyslių ligomis sergantys žmonės iš vienos pusės turi išgerti pakankamą kiekį vandens, bet perteklius gali turėti įtakos sveikatos pablogėjimui“, – teigė E. Gavelienė.

Gydytoja išskyrė aktyviai sportuojančius, kurie fizinio krūvio metu neturi galimybės šlapintis, bet nuolat organizmą papildo skysčiais. Pavyzdžiui, maratono bėgikai, dviratininkai varžybų metu.

„Nebūtinai šių sporto šakų atstovai, tačiau bet kurie atletai, kurie intensyviai sportuoja, gurkšnoja vandenį, negali nusišlapinti, o vandens perteklius kaupiasi organizme. Simptomai nėra specifiniai, jie netgi panašūs į tuos, kurie primena organizmo dehidrataciją, pavyzdžiui, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, labai sunkiais atvejais gali pasireikšti sąmonės sutrikimais.

Taip pat per didelis vandens kiekis gali turėti įtakos raumenų darbui, pavyzdžiui, tam tikri raumenų spazmai arba į mėšlungį panašūs skausmai, labai sunkiais atvejais gali žmogų ištikti koma. Bet noriu pabrėžti, kad tai išties išskirtinės situacijos ir šiaip kasdien žmogus neturėtų bijoti gerti vandens. Tai nenutinka išgėrus litrą ar pusantro vandens.

Tų išgeriamo vandens kiekio per parą skaičiavimų yra įvairiausių, vienas paprastesnių – kiekvienam žmogaus ūgio centimetrui skiriama 10 ml vandens. Pavyzdžiui, 170 cm ūgio žmogus turėtų išgerti 1700 mililitrus (arba 1,7 L) vandens.

Išgertas toks kiekis bus pakankamas, o apie perteklių kalbos nėra. Rizika atsiranda, kai išgeriama 3 ir daugiau litrų vandens per parą“, – teigė E. Gavelienė.

Edita Gavelienė
© DELFI / Kiril Čachovskij
Edita Gavelienė

Paprastai reiktų skaičiuoti nekaloringus skysčius, nes pagal maitinimosi rekomendacijas, skysčiai, turintys kalorijų, priskiriami maistui.

„Žinoma, kai kurie vaisiai, maisto produktai turi savyje skysčių, bet kai kalbame apie tą paros normą, turime omeny vandenį. Jei klausiate apie kavą ar arbatžolių arbatą, rekomenduojama neįskaičiuoti šių gėrimų į paros išgeriamų skysčių kiekį, nes kava ir arbatžolių stipri arbata turi kofeino.

Ši medžiaga skatina šlapinimąsi, tad šie gėrimai turi įtakos mūsų organizme esantiems skysčiams ir jų pasišalinimui. Tačiau, jei geriama labai silpna nesaldinta kava ar labai silpna nesaldinta arbata, galime ir šiuos gėrimus įtraukti į dienos skysčius.

Įprastinėje situacijoje rekomenduojama skaičiuoti išgeriamo vandens kiekį, nes jis ir yra tas skystis, kurį reikėtų vartoti siekiant skysčių balanso organizme užtikrinimo“, – aiškino Santaros klinikų gydytoja.

Jos praktikoje buvo atvejų, kai pacientui reikėjo pagalbos padauginus vandens.

„Buvo pacientė, kuri pastebėjo, kad norisi gerti daug vandens (daugiau nei 3 litrus per dieną), išsiaiškinus papildomus skundus, teko nusiųsti endokrinologo konsultacijai, buvo diagnozuotas cukrinis diabetas. Pradėjus gydyti ligą, nenumaldomas troškulys dingo.

Kita pacientė turėjo valgymo sutrikimą, ji slopindavo alkį gerdama vandenį, per dieną išgerdavo apie 5 litrus vandens, vakarais turėjo bėdų dėl kojų bei plaštakų patinimo. Antroje dienos pusėje jos batų dydis keitėsi 2-3 dydžiais. Žinoma, tai susiję ir su baltymų trūkumu šios merginos racione“, – pasakojo gydytoja dietologė.

Ji dar kartą pabrėžė, kad neturėtume vengti vandens, nes kur kas daugiau problemų kyla organizmui jaučiant vandens stygių.


www.DELFI.lt
19