Skaičiuojama, kad beveik trečdalis europiečių emocinių ir psichologinių sunkumų turėjo dar iki COVID-19 pandemijos pradžios, tačiau psichikos sveikatos specialistai pastebi, jog su šiomis problemomis dabar susiduria net ir tie, kurie iki karantino niekuo nesiskundė. Taip pat daugėja lietuvių, kurie nebegali nustoti vartoti alkoholio, nors prieš pandemiją panašių sunkumų neturėjo.
Kad vis daugiau tautiečių dėl emocinės sveikatos sutrikimų ieško pagalbos, pastebi ir vaistininkai – karantino laikotarpiu kelis kartus išaugo tiek nereceptinių, tiek receptinių raminamųjų vaistų pardavimai.
Kad per karantiną lietuvių psichologinė savijauta iš tiesų suprastėjo, rodė ir anksčiau atlikti tyrimai. Pavyzdžiui, dar vasaros pabaigoje „SB draudimo“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad nerimą rečiau ar dažniau jaučia net 90 proc. tautiečių. Dažnai su tuo susiduriantys nurodė 27 proc. apklaustųjų.
Tą patvirtino ir VU Psichotraumatologijos centro mokslininkų vykdomas tęstinis psichologinės sveikatos tyrimas. Jis parodė, kad jau po pirmosios COVID-19 bangos 51 proc. žmonių patyrė stipresnį nerimą, 38 proc. – liūdesį, 29 proc. jautėsi vidutiniškai ar labai vieniši.
Stebi didelį receptinių ir nereceptinių raminamųjų vaistų vartojimą
Kaip „Delfi“ teigia „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė, gana ryškus tiek nereceptinių, tiek receptinių raminamųjų vaistų vartojimo išaugimas pradėtas stebėti dar gruodį. Anot jos, dažniausiai lietuviai į vaistines skuba kamuojami nerimo, nemigos ir neužtikrintumo.
„Tokių žmonių penktadaliu padaugėjo jau gruodžio mėnesį. Ta pati tendencija ir sausio mėnesį. Dažniausiai pacientai renkasi augalinius preparatus. Tai būtų kaip ir pirmo pasirinkimo preparatai. Vieni renkasi tiesiog miegui, kiti – įtampai, nerimui įveikti“, – teigia pašnekovė.
Vis dėlto, pastebi ji, padaugėjo ir tų klientų, kuriems jau paskirtas medikamentinis gydymas: „Receptinių preparatų taipogi padidėjo – kažkur apie 5 proc. tiek gruodžio, tiek sausio mėnesį.“
Jai antrina ir „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė. Jos teigimu, bendrai tiek nereceptinių, tiek receptinių preparatų nervų sistemai pardavimai yra išsaugę apie 20 proc.
„Tikrai pastaruoju metu ateina labai daug žmonių, kurie prašo patarimo, pagalbos, kaip tiek pastiprinti nervų sistemą, kaip padėti sau kovoti su stresu, nerimu, miego sutrikimais arba netgi nemiga“, – sako vaistininkė.
Pašnekovės atkreipia dėmesį, kad didžiausia dalis ieškančių tokios pagalbos – jauni žmonės.
Prastėja ir pačių jauniausių savijauta
Kad pandemija kone stipriausiai smogė jaunimui, patvirtina ir Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius, psichiatras Martynas Marcinkevičius. Jis pastebi, kad per pavasarį buvo gana stipriai akcentuojama senyvų žmonių psichologinė savijauta, nes jie laikėsi labai griežto karantino, be to, jiems užsikrėtus yra didesnė tikimybė sirgti sunkiai ar net mirti.
Tačiau dabar, sako M. Marcinkevičius, visi psichikos sveikatos specialistai pastebi, jog dažniau pagalbos prireikia jauniems žmonėms.
„Tai daugiau susiję ne su pačia liga ir saviizoliacija, karantinu, bet su ekonominėmis pasekmėmis. Vyresni žmonės daugiau mažiau turi stabilias pajamas, turi mažiau finansinių įsipareigojimų ne tik kreditų pavidalu, bet jauniems žmonėms reikia ir vaikus auginti, ir kiti dalykai“, – sako psichiatras.
Specialistas pastebi, kad neigiamų pasekmių neabejotinai turi ir ilgai trunkanti socialinė izoliacija. Pasak M. Marcinkevičiaus, specialistai pastebi, jog tai labai paveikė ir jauniausio – mokyklio amžiaus – šalies gyventojus, tarp moksleivių padaugėjo depresiškumo ir net beviltiškumo jausmo.
„Kas yra labai svarbu, kad tas amžius jau nepasikartos ir kas turi susiformuoti 16- tais, 17-tais metais, tai tada ir turi susiformuoti. Jie irgi tikrai labai smarkiai kenčia. Aišku, pas mus gal tiesiogiai ne taip dažnai kreipiasi, bet mes stebime visą situaciją“, – teigia psichiatras.
Kad karantinas stipriai paveikė mokinių emocinę sveikatą, rodo ir VU Psichotraumatologijos centro tyrimo duomenys. Mokslininkai nustatė, kad 4 iš 5 paauglių dėl pandemijos susidūrė su mokymosi sunkumais, maždaug 3 iš 4 paauglių įvardijo, kad sutriko jų laisvalaikio veikla.
Daugiau nei pusė paauglių teigė dėl pandemijos patiriantys santykių su bendraamžiais sunkumų, o maždaug 1 iš 4 paauglių įvardijo dėl pandemijos patiriantys santykių sunkumų šeimoje.
Tyrimu taip pat nustatyta, kad tik 21,7 proc. sunkumus patyrusių paauglių gavo psichologinę pagalbą. Be to, net 76 proc. mokinių nerimauja, kad koronaviruso pandemija neigiamai paveiks jų ateities galimybes pabaigus mokyklą.
Stipriai išsaugo pacientų skaičius, padaugėjo negalinčių sustoti gerti
M. Marcinkevičius sako, kad didelį pacientų antplūdį jaučia tiek Vilniaus Psichikos sveikatos centras, tiek ir visi psichikos sveikatos specialistai.
„Aišku, vasarą, kada buvo geresnė situacija, tų kreipimųsi sumažėjo. Na ir dabar, be abejo, jau per antrąjį karantiną, nuo pat rudens, kreipimųsi labai smarkiai padaugėjo, nes susideda ir pandemija, ir rudens laikotarpis, aišku, ir tos artėjančios liūdnos šventės, tai tikrai susideda labai daug tų neigiamai psichiką veikiančių veiksnių“, – sako jis.
Pasak specialisto, dažniausiai psichologinės pagalbos ieškantys asmenys skundžiasi depresiniais simptomais – sutrikusiu miegu, jėgų nebuvimu, džiugesio ir motyvacijos bet ką veikti praradimu, pasikeitusiais valgymo įpročiais. Anot M. Marcinkevičiaus, gerokai išaugo ir nerimą jaučiančių žmonių skaičius.
„Tokių pacientų skaičius išaugo kelis kartus. Galbūt ne visada pacientų, sakykime taip, besikreipiančių. Nes daugumos tų žmonių mes net negalime vadinti pacientais ir diagnozuoti kažkokios sudėtingesnės ligos, diagnozės. Tai tiesiog žmonės, kurie šiuo metu išgyvena tokį dvasinį sunkmetį ir iš tiesų, kurie prieš karantiną niekuo nesiskundė ir gyveno pilnavertį gyvenimą“, – kalba pašnekovas.
M. Marcinkevičius teigia, jog specialistai jau pastebi ir dar vieną opią bėdą – padidėjo ne tik raminamųjų vaistų, bet ir alkoholio vartojimas. Psichiatro teigimu, šiuo metu į specialistus negalėdami nutraukti alkoholio vartojimo kreipiasi net tie, kurie iki pandemijos jokių panašių problemų neturėjo.
„Kai klausi – nuo kada pradėjai gerti? Tai ir sako arba nuo pirmo karantino, arba nuo antro karantino. Nes būtent tas nerimas, depresija. Kaip mes lietuviai pripratę gydytis?
Taip žmonės, deja, ir gydosi. Plius, aišku, kai žmogui nereikia važiuoti į darbą, nereikia vairuoti, nereikia būti darbe, tai natūralu, galimybės išgerti kiekvieną dieną atsiranda žymiai didesnės“, – sako pašnekovas.
Jei simptomai kamuoja dvi savaites, nedelskite
M. Marcinkevičius primena, kad pagrindiniai depresijos simptomai – pablogėjusi nuotaika, sumažėjęs darbingumas bei pasitenkinimas gyvenimu. Taip pat šią ligą dažnai lydi miego ir apetito sutrikimai – pykinimas arba priešingai, labai didelis noras valgyti.
„Labai svarbu simptomų trukmė. Visų mūsų gyvenime nebūna taip, kad visos dienos vienodos ir ne per karantiną. Tai jeigu jūs vieną dieną blogiau pamiegate ar vieną dieną jums nieko nesinori daryti, tai dar nėra blogai. Tokių dienų tikrai būna visiems.
Jeigu simptomai trunka nuolatos ilgiau negu dvi ar tris savaites arba su pertrūkiais apie mėnesį – reiškia, jeigu jūs apie dvi, tris savaites negalite ilgai užmigti, kankina nemiga, atsirado nuolatinė bloga nuotaika, niekas nedžiugina, nieko nenori – tada tikrai jau reikėtų labai į tai atkreipti dėmesį“, – akcentuoja M. Marcinkevičius.
Psichiatras sako, jog nereikėtų ignoruoti ir užsitęsusio nerimo, nes laiku kreipusis pagalbos problemą dažnai dar galima išspręsti be medikamentinio gydymo, pritaikius įvairias relaksacines technikas.
Ką galime padaryti kiekvienas?
Paprašytas pasidalinti patarimais, kaip žmogus gali padėti pats sau išvengti emocinės duobės, M. Marcinkevičius pirmiausiai siūlo atsisakyti svaigalų.
„Vienas iš tokių patarimų yra nevartoti alkoholio, nes lyg yra ir priežastys, ir galimybės, bet pasekmės, ir mes jau susiduriame, būna labai liūdnos. Iš tikrųjų žmonės, kurie anksčiau neturėjo problemų su alkoholiu, atvažiuoja dėl to, kad nebegali sustoti dėl ilgalaiko vartojimo“, – riziką įvardija psichiatras.
Kiti patarimai, anot jo, labai paprasti, tačiau ne taip paprasta juos įgyvendinti kasdienybėje. Specialisto teigimu, net ir karantino metu reikėtų stengtis išlaikyti tokį gyvenimą, kokį gyvenome iki karantino.
„Pirmiausiai išlaikyti paros ritmą. Net jeigu jūs esate prastovoj ar nuotoliniame darbe tikrai nevertėtų visą dieną vaikščioti apsiblausus, apkiautus ir tik sėdėti prie kompiuterio. Reikėtų atsikelti, nusiprausti, nusiskusti, moterims galbūt minimaliai pasidažyti. Būtinai pavalgyti pusryčius, išgerti tradicinį puodelį kavos ar arbatos. Geriausiai, jeigu gyvenate ne vienas, tą padaryti su visa šeima“, – sako psichiatras.
Tokias pačias taisykles jis siūlo taikyti ir vakariniam gyvenimui. „Aišku, į sporto klubą nenueisi ar krepšinio nepažaisi, bet tada bent jau tomis pačiomis dienomis, tomis pačiomis valandomis pasistengti pasportuoti.
Dar vienas patarimas – iš ankstesnių laikų prisiminti, kokia buvo mėgstama veikla arba tai, ką tu kažkada norėjai padaryti ir neturėjai laiko. Tikrai pasistengti per dieną po valandą, pusantros skirti tai maloniai veiklai“, – patarimais dalijasi jis.
