Jau po pirmo skiepo – mažiau šansų sirgti sunkiai
Internetiniame sveikatos apsaugos ministerijos puslapyje yra skelbiama, po kurio laiko nuo atitinkamos vakcinos ima galioti Galimybių pasas. Jį gali turėti tie, kam po antrosios „Pfizer“ ar „Moderna“ vakcinos dozės praėjo savaitė, taip pat tie, kas po „Johnson & Johnson“ vakcinos palaukė mėnesį, galiausiai ir tie, kam po pirmosios „Astra Zeneca“ vakcinos dozės praėjo 4 savaitės, bet ne daugiau nei 12, ir iškart po antrosios „Astra Zeneca“ vakcinos dozės.
Tačiau ką mes iš tiesų žinome apie vadinamąjį saugų periodą po COVID-19 skiepo? Profesorius S. Čaplinskas, kalbėdamas apie po skiepų susidarantį imunitetą, priminė, ką parodė įvairių tyrimų rezultatai. Pasirodo, jau gavę pirmą vakcinos dozę žmonės rečiau sirgo sunkia COVID-19 ligos forma. Taip pat specialistas paaiškino, kad paskiepijus žmogų nuo koronaviruso, jo organizme imuninių ląstelių padaugėja apie 10 kartų.
Užkrečiamųjų ligų specialistas atsakė ir į klausimą, ar skiepas tikrai apsaugo ne tik paskiepytą žmogų nuo sunkių ligos formų, bet ir visiškai stabdo viruso plitimą.
„Tyrimais buvo nustatyta, kad jeigu jau pasiskiepiję žmonės susiduria su koronavirusu, jų organizme randama nuo 75 iki 94 procentų mažiau teigiamų PGR rezultatų. Tai reiškia, kad virusas neįsiintegruoja į organizmą, yra eliminuojamas, toliau nesidaugina ir neužkrečia kitų“, – sako S. Čaplinskas.
Specialistas pristatė ir dar vieną tyrimą. Buvo suformuotos trys grupės tiriamųjų, kiekvienoje buvo po 8 tūkstančius darbuotojų. Išsiaiškinta, kad ten, kur darbuotojai buvo nepaskiepyti, užsikrėtusiųjų buvo 2,6 procento, ten, kur paskiepyta tik dalis darbuotojų, – užsikrėtė 1,6 procento, o ten, kur visi buvo paskiepyti, užsikrėtė tik 0,04 proc.
„Tai pavyzdys, kad aplinkoje, kurioje dauguma yra pasiskiepijusi, virusas toliau nebeplinta ir paskiepyti žmonės apsaugo kitus“, – sakė specialistas.
Svarbūs ir antikūnai, ir atminties ląstelės
Visuomenėje plinta istorijos apie tai, kad skirtingiems žmonėms susiformuoja labai nevienodi antikūnų kiekiai: vieni džiaugiasi jų turėdami apstu, o kiti, priešingai, neturi kuo pasigirti. Kodėl taip yra ir ar mažiau antikūnų turintiesiems reikėtų sunerimti?
Pirmiausia profesorius S. Čaplinskas kviečia atkreipti dėmesį į antikūnų tyrimų testus, kurių Europoje yra patvirtinta daugiau nei 460. Specialistas sako, kad kiekvienu atveju reikėtų įvertinti, koks tai testas, kokia yra jo kokybė, kokiais matavimo vienetais yra pateikiamas rezultatas. Juo labiau, sako pašnekovas, testai gali būti tiek kiekybiniai, tiek kokybiniai. Pastarieji pasakys, ar yra antikūnų, o kiti – koks yra antikūnų titras.
Profesorius taip pat pripažįsta, kad antikūnų skaičius skirtinguose organizmuose gali varijuoti. Taip gali nulemti ligos eiga ir viruso kiekis, gautas užsikrėtimo metu.
„Turiu konkretų pavyzdį, iliustruojantį nevienodą antikūnų kiekį pas skirtingus žmones. Aš turiu eilės Seimo narių duomenis, jie visi buvo tirti toje pačioje laboratorijoje su ta pačia sistema ir praktiškai vienu metu. Duomenis galima palyginti: mažiausiai buvo rasta 45 vienetai antikūnų, daugiausiai – 3,5 tūkst. vienetų“, – pasakoja profesorius.
O kaip ilgai antikūnai išlieka organizme ir ar jie vieninteliai žmonių organizmuose yra atsakingi už susidorojimą su virusu? Profesorius S. Čaplinskas primena, kad imuninė sistema yra sudėtingas mechanizmas, kuriame susiformuoja ne tik antikūnai, bet ir atminties ląstelės. Jei tokių ląstelių susiformuoja pakankamai daug, žmogus gali susirgti, bet ligos forma nebus sunki.
„Kitaip tariant, – aiškina S. Čaplinskas, – jei antikūnai susiduria su virusu, žmogus nesusirgs. Jei antikūnų neužteks, „įsijungs“ atminties ląstelės ir tokiu atveju žmogus sirgs lengva, o gal ir besimptome ligos forma.“
Pašnekovas priduria, kad susiformavęs antikūnų titras išlieka apie 76 paras, o paskui pradeda mažėti.
Rudenį neišvengsime viruso suaktyvėjimo
Įdomu sužinoti, kokią koronaviruso situaciją šalyje ateinančiai vasarai ir rudeniui prognozuoja S. Čaplinskas. Ar dar sugrįšime prie griežtų ribojimų?
Pasak specialisto, sezoniškumas išlieka, todėl rudenį turėsime naujų ligos atvejų skaičiaus pakilimą. Svarbu, kad tam būtų pasiruošusi ir visuomenė, o pirmiausia – sveikatos priežiūros įstaigos. Kita vertus, kadangi dauguma senjorų bus paskiepyti, įgiję imunitetą, neturėtų būti tokio didelio krūvio sveikatos priežiūros sistemai.
„Kalbant apie senjorus, matome, kad vis dar yra tas sluoksnis senjorų, kurie yra nepaskiepyti. Bet nereikia būti naiviems, juk ir buvo prognozuojama, kad jeigu bus nepakankamai aiški komunikacija, lyderystė skiepijimo atveju, tai susilpnės skiepijimo apimtys, ką dabar ir matome“, – savo nuomone dalinasi profesorius.
Paklaustas, ar mano, kad rudenį visuomenę ir vėl sukaustys karantinas, S. Čaplinksas sako, kad nevertėtų mąstyti apie karantinus – geriau galvoti apie prevencines priemones, ypač vakcinaciją, taip pat nepamiršti laikytis atstumų, dėvėti kaukių.
