Moteris sako, kad susisiekti su žurnalistais paskatino noras siekti pokyčių Lietuvos teisminėje sistemoje bei prisidėti prie smurto artimoje aplinkoje formos atpažinimo. „Jei būčiau žinojus, kas manęs laukia po to, kai paskambinsiu policijai, atsukus laiką atgal, nežinau, ar tai daryčiau“, – teigia dviejų mažamečių mama. Moteris įsitikinusi, kad visa tai, kas vyksta jos gyvenime dabar, yra atoveiksmis. „Aš nenoriu taip tiesmukai sakyti, kad tai yra kerštas, tačiau žmonės, kurie yra susipažinę su mano situacija, tai įvardija kaip kerštą“, – atsidūsta moteris.
Pirmą kartą – nesureagavo
„Mes su vyru nesam susituokę, tačiau turim du vaikus. Kartu gyvenom 8-erius metus. Gyvenant kartu patyriau daug psichologinio smurto, tačiau tada jo neidentifikavau. Gyvenime nebuvau su tuo susidūrusi, nežinojau kas tai“, – istoriją pradeda Laima. Moteris esą buvo nuolatos kritikuojama, jai nebuvo leidžiama skaityti knygų, vietoj bėgiojimo buvo siūloma tvarkytis namuose. Tapyti vyras esą irgi neleido, teigė, kad moteris nėra menininkė ir nėra čia reikalo tokiomis nesąmonėmis užsiimti. Vyrui, anot Laimos, visada buvo įdomu, ką ji veikia, kur ji būna, su kuo ji būna.
„Buvo daug kontrolės, daug psichologinio smurto, bet aš jo neatpažinau. Kai tai prasidėjo aš labai jautriai reaguodavau. Kilus konfliktui, aš apsipildavau ašaromis ir stengdavausi pataisyti situaciją, elgtis kitaip, atsižvelgti į jo poreikius. Vėliau pradėjau tai ignoruoti. Jis pasakydavo priekaištą, o aš jį ignoruodavau. Tai labai jį siutindavo. Kai emocinis smurtas pradeda nebeveikti, atsiranda fizinis smurtas, nes kitaip negali paveikti žmogaus“, – teigia Laima.
Pirmą kartą esą vyras fizinį smurtą panaudojo prieš metus, sausio mėnesį. „Tą kartą aš smarkiai nesureagavau. Jis manęs kitą dieną atsiprašė, pakalbėjome. Ant rankų buvo mėlynės, yra išlikęs susirašinėjimas tarp mūsų, kuris šiuo metu yra pateiktas teismui. Jis sakė, kad tai vienkartinis dalykas. Aš jam aiškiai pasakiau, kad jei tai nutiks antrą kartą – kviesiu policiją. Po to įvykio pradėjome kalbėti apie skyrybas“, – pamena moteris.
Kaip teigia pašnekovė, pora toliau gyveno kartu iki 2017 metų vasaros. Tą dieną vyras, tikina pašnekovė, vaikų akivaizdoje pradėjo fiziškai smurtauti antrą kartą. Laima tikina, kad nėra blefuojantis žmogus, todėl iškvietė policiją. „Vyras buvo išvežtas į areštinę, jam buvo pritaikytos kardomosios priemonės, jis negalėjo artintis prie manęs, tačiau turėjo teisę matytis su vaikais. Aš net nepamenu, kaip paskambinau bendrosios pagalbos telefonu, buvau šoke“, – teigia Laima. Moteris į detales leistis nenori – anot jos, šis prisiminimas yra skaudus, todėl apie jį daug kalbėti nenori.
Po nakties areštinėje vyras esą persikėlė gyventi pas savo mamą, tačiau Laimai kelis kartus pasakė, kad už tai neatleis. „Jis man tai yra į akis pasakęs. Sakė, kad jis neatleis, kad aš jį apšmeižiau ir uždariau areštinę. Pasakė ir tai, kad vaikai liks su juo“, – teigia Laima. Šiai dienai vaikai gyvena kartu su moterimi ir vyksta teisminiai procesai dėl vaikų gyvenamosios vietos, nors pagal dabartinę nustatytą matymosi su vaikais tvarką, anot moters, vaikų globa priskirta jai.
Veja lauk iš namų
Pasak pašnekovės, vyro žodžiai neliko tik nemaloniu pažadu, o jam padėjo jo mama. Moteris tikina, kad butas, kuriame gyveno jų šeima, buvo nupirktas vyro mamos. „Mes norėjome imti paskolą, bet anyta sakė, kad nupirks mums butą, kad nereikėtų imti paskolos. Aš labai nenorėjau keltis į tą butą. Akcentavau, kad konflikto atveju liksiu be namų, bet ji mane tikino, kad tai šeimos būstas, kad butas liks vaikams. Tame bute mes gyvenome 4-erius metus, jį patys susiremontavome, aš pati pirkau buitinę techniką“, – pasakoja moteris. Tačiau šeimyniška idilė esą sugriuvo vyrui patekus į areštinę. Laima tikina, kad praėjus savaitei po incidento ji sulaukė laiško iš anytos, kuriame teigiama, kad Laima turi išsikraustyti.
„Ji išsikraustymui davė du mėnesius. Aš pasitarusi su advokate atrašiau, kad mes su vaikais esame sunkioje emocinėje situacijoje, bandome atsigauti, einame pas psichologus ir mums skubiai išsikraustyti nepavyks. Ginčo, kad aš iš to buto neišsikraustysiu – niekada nebuvo. Man tiesiog reikėjo daugiau laiko“, – tikina moteris.
Laima pasakoja, kad gavusi anytos laišką apsvarstė galimybę nuomotis būstą, tačiau vaikams nėra priteisti alimentai. „Mūsų vaikai lanko privačias įstaigas, aš už tai moku, o vyras atsisako mokėti, nors už mane uždirba 3,5 karto daugiau. Nuomos kainos yra didelės, o nuomotis su mažais vaikais irgi yra sudėtinga“, – teigia ji. Esą pasitarusi su tėvais moteris nusprendė pasiimti paskolą ir įsigyti butą. Anot Laimos, tėvai pardavė dalį savo turto, kad Laima turėtų pradinį įnašą bankui. Moteris buvo nusprendusi tikslingai ieškotis būsto, o tos paieškos užtruko ilgai. Šiandien Laima dar gyvena tame pačiame anytos bute, tačiau teigia, kad jau yra įsigijusi dviejų kambarių butą naujos statybos name, beliko jį tik įsirengti. Teismui, kaip teigia Laima, jau pateikti įrodymai, kad butas įsigytas. Taip moteris parodo, kad neturi jokio noro užgrobti svetimą turtą.
„Anyta man toliau rašė laiškus, kad aš privalau kuo greičiau išsikraustyti. Vėliau mane pasiekė žinia, kad mano vaikų močiutė mane padavė į teismą dėl iškeldinimo. Šiai dienai buvo jau trys posėdžiai. Ji reikalauja, kad už buvusį ir būsimą laikotarpį aš sumokėčiau nuomą. Nuo tada, kai mano vyras buvo priverstinai iškeldintas. Dėl nuomos ji pateikė du pasirinkimus: arba 550 eurų už mėnesį, arba po 80 eurų už dieną. Jūs galit įsivaizduoti, kaip tokia suma atrodo po pusės metų.
Taikos sutartyje ji iš manęs reikalavo 2700 eurų už nuomą, 800 eurų jos advokatės išlaidoms padengti. Tada dar yra mano advokatės išlaidos. Bendra suma gaunasi apie 4000 eurų. Teisėja posėdžio metu mums leido 10-imt minučių padiskutuoti, susitarėme dėl taikos. Mums tereikėjo susitarti dėl jos advokatės išlaidų apmokėjimo. Aš siūliau padengti 500 eurų, anyta norėjo 600 eurų. Tai buvo vienintelis dalykas, dėl kurio mes nesutarėme“, – pasakoja Laima.
Moteris pamena, kad kitą dieną gavo taikos sutartį, kurią parengė anytos advokatė. Pamačius ją Laimos advokatė esą galėjo tik pagūžčioti pečiais. „Sutartyje buvo prirašyta papildomų sąlygų, apie kurias mes nekalbėjome. Pavyzdžiui, kad ji turi teisę kiekvieną mėnesį ateiti į butą, įspėjus mane prieš 24-rias valandas. Kiekvieną kartą, kai jos negaliu įsileisti ar nesutinku įsileisti, turiu mokėti 500-tų eurų baudą. Jeigu aš esu išvykusi atostogauti, o ji sugalvoja apžiūrėti butą ir tam nėra galimybės – gaunu 500-tų eurų baudą. O už kiekvieną uždelstą dieną yra taikomos 5-ių procentų palūkanos. Atsiradus papildomoms sąlygoms, mes taikos sutarties nepasirašėm“, – teigia Laima.
Moteris ironiškai pastebi, kad po fizinio smurto incidento atvykę vaiko teisių apsaugos specialistai tikino, kad jai nėra ko bijoti, niekas jos ir vaikų neišmes į gatvę. „Tačiau šiandien savo anūkus močiutė veja lauk iš buto ir veja su didžiulėmis skolomis“, – sako Laima.
Sunkiausia moteriai esą suvokti, jog su ja ir jos vaikais taip elgiasi močiutė. Moteris tikina, kad paaugus vaikams kils klausimų, kodėl jie turėjo išsikelti, kodėl tėvai nebegyvena kartu. Moteris aktyviai bendrauja su vaikų psichologais ir teigia, kad vaikams viską aiškina faktais. Vieną dieną vaikai esą galės tuos faktus vertinti patys. „Aš nežinau, kaip tai paveiks mūsų šeimos santykius, kaip tai paveiks močiutės ir anūkų santykius“, – pečiais gūžčioja Laima.
Sankcijos, nes išdrįso pasipriešinti
Moteris teisme susitinka ne tik su anyta, bet ir su vyru. Šiuo metu nagrinėjama dar viena byla – su kuo gyvens vaikai. Jos teigimu, anyta stengėsi sudaryti tokias sąlygas, kad Laima neturėtų kur gyventi su vaikais. „Anyta yra pasakiusi, kad vaikai gali likti bute, bet tik su tėčiu“, – pabrėžia moteris.
Vaikai, anot moters, kurį laiką nenorėjo net bendrauti su tėčiu. Tačiau Laima siekia, kad vaikų santykiai su tėčiu būtų geri. Dėl to esą jai tenka išgyventi nemalonias situacijas. „Greitai bus mano dukros gimtadienis. Aš pasiūliau, kad tegu šeštadienį jis praleidžia su vaikais, o sekmadienį – aš. Jis sutiko ir paklausė, kur ir kada sekmadienį atvežti vaikus. Prašiau, kad vaikus atvežtų 10-tą valandą ryto į namus. Jis nesutiko, pradėjo klausti, ar aš taip elgiuosi tyčia, nes nenoriu, kad jis žinotų, kur vaikas švęs gimtadienį. Iš jo pusės pasipylė įvairūs klausimai ir kaltinimai. Šiai dienai mes dar nesusitarę, kur jis atveš vaikus. Jam tai yra galios žaidimas“, – pastebi pašnekovė.
Moteris tikina, kad į iš vyro pusės atkeliaujantį psichologinį smurtą ji nekreipia dėmesio, o fiziškai smurtauti jam neleidžia atstumas. Todėl, moters nuomone, vyras griebėsi ekonominio smurto. „Jis nemoka alimentų, įrodinėja teisme, kad geranoriškai išlaiko vaikus. Jokio geranoriškumo nėra, jei jis teisme sėdi kaip trečiasis asmuo dėl mano iškeldinimo. Jis teigia, kad geranoriškai išlaiko vaikus ir taip žaidžia galios žaidimą. Jei nori, tai nuperka. Jei nenori – nenuperka. Tai yra priklausomybės santykis ir aš esu priklausoma nuo jo geranoriškumo“, – pastebi Laima. Moteris taip pat sako, kad jos anyta įsitikinusi, kad fizinio smurto tarp Laimos ir jos vyro nebuvo. Laima garsiai pamąsto, kad galbūt jos anyta mano, kad moteris turi tylėti ir kai smurtaujama – nieko nedaryti?
Tai, kas vyksta dėl buto, Laima laiko sankcijomis ir bauda už tai, kas įvyko tarp jų. „Ekonominis smurtas, mano atveju, yra ne tai, kad turiu išsikraustyti, o kad turiu turiu sumokėti tūkstantines sumas. Ar jūs įsivaizduojate, kaip turi atrodyti butas, kuris parai kainuoja 80-imt eurų? Tai yra realiai viešbutis su pusryčiais. Rinkoje tokių kainų nėra, – stebisi pašnekovė.
Moteriai skaudžiausia, kad Lietuvoje sunku įrodyti fizinį smurtą, o apie psichologinį ar ekonominį – galima visai užmiršti. „Smurto atvejis vyko prie vaikų. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau vėliau jis buvo nutrauktas. Išvadose buvo parašyta, kad galimai buvo fizinis kontaktas“, – piktinasi pašnekovė.
Tačiau susidariusi situacija moters nestabdo. Moteris pabrėžia, kad jei skambutis policijai yra įrankis sustabdyti fizinį smurtą, tai kalbėjimas viešai – įrankis nubrėžti toleruotiną ribą ir kalbėti apie ekonominį smurtą.
Sunkiausiai atpažįstama smurto forma
Kaip teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėja bei projekto „Visų reikalas“ vadovė Mintautė Jurkutė, Laimos atvejis, nors ir neįprastas, yra ekonominio smurto pavyzdys. „Nuomos prašymas, reikalavimas už kažką susimokėti gali būti laikomas ekonominiu smurtu net kai to reikalauja ne partneris, bet jo artimos aplinkos žmogus. Viskas, kas yra susiję su finansiniais ištekliais ir būdu kaip partneris gali kontroliuoti finansus, yra ekonominis smurtas“, – sako M. Jurkutė.
Anot Moterų informacijos centro projektų vadovės Rugilės Butkevičiūtės, dažnesnės ekonominio smurto apraiškos būna, kai bendrą ūkį vedančioje poroje vienas iš partnerių kontroliuoja, kiek išleidžia kitas. „Dažniausiai tai būna vyras. Nors pinigus uždirba ir moteris, vyras kontroliuoja finansus. Tai gali pasiekti visišką absurdą, pavyzdžiui, moteris turi įtikinti vyrą, kad taip, jai vėl reikia pinigų moters higienos prekėms, nors jų pirko praeitą mėnesį. Su tuo susiduriame praktikoje“, – teigia specializuotame pagalbos centre dirbanti moteris. Būtent į tokį centrą gali kreiptis moterys, patiriančios įvairias smurto formas. Tokiame centre moterys gauna nemokamas psichologo bei teisininko konsultacijas.
„Ekonominis smurtas yra tada, kai tenka nuolatos prašyti, maldauti partnerio pinigų. Esame turėję atvejų, kai vyras sprendžia, ar duos moteriai automobilį, atsižvelgdamas ar jam patinka kaip ji su juo šiandien bendrauja, ar nepatinka“, – pasakoja R. Butkevičiūtė.
Specialistės teigimu, identifikuojant ekonominį smurtą artimoje aplinkoje, svarbu, kad jis turėtų sisteminę apraišką, kad tai būtų tam tikras elgesio modelis. „Jei, pavyzdžiui, žmona nusipirko labai brangius batelius ir toks pirkinys „suėdė“ šeimos biudžetą ir dėl to kyla konfliktas, konfliktuojančios pusės yra lygiavertės ir pripažįstama kaltė, tada tai nėra smurtas. Tačiau jei yra nuolatinė kontrolė, nuolatinis atsiskaitinėjimas, atsiranda baimė, jautiesi lyg prašydama išmaldos, nors yra kalbama apie tavo pačios pajamas, tada tai yra ekonominis smurtas“, – teigia R. Butkevičiūtė.
Specialistė pastebi ir tai, kad ekonominis smurtas yra mažiausiai atpažįstamas. „Dažnas atvejis, kai viena pusė uždirba daugiau pinigų, o antra uždirba mažiau ar augina vaikus. Tai jei jis uždirba daugiau pinigų, jis gali detaliai sakyti, ką už tuos pinigus galima pirkti. Tokiu atveju, ekonominis smurtas yra atpažįstamas labai retai“, – pastebi specialistė.
Beje, teigia R. Butkevičūtė, ekonominis smurtas retai būna naudojamas vienas. Dažniau ši smurto forma palydi kitas smurto rūšis. „Ekonominis smurtas glaudžiai siejasi su psichologiniu smurtu. Kai pradedame kalbėtis su moterimis, dažnai išgirstame kodinė frazę: „konfliktai šeimoje“. Tada išsiaiškini, kad buvo naudojamas ir fizinis murtas, ir psichologinis, ir seksualinis, ir ekonominis“, – pasakoja moteris.
R. Butkevičiūtė primena ir vyrų sakomą frazę „nedirbk, aš uždirbu pakankamai. Tu geriau augink vaikus, jiems reikia mamos“. Tokiais atvejais, anot pašnekovės, po skyrybų moterims yra pasakoma: „prašau, susirink daiktus ir eik iš namo, buto, o tos dvi mašinos – irgi mano“.
Laimos istorija R. Butkevičiūtei irgi yra girdėta. „Praktikoje esame turėję situacijų, kai vyrai skyrybų atveju turtą padovanoja giminaičiams. Tada teisme teigia, kad jie nieko neturi. Mes primename žmonėms, kad pradėjus kartu gyventi yra natūralu galvoti, kad nugyvensite kartu iki senatvės, bet vis tiek reikia apgalvoti teisinius aspektus. Kieno vardu imama paskola, kieno vardu užrašomas butas. Žmonės kartais neskaito dokumentų, kuriuos pasirašo, o tada skyrybų metu sužino, kad turi įmonę, kad turi skolų. Jei kyla kažkokių įtarimų, neramumų, reikia konsultuotis su teisininkais“, – perspėja R. Butkevičiūtė.