Psichikos ligomis suserga vienas iš keturių žmonių
Europos psichiatrijos asociacijos prezidentas prof. dr. Peter Falkai pažymi, kad šiandien daugiausiai įtakos socialiniam stresui Europoje turi du faktoriai – koronaviruso pandemija ir karas. Konferencijoje „Rethinking Mental Health Care“ jis kalba apie rizikos faktorius visuomenės psichikos sveikatai ir veiksmus, kurie padėtų padidinti visuomenės atsparumą šių dienų stresoriams.
2018-ųjų duomenimis, 187 milijonai europiečių sirgo psichikos ligomis, kurių gydymas kasmet pareikalauja apie 800 milijardų eurų. Profesorius pažymi, kad apie pusė sergančiųjų negali susirasti darbo, o apie 60 proc. negali sukurti stabilių santykių.
Vis dėlto, vos 2 proc. metinio Europos šalių biudžeto, kas sudaro apie 140 milijardų eurų, skiriama psichikos sveikatai – taigi, maždaug penktadalis realaus poreikio.
„Sergančiųjų psichikos ligomis skaičius yra nemažas. Visame pasaulyje vienam iš keturių žmonių yra diagnozuota psichikos liga, o vienam iš dešimties pasireiškia ūmi liga, kurią reikia gydyti. Turėtume atsižvelgti, kad ligos našta tenka ne tik asmeniui, bet ir jo šeimai, o tai reiškia ir didžiulę ekonominę naštą. Psichikos liga turi didelę įtaką žmogaus gyvenime, darbe, santykiuose. Vis dėlto, būdamas Europos psichiatrijos asociacijos prezidentu, visuomet sakiau, jog skiriame nepakankamai lėšų tam, kad geriau suprastume psichikos ligas“, – sako P. Falkai.
Pandemija atskleidė, kokia dalis žmonių yra pažeidžiamesni stresui
Vertindamas pandemijos poveikį visuomenės psichikos sveikatai, profesorius pažymi, kad šis laikotarpis lėmė ryškų nerimo sutrikimų ir depresijos atvejų šuolį. Anot jo, prasidėjus pandemijai, maždaug 15–20 proc. žmonių visame pasaulyje susidūrė su nerimo sutrikimais ir depresija.
Vis dėlto, pandemijoje profesorius įžvelgia pamoką, kaip geriau pasirūpinti visuomenės psichikos sveikata, nes tai tikrai ne paskutinė traumuojanti patirtis žmonijos istorijoje.
„Prieš pandemiją buvo atliekama sveikos populiacijos stebėsena, tyrime dalyvavo 2,5 tūkst. žmonių. Neplanuotai smogė COVID-19, o tai leido pamatyti, kaip karantinas paveiks sveikus žmones. Gera žinia ta, kad 84 proc. žmonių streso lygis nukrito, dauguma laikosi gerai. Tačiau turime ir pažeidžiamą grupę – 8,3 proc. žmonių, kurie prasidėjus pandemijai patyrė daugiau streso. Žinome, kad kasmet sergamumas depresija ir nerimo sutrikimais sudaro apie 8–10 proc, o tai ir yra ta dalis žmonių, kurie nėra pakankamai atsparūs susidoroti su tokia situacija“, – tyrimą komentuoja P. Falkai.
Todėl gebėjimas atpažinti, kurie žmonės yra mažiau atsparūs stresinėms situacijoms, leistų suteikti jiems pagalbą laiku, ir pradžiai tam pakaktų ir pačių paprasčiausių priemonių – pavyzdžiui, atsipalaidavimo pratimų išmaniajame telefone ar konsultacinio skambučio su specialistais.
Būtina mažinti streso lygį ir gydyti jo pasekmes
Neigiamos įtakos visuomenės psichikos sveikatai turi ir karas – ne tik karinių konfliktų metu, bet ir praėjus daugiau laiko po jų, stebimas išaugęs nerimo, depresijos atvejų ir kitų psichikos sveikatos sutrikimų skaičius.
Balkanų pusiasalio gyventojų psichikos sveikatą po ankstesnių karinių konfliktų tyręs Stefan Priebe nustatė, kad net ir praėjus keleriems metams po karo, tarp gyventojų išlieka padidėjusi psichikos sutrikimų rizika, ypač – potrauminio streso sindromo ir depresijos.
Tiriant penkių neseniai karą išgyvenusių šalių patirtį (Bosnijos ir Hercogovinos, Kroatijos, Kosovo, Šiaurės Makedonijos Respublikos ir Serbijos), kiekvienoje jų stebėta nuo 637 iki 727 karo metu šalyse buvusių tiriamųjų (viso 3313) emocinė būsena. Šiose šalyse nerimo sutrikimų paplitimo rodikliai siekė nuo 15,6 proc. iki 41,8 proc, nuotaikos sutrikimų – nuo 12,1 proc. iki 47,6 proc., narkotikų vartojimo atvejų – nuo 0,6 proc. iki 9,0 proc.
Tyrimo metu nustatyta, jog didesni traumuojantys išgyvenimai karo metu ir po jo būdingi moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms, o nedarbas labiau paplitęs tarp žmonių, turinčių nerimo ir nuotaikos sutrikimų.
Todėl P. Falkai įsitikinęs – karo metu svarbu suvokti, kad jis palieka ne tik fizines, bet ir gilesnes psichologines žaizdas, kurios taip pat reikalauja priežiūros ir dėmesio.
Šiandien psichikos sveikatos gerinimui taikomos tiek psichologinės, tiek farmacinės intervencijos. Psichikos sveikatos prevencijoje tarp veiksmingiausių priemonių P. Falkai išskiria psichosocialines intervencijas – dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) praktikas, kognityvinės elgesio terapijos užsiėmimus. Kai kuriais atvejais gali būti skiriami ir antipsichoziniai vaistai, kuriuos vartojant rečiau pasireiškia košmarai, sumažėja nerimas.
„Prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio mums leidžia ne tik mūsų pažintiniai įgūdžiai, bet ir atsparumas stresui. Lėtinis stresas, nuo kurio žmonės negali pabėgti, jiems labai apsunkina gyvenimą. Norint padidinti atsparumą ir sumažinti rizikos veiksnius, reikia mažinti streso lygį ir gydyti ilgalaikes jo pasekmes – depresiją, nerimą ir potrauminį stresą. Su profesionalia pagalba tai galima išspręsti“, – pabrėžia P. Falkai.
Visa su savęs pažinimu ir pagalba sau, susidūrus su krizinėmis situacijomis ar psichikos sveikatos sutrikimais susijusi informacija ČIA.
Pagalba ir informacija išgyvenantiems savižudybės krizę ar susidūrusiems su ja artimoje aplinkoje ČIA.