Skaitytojas Tadas paprašė užduoti klausimą sveikatos specialistams, ar homeopatiniai vaistai yra pagaminti iš natūralių medžiagų, kurios nekenkia kūdikiams?
Atsakyti į šį klausimą, o taip pat plačiau papasakoti apie homeopatinius vaistus sutiko dvi farmacijos specialistės „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė ir BENU vaistininkė Inga Norkienė.
Principas: panašus gydo panašų
G. Tautkevičienė pasakojo, kad homeopatija buvo pradėta taikyta Vokietijoje XVIII a. pabaigoje.
„Gydytojai homeopatai remiasi principu, kad panašus gydo panašų, tai reiškia, kad tam tikrus simptomus sukelianti medžiaga, taip pat gali tuos simptomus ir sumažinti. Pvz.: jei, sakykime, kelyje pradėjo kauptis skysčiai, būna skiriamas preparatas, kurio didelė koncentracija gali sukelti tam tikrus simptomus, šalutinį poveikį, bet itin maža koncentracija turi gydantį efektą.
Kitas homeopatijos principas – didelis augalinių preparatų atskiedimas. Pačios veikliosios medžiagos kiekis nėra didelis, todėl šalutinių poveikių sukelti neturėtų. Pagrindinis šalutinis poveikis galėtų kilti dėl laktozės netoleravimo.
Pagrindinė homeopatinių vaistų ypatybė – jų gamybos ir veikimo būdas: jie skiriasi nuo cheminių preparatų tiek savo sudėtimi, tiek ir gamybos būdu. Dažniausiai – tai augalinės arba neorganinės medžiagos, kurias daug kartų praskiedus (pvz., 10 ar 100 kartų) ir supurčius gaunamas homeopatinis preparatas. O šių vaistų veikimas teoriškai grindžiamas panašiu kaip skiepų veikimo principu, kuomet į organizmą įvedama minimali silpno sukėlėjo dozė, kuri aktyvuoja organizmo gynybines reakcijas“, – aiškino vaistininkė.
Atskira vaistų rūšis
I. Norkienė sakė, kad homeopatiniai preparatai yra atskira vaistų rūšis.
„Pats pavadinimas iš esmės reiškia „panašus gydo panašų“. Visa vaistų veikimo esmė yra koncentracijoje – jeigu negalavimą sukelia didelė koncentracija medžiagų, tai turėtume vartoti daug kartų praskiestą homeopatinį vaistą, kad išgytume“, – kalbėjo „Delfi“ pašnekovė.
Kartu I. Norkienė atkreipė dėmesį į tai, kad homeopatiniai vaistai yra apipinti įvairiais mitais: „Sakoma, kad juose nėra jokios veikliosios medžiagos, vaistai yra praskiesti vandeniu, tačiau tai yra netiesa. Veikliųjų medžiagų molekulių homeopatiniuose vaistuose randama, tik jos nėra skaičiuojamos miligramais, skaičiuojama praskiedimo laipsniais.
Iškilus klausimams dėl vaistų veiksmingumo, visuomet pirmiausia pateikiu šį pavyzdį: jeigu mažam vaikui arba kūdikiui davus homeopatinių preparatų jo ligos simptomai lengvėja – vaistas tikrai yra veiksmingas. Jei suaugusiems gali suveikti psichologija, būti jaučiamas placebo efektas, mažam vaikui šie dalykai neveikia“.
Painioja su augaliniais preparatais
Taigi, kiek homeopatiniai vaistai yra veiksmingi?
„Dėl veiksmingumo daugelis specialistų nesutaria. Vieniems žmonėms, homeopatiniai preparatai padeda ir veikia, kitiems – ne. Kad ir kaip įdomiai skambėtų, vaisto veikimui įtakos turi ir asmenis žmogaus nusiteikimas. Pastaruoju metu vis plačiau vyksta moksliniai tyrimai, kurie analizuoja kaip paciento nusiteikimas į vaisto poveikį turi įtakos paties vaisto veikimui“, – pastebėjo G. Tautkevičienė.
Pasak jos, homeopatinius vaistai dažnai skiriami jautrioms grupėms, tai vaikams, nėščiosioms ir vyresnio amžiaus žmonėms. Šie preparatai labiau rekomenduojami lėtinėms ligoms, būklėms gydyti nei ūmioms reakcijoms, nes jų veikimas nėra greitas. Taip pat jie naudojami profilaktiniams tikslams, pvz.: imuniteto stiprinimui.
„Pacientai, ieškodami natūralių gydymosi būdų ir vaistų, kartais painioja homeopatinius ir fitoterapinius (augalinius) preparatus: pagrindinis šių preparatų skirtumas vėl gi – gamybos būdas. Augaliniai vaistai dažniausiai yra gaminami iš džiovintos augalų žaliavos, o homeopatiniams preparatams gaminti naudojamos apdirbtos šviežios augalų dalys.
Būtina įsidėmėti, kad atsižvelgęs į kiekvieno žmogaus sveikatos būklę, tinkamiausius vaistus visuomet parenka gydytojas, o apie jų suderinamumą gali konsultuoti vaistininkas“, – įspėjo „Delfi“ pašnekovė.
Kada homeopatinius vaistus skiria gydytojai?
I. Norkienė sakė: „Esant rimtesniems susirgimams gydytojai, žinoma, neskiria vien tik homeopatinių vaistų, tačiau jais papildo cheminių vaistų vartojimo rutiną – jau ne vienus metus matome tokias pasiteisinusias schemas“.
Atsakydama į skaitytojo klausimą vaistininkė pastebėjo, kad homeopatiniai vaistai yra prieinami skirtingomis formomis, tad tinkamų variantų galima rasti tiek suaugusiems, tiek kūdikiams – lašelių, žvakučių, tirpalo pavidalu.
„Tiesa, homeopatinių preparatų vartojimas vaikams iki vienų metų yra ribotas. Nors didžiąja dalimi homeopatiniai preparatai yra gaminami iš natūralių medžiagų, jų kilmė gali būti tiek augalinė, tiek gyvulinė ar neorganinė.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad homeopatiniai vaistai yra poliežuvinės formos tabletės. Vartojant jas po liežuviu yra kur kas greitesnė medžiagų rezorbcija, vaistas veikia greičiau. Preparatai vartojami pusė valandos iki valgymo“, – patarė I. Norkienė.
