Lietuva ES kontekste atrodo nekaip

Santaros klinikų gydytoja kardiologė profesorė Sigita Glaveckaitė „Delfi“ laidoje pažymi, jog 2023 metais nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje mirė 52 procentai visų mirusiųjų. Vienok, teigiamų poslinkių, anot medikės, yra: „Jeigu mes palyginsime 2015 metus ir 2023 ir žiūrėsim į mirtingumą standartizuotą 100 tūkstančių gyventojų nuo kraujotakos sistemos ligų, pamatysim, kad jis mažėja Lietuvoje ir tas pokytis yra 17 procentų mažiau mirčių. Jeigu žiūrėsim į išeminę širdies ligą, 2015 – 2023 m. tai taip pat standartizuotas skaičius mažėja ir tas sumažėjimas apie 25 procentai. Ir jeigu mes žiūrėsim visus metus iki 2023, ta mūsų kreivė tiek moterių, tiek vyrų mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų ir ypač nuo išeminės širdies ligos po truputį žemėja. Aišku, mus stebina, kad ji labai lėtai leidžiasi, norėtųsi, kad greičiau leistųsi, tačiau teigiamas poslinkis yra ir esminis lūžio taškas, kada ta kreivė pradėjo šiek tiek leistis Lietuvoje, tai buvo 2016 metai.“

Būtent tais metais, anot profesorės, buvo pakeista statinų – pirmos eilės antilipidinių vaistų – kompensacija. Nors mirtingumo kreivė nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje pamažu leidžiasi, lyginant su ES statistika, mūsų šalis čia tikrai atrodo prastokai.

„Jeigu imsime mirtingumą nuo kraujotakos sistemos ligų, jis 2,3 kartais didesnis negu Europos Sąjungos vidurkis. Jeigu imsim mirtis nuo išeminės širdies ligos, Lietuvos vidurkis 4,4 karto didesnis negu Europos Sąjungos vidurkis“, – liūdna statistika dalinasi prof. S. Glaveckaitė.

Parklupdo darbingo amžiaus žmones

Anot medikės, įspūdis, kad širdies ir kraujagyslių ligos užklumpa vis jaunesnius pacientus, susidaro labiau dėl to, kad šiuolaikinė medicina geba tokias ligas anksčiau diagnozuoti. Visgi, žiūrint į statistiką, pasak pašnekovės, joje ties išeminės širdies ligos mirties atvejais dominuoja gerokai vyresni pacientai.

Sigita Glaveckaitė

Vienok, miokardo infarktas vidutiniame, tai yra 40–50 metų amžiuje, nebestebina kardiologų ir tokia diagnozė parklupdo darbingo amžiaus žmones. Anot prof. S. Glaveckaitės, ES skaičiuojama, kad nuo šios ligos gydant darbingo amžiaus žmonės netenkama apie 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Manau, kad vienas sprendimų jau Lietuvoje vyksta, tai yra prevencinė širdies ir kraujagyslių ligų programa. Ji yra nukreipta į asmenis nuo 40 iki 60 metų, tai yra darbingo amžiaus žmonės, ir abiejų lyčių asmenis. Ir ta programa yra skirta, kol neturi simptomų, eiti tikrintis savo parametrų: kraujospūdį, cholesterolį, atliekama echokardiografija ir tada nustatoma, ar žmogus turi ligą, ar neturi, ir kokių priemonių jis turi imtis, kad neįvyktų tas miokardo infarktas“, – pasakoja medikė.

Vis tik, prevencinė programa nėra pilnai efektyvi, nes apie 50 procentų kviečiamų asmenų ja nepasinaudoja, nors jis visiškai nemokama ir duoda daug naudos tiek žmogui, tiek visuomenei. Prevencija ir patikros, be abejonės, reikalingos ir ankstesniame amžiuje, be to, medikės įsitikinimu, prevencija ir savęs priežiūra, sveikų įpročių diegimas turėtų vykti visą gyvenimą, dar nuo vaikystės.

Pakilusio kraujo spaudimo pavojai

Arterinė hipertenzija – milijardą žmonių visame pasaulyje kamuojanti diagnozė, vadinama tyliąja žudike. Tad pasimatuoti ir žinoti savo kraujospūdį, pasak S. Glaveckaitės, būtina, nes nuolat pakilęs kraujospūdis turi neigiamą įtaką viso organizmo sistemų veiklai, keičia kraujagyslės, širdies anatomiją, trinka ritmas, vystosi širdies nepakankamumas, kraujagyslės, smegenų pokyčiai, inkstų kraujagyslių pokyčiai. Pakilusio kraujospūdžio pasekmės yra labai grėsmingos, didėja infarkto, insulto rizika.

„Mes kaip kardiologai visada tikimės, kad pacientas, koks jis bebūtų, vaikas ar saugęs, ateidamas profilaktiškai pas šeimos daktarą, pvz. vaikai kviečiami kas metai pasitikrinti prieš mokyklą ar darželį, jiems yra pamatuojamas kraujospūdis, tai bent tas jau yra geras žingsnis, bent kas metai pas šeimos gydytoją reikėtų pasimatuoti, jeigu gydytojas užfiksuoja jį padidintą, tai aišku jau kitos rekomendacijos, arba nukreipimas kardiologui, kuris monitoruoja parą kraujospūdį, arba paprašoma paciento matuotis kraujospūdį kokią savaitę namie ir žiūrima, koks tas vidurkis ir ar reikia pradėti į gydymą ar ne“, – kalba Santaros klinikų profesorė.

Šiuolaikinis gydymas pradedamas ne tik pagal kraujospūdžio rodmenis, bet ir pagal pacientų riziką. Hipertenzija, anot medikės, – tikrai jaunėjanti liga, o dažnu atveju jauniems aktyviems žmonėms nustatoma būklė, kai pakyla tik viršutinis kraujo spaudimo rodmuo, tai dažnai siejama su stresu. Jaunyn eina ir kiti sveikatos sutrikimai:

„Tai išskirčiau galbūt tas vadinamas kardiomeopatijas, širdies raumens ligas, jų yra visas spektras, arba paveldimos ritmo ligos, jas geba šiuo metu diagnozuoti gan anksti, subklinikinėje stadijoje, kai pacientas neturi dar jokių simptomų, nes turime įrankių: širdies magnetinio rezonanso tomografiją, yra prieinami genetiniai tyrimai ir galima atrinkti tuos pacientus, kuriems gresia staigi mirtis. <...> Vožtuvų patologija taip pat gali būti jauniems. Viena iš tokių ligų yra mitralnio vožtuvo prolapsas,. Vyresniem asmenims vystosi stenozė, tai yra aortos vožtuvo kalsinozė ir stenozė. Tai irgi ligos, kurios labai rimtos, susijusios su širdies nepakankamumo vystymusi ir su didele staigios mirties rizika.“

Gydymas Lietuvoje: kur atsiliekame nuo kitų

Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligų gydymą Lietuvoje, kardiologinį standartą, kuris prieinamas ir kitose ES šalyse, Lietuva išlaiko, tačiau, anot medikės, prasta tendencija yra būtent tai, kad norint diagnozuoti ligą anksti, reikalingi itin jautrūs diagnostikos metodai, o tam reikia atitinkamos aparatūros. Lietuva ją turi, bet šios aparatūros pralaidumas – mažas:

„Mes galim ištirti tik dalį pacientų, kuriuos norėtumėm ištirti. Tai reiškia aparatūros problema – vis tik ta strategija, kiek mums reikia Lietuvoje, kaip mes ją atnaujinam – yra svarbi. Kalbant apie inovacijas irgi, dažnai tos inovacijos, jų diegimas labai ilgai paskęsta tokiuose biurokratiniuose gniaužtuose, gal taip įvardinčiau. Nes jeigu ES, Europos kardiologų draugija pripažįsta, kad ta metodika, pavyzdžiui, Mitra klipas sukabinimas dviburio vožtuvo, tokiu specialiu prietaisu minimaliai invaziškai, jau yra standartas tam tikriems pacientams, tai mes laukiam kokius penkis metus iki to standarto atėjimo į Lietuvą. Mes turime mokesčių mokėtojus, jie sumoka pakankamai nemažai ir manau, kad jie turi šiuolaikinę paslaugą, pripažintą standartą gauti ir Lietuvoje.

kraujo spaudimas

Ir trečia dalis – turbūt inovatyvūs vaistai, taip pat dažnai kalbame apie onkologinius vaistus, kurie skirti labai mažai daliai pacientų, mes irgi turime inovatyvius vaistus. Kardiomiopatijom gydyti, amiloidozei, taip pat lipidams mažinti, kai kitos priemonės nepakankamai efektyvios. Tai va tie vaistai irgi labai sunkiai ateina į klinikinę praktiką ir mes dažnai moksliniuose tyrimuose dalyvaujam, sakykim, aš kartu su kitais centrais Europos ir ne tik Europos ir man labai graudu, kai aš įtraukiu pacientus ir rašau, kad ne, mes specifinio gydymo jam netaikom. Taip pat irgi norėtųsi, kad tie inovatyvūs vaistai ateitų greičiau į kardiologiją.“

Pakitęs požiūris į elektronines cigaretes ir kada reikia skubios pagalbos

Daugybė jaunimo šiandieninėje Lietuvoje jau paauglystėje griebiasi elektroninių cigarečių. Pasak S. Glaveckaitės, prieš dvejus metus kardiologų bendruomenė dar buvo linkusi manyti, kad perėjimas nuo įprastinių cigarečių prie elektroninių yra teigiamas pokytis, tačiau naujausios medikų įžvalgos vis dėlto išaiškina, kad elektroninės cigaretės – ne mažiau žalingos nei įprastos, todėl esminis tikslas – skatinti pacientą atsisakyti bet kokio rūkymo bet kokiu pavidalu.

Dar vienas pripažintas rizikos veiksnys – stresas, o jo visiškai eliminuoti, medikės įsitikinimu, šiuolaikiniame pasaulyje tiesiog neįmanoma, tačiau mažinti tikrai galima. Vienas iš būdų – sportas.

Galiausiai, pokalbio metu gydytoja kardiologė išskiria simptomus, kuriuos pajutus reiktų nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Tai – skausmas už krūtinkaulio, diskomfortas šioje zonoje, alpimas arba beveik alpimas, labai dažnas ar labai retas pulsas, vienos pusės veido ar kūno nusilpimas, staiga atsiradęs dusulys arba kelių savaičių bėgyje progresuojantis dusulys kartu su kojų tinimu. Kalbant apie jauną žmogų – grėsmingi simptomai labai panašūs: jei žmogus buvo fiziškai aktyvus, sportavo, žaidė tenisą ir supranta, kad nebepajėgia jo toliau žaisti, atsirado naujas dusulys, širdis plaka netvarkingai, lipant laiptais atsiranda diskomfortas krūtinėje, kojų tinimas.