Nors pasaulyje skydliaukės sutrikimai vargina maždaug kas šeštą gyventoją, Lietuvoje ši problema kur kas opesnė – skydliaukės sutrikimai nustatomi beveik kas trečiam gyventojui. Dusulys, spaudimas kakle, balso kimimas – pirmieji simptomai, į kuriuos būtina greitai sureaguoti. Gydytojai perspėja: laiku nesigydant, kyla rizika susidurti ne tik su širdies ir nervų sistemos sutrikimais, bet ir kaulų retėjimu.

Skydliaukės sutrikimus lemia jodo trūkumas maiste

Dažnesnį sergamumą nulėmė tai, jog Lietuva patenka tarp šalių, gyvenančių jodo deficito aplinkoje. Kaip aiškina Lietuvos endokrinologų draugijos prezidentė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos klinikos gydytoja endokrinologė, profesorė Birute Žilaitienė, padidėjusi skydliaukė, vadinama endeminiu gūžiu (struma) – tai difuzinis skydliaukės audinio išvešėjimas, pasireiškiantis skydliaukės tūrio padidėjimu dėl jodo trūkumo maiste.

Skydliaukės funkcijos sutrikimai siejami su stresu, lėtine infekcija, aplinkos užterštumu, jodo apykaitos sutrikimais, jonizuojančia spinduliuote, jie dažniau atsiranda lytinio brendimo, nėštumo ar klimakteriniu laikotarpiu.

Profesorės teigimu, kakle matomas ar čiuopiamas skydliaukės padidėjimas yra pagrindinis gūžio simptomas. Vis dėlto, patys pacientai apčiuopti ir taip įsivertinti, ar skydliaukės funkcija nesutrikusi, negali.

Skydliaukė
© Shutterstock
Skydliaukė


„Kol skydliaukės funkcija nesutrikusi, pacientas paprastai nejaučia jokių ligos simptomų. Pažengus ligai, gūžys padidėja, deformuoja kaklą, gali prasidėti spaudimo į kaklo organus reiškiniai – ligoniai jaučia dusulį, spaudimą kakle, valgant springsta, gali kimti balsas. Vis dėlto, vien matydami ar čiuopdami padidėjusią skydliaukę, nežinome, ar nesutrikusi jos funkcija, ar skydliaukėje nėra mazgų“, – aiškina B. Žilaitienė.

Lietuvoje skydliaukės sutrikimai vargina apie 28 proc. gyventojų

Pastebėjus ar apčiuopus gūžį kakle, profesorė pataria kreiptis į gydytoją endokrinologą. Apie tai, kad reikėtų apsilankyti pas specialistą, byloja ir daugiau simptomų.

„Skydliaukei suaktyvėjus, pacientai skundžiasi svorio kritimu, dažnu širdies plakimu, nervingumu, karščio netoleravimu, padidėjusiu kraujospūdžiu, išoriškai matoma padidėjusia struma. Susilpnėjus skydliaukės veiklai, auga svoris, vargina šalčio netoleravimas, vidurių užkietėjimas, vangumas, mieguistumas, sumažėja kraujospūdis, lūžinėja plaukai, nagai, sausėja oda“, – skydliaukės sutrikimams būdingus simptomus vardija profesorė.

Svoris
© Fotolia
Svoris

B. Žilaitienė įspėja, kad laiku nesikreipus į gydytojus ir skydliaukei esant per daug aktyviai, trinka širdies ritmas, medžiagų apykaita, atsiranda nervų sistemos sutrikimų, moterims trinka menstruacijų ciklas, pradeda retėti kaulai. Negydomo skydliaukės nepakankamumo simptomai progresuoja lėtai – didėja cholesterolio kiekis kraujyje, vystosi širdies ir kraujagyslių ligos.

Tačiau išoriškai matomas gūžys gali būti susijęs su įvairiomis skydliaukės ligomis. Profesorė pabrėžia, kad tik specialistas gali įvertinti audinio pakitimus, nustatyti piktybinius mazgus ir įvertinti skydliaukės funkciją.

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 30 proc. pasaulio gyventojų, gyvenančių jodo deficito aplinkoje, kenčia nuo jodo trūkumo sukeltų sveikatos sutrikimų. Tuo metu, pagal bendrą pasaulio statistiką, endeminis gūžys nustatomas apie 15,8 proc. žmonių.

B. Žilaitienė atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuva taip pat priskiriama endeminiam jodo trūkumo regionui, todėl nuo 2005 m. Lietuvoje įgyvendinama jodo trūkumo maiste likvidavimo programa.

Anksčiau atliktų tyrimų duomenimis, Lietuvoje skydliaukės sutrikimai nustatomi maždaug 28 proc. žmonių, tačiau artimiausiu metu atlikti nauji tyrimai turėtų parodyti kitus skaičius. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas nuo 2020 m. vasario mėnesio pradeda epidemiologinį Kauno miesto gyventojų tyrimą, kurio metu atsitiktinai atrinktiems žmonėms bus atliekamas išsamus sveikatos patikrinimas, įskaitant skydliaukės ultragarsinį tyrimą, skydliaukės funkcijos tyrimus, jodo kiekį šlapime. Tyrimai leis nustatyti šiandieninį skydliaukės sutrikimų dažnį bei rizikos veiksnius.

Skydliaukės tyrimai
© Shutterstock
Skydliaukės tyrimai


Dažniau serga moterys: pavojus auga vyresniame amžiuje

Pagal Lietuvos Higienos instituto duomenis, skydliaukės ligomis 2018 m. sirgo 53 žmonės iš 1000. Lazdynų poliklinikos gydytoja endokrinologė Laima Sadauskienė pastebi, kad skydliaukės ligos Lietuvoje nustatomos vis dažniau. Tokias tendencijas lemia pagerėjusi diagnostika ir vyresnių gyventojų, kuriems skydliaukės ligos nustatomos dažniausiai, daugėjimas.

Kaip aiškina gydytoja endokrinologė, padidėjusią skydliaukę lemia ne tik jodo trūkumas gyvenamojoje vietovėje, bet ir paveldimumas. Gydytoja pastebi, kad struma dažniau serga moterys nei vyrai, taip pat ji dažnesnė vyresniame amžiuje.

Strumos atsiradimui taip pat reikšmingas gyvenimo būdas ir aplinkos veiksniai. Rūkymas, ilgalaikis tam tikrų jodo turinčių vaistų ir perdėtas jodo turinčių papildų vartojimas, ankstesnės kaklo srities ligos ir skirtas gydymas, nervinė įtampa, persirgtos virusinės infekcijos – visi šie veiksniai turi įtakos skydliaukės padidėjimui.

Skydliaukė
© Shutterstock
Skydliaukė


Padidėjusi skydliaukė gali būti matoma, tačiau svarbu nustatyti, ar skydliaukės veikla – gaminamų skydliaukės hormonų kiekis – yra normali, ar padidėjusi, ar sumažėjusi.

„Esant normaliam skydliaukės hormonų kiekiui ir padidėjusiai skydliaukei, gali ir nebūti jokių simptomų. Tuomet struma nustatoma atsitiktinai, kai pacientas kreipiasi į gydytoją dėl kitos priežasties. Esant per dideliam skydliaukės hormonų kiekiui, medžiagų apykaita pagreitėja, tada jaučiamas padažnėjęs pulsas, rankų drebėjimas, nerimastingumas, dirglumas, svorio kritimas nepaisant gero apetito, padidėjęs prakaitavimas, šilumos netoleravimas, mėnesinių ciklo sutrikimai, viduriavimas.

Jeigu skydliaukės hormonų kiekis sumažėjęs, medžiagų apykaita sulėtėja, tada jaučiamas nuovargis, mieguistumas, odos sausėjimas, svorio augimas, šalčio netoleravimas, vidurių užkietėjimas, plaukų slinkimas, nuotaikos suprastėjimas, nuotaikų svyravimas“, – aiškina L. Sadauskienė.

Ji taip pat perspėja, kad skydliaukės sutrikimus išduodančių simptomų ignoruoti negalima – antraip vėliau gali tekti gydyti ne tik skydliaukės sutrikimus, bet ir kitas ligas.

Atsiradus mazgui priekinėje kaklo dalyje arba atsiradus užkimimui, reikėtų kreiptis į gydytojus dėl tolimesnio ištyrimo. Pacientui atliekami kraujo tyrimai dėl skydliaukės hormonų kiekio ir skydliaukės ultragarsas dėl struktūrinių pakitimų, ir, jeigu reikia, gali būti atliekama skydliaukės mazgo biopsija – audinio paėmimas plona adata, – dėl galimo mazgo piktybiškumo.


www.DELFI.lt
komentarai