Narkotikų bandė kone kas trečias europietis: Lietuvoje situacija skiriasi
Nors atvirai apie narkotinių medžiagų vartojimą Lietuvoje niekas garsiai nekalba, įvairūs tyrimai rodo nerimą keliančią tendenciją – psichoaktyvių medžiagų vartojimo rodikliai ir toliau auga. Populiariausia ir plačiausiai prieinama narkotine medžiaga Lietuvoje išlieka kanapės, kurias gyventojai pradeda vartoti jauname amžiuje.
Vienas iš narkotikų paplitimą Lietuvoje atspindinčių tyrimų – 2021 metų rugsėjo 17 – lapkričio 14 dienomis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu vykdytas Lietuvos gyventojų tyrimas, kuris parodė, kad narkotikų vartojimas per paskutinius metus padidėjo net 1,5 karto. Tyrimo metu iš viso buvo apklaustas 2 501 15–64 metų amžiaus nuolatinis Lietuvos gyventojas.
2021 metais bent kartą gyvenime vartoję bet kokių narkotinių medžiagų nurodė 14,1 proc. gyventojų (21,2 proc. vyrų ir 7 proc. moterų). Tyrimo duomenimis, 13,7 proc. apklaustųjų nurodė bent kartą gyvenime vartoję kanapes, 4,3 proc. – per paskutinius metus, o 1,5 proc. – per paskutinį mėnesį.
Tyrime nurodoma, kad vidutinis įvairių narkotikų vartojimo pradžios amžius Lietuvoje svyruoja nuo 19 iki 22 metų. Kanapes, kurios tyrime nurodytos kaip labiausiai Lietuvoje paplitęs narkotikas, pradedama vartoti vidutiniškai 19 metų amžiaus.
Narkotikų vartojimo augimas – ne tik Lietuvoje stebima tendencija. Skaičiuojama, kad vidutiniškai ES bent kartą gyvenime narkotikų bandė 29 proc. žmonių.
Nerimą kelia „žolės“ imitacijos: jos priveda iki sunkių ir mirtinų apsinuodijimų
Kaip teigia Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Alkoholinės ir narkotinės abstinencijos gydymo skyriaus vedėjas gydytojas Artūras Barkus, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo įpročius gali parodyti ne tik visuomenės apklausos, bet ir netiesioginiai rodikliai.
Pavyzdžiui, tai gali būti komunalinėse nuotekose esančių medžiagų tyrimai, atspindintys visuomenės, gyvenančios tam tikroje savivaldybėje, suvartotas psichoaktyviąsias medžiagas. Be to, tam tikras tendencijas gali nurodyti ir besikreipiantieji gydytis.
Anot A. Barkaus, Europoje duomenys apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą bei sulaikymą yra surenkami iš atskirų šalių ir apibendrinami kasmet. Jo teigimu, paskutinės apžvalgos rodo, kad nelegalių psichoaktyviųjų medžiagų prieinamumas ir vartojimas tebėra didelis visoje Europos Sąjungoje, nors tarp šalių esama didelių skirtumų.
„Neraminančios tendencijos – naujųjų psichoaktyviųjų medžiagų poveikis, kuris imituoja senąsias, tačiau gali būti stipresnis ir pavojingesnis vartotojui. Pavyzdžiui, populiariausios neteisėtos psichoaktyviosios medžiagos – kanapės, arba „žolės“ – poveikis yra gana nuspėjamas, o epizodinis medžiagos pavartojimas retai gali ženkliai sutrikdyti sveikatą. Tačiau imituojantys „žolės“ poveikį sintetiniai kanabinoidai gali sukelti stipresnį apsinuodijimą ir intensyvesnį poveikį psichikai, fizinei sveikatai bei elgesiui, taip pat sunkius ir mirtinus apsinuodijimo atvejus“, – teigia A. Barkus.
Pasekmės – nerimas, protinis sulėtėjimas ar net šizofrenija
Svaiginimo pojūtį kelianti medžiaga kanapėse – delta-9-tetrahidrokanabinolis, sutrumpintai vadinamas THC. Susmulkintų kanapės stiebų, lapų, žiedų ir sėklų rūkymas yra labiausiai paplitęs narkotinių medžiagų vartojimo būdas Lietuvoje.
Įtraukus THC į plaučius, ši medžiaga per kraują patenka į smegenis, kuriose paveikiamos smegenų sritys, vadinamos kanabinoidiniais receptoriais. Ląstelėse vykstančios reakcijos rūkančiajam sukelia atsipalaidavimo ir pakylėjimo pojūtį.
Tačiau trumpalaikį teigiamą poveikį ilgainiui lydi daugybė nemalonių ir sveikatai nepalankių pasekmių. A. Barkaus teigimu, dažniausiai kanapių vartotojų pranešamas nepageidaujamas poveikis – nerimas, protinis sulėtėjimas, sulėtėjusi reakcija.
A. Barkus įspėja, kad ilgalaikis kanapių vartojimas gali kelti priklausomybės riziką ar net turėti įtakos psichikos ligos išsivystymui.
„Prieš daugiau nei 30 metų publikuotame tyrime buvo nustatytas ryšys tarp nuolatinio kanapių vartojimo ir šizofrenijos atsiradimo. Vėliau atliktų tyrimų išvados taip pat skelbia, kad kanapių vartojimas gali kelti psichotinių sutrikimų išsivystymo riziką“, – teigia A. Barkus.
Gydytojas pastebi, kad dažnai pasitaiko atvejų, kai parduodamos medžiagos yra maišomos tarpusavyje – pavyzdžiui, „žolė“ ir sintetiniai kanabinoidai. Anot jo, taip elgiamasi siekiant sumažinti kainą ir sustiprinti poveikį, tačiau vartotojui tai ypač pavojinga, nes, įsigydamas norimą medžiagą, jis gali susidurti su visai kita medžiaga arba jų mišiniu, kurių poveikis gali būti nenuspėjamas.
Jis atkreipia dėmesį, kad jau minėti sintetiniai kanabinoidai gali kelti didesnę tiek trumpalaikio, tiek ilgalaikio vartojimo riziką. Anot gydytojo, problematiška tai, jog vartotojas jų gali vartoti pats to nežinodamas.
„Sintetinių kanabinoidų nepageidaujamas poveikis gali būti panašus į sukeliamą kanapių, tačiau dažniausiai būna stipresnis: nerimas, panikos atakos, miego sutrikimai, trumpalaikiai atminties sutrikimai, paranoja, netgi mintys apie savižudybę. Net ir po vienkartinių sintetinių kanabinoidų pavartojimo epizodų gali grėsti sunkių komplikacijų rizika, susijusi su plaučių, širdies-kraujagyslių, neurologiniais, psichiatriniais sutrikimais. Deja, bet fiksuojama ir mirčių atvejų“, – sako A. Barkus.
Liga savaime nedings: pagalbą teikia ir neatskleidžiant tapatybės
Gydytojas pastebi, kad, lyginant kanapių ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, egzistuoja ir didesnę žalą keliančių medžiagų. Tačiau kanapių vartojimas gali kelti žalą ne tik pačiam vartotojui, bet ir aplinkiniams.
„Viena iš plačią žalą apimančių formų – priklausomybė. Šios ligos kriterijai yra keli, bet labiausiai charakteringas – vartojimo kontrolės praradimas. Priklausomybė yra liga, kuri savaime nedings ir ją reikia gydyti. Viltinga tai, jog kuo anksčiau pradedama intervencija, tuo mažesnė žala ir didesnė tikimybė žmogui pasveikti. Susirūpinus dėl vartojimo įpročių, net ir nesant tikram, ar priklausomybė jau išsivystė, galima kreiptis į sveikatos specialistą, kuris visuomet gali rekomenduoti individualizuotą pagalbą“, – teigia A. Barkus.
Gydytojas nurodo, jog vienas iš prieinamų pagalbos šaltinių turintiems priklausomybę – Respublikinis priklausomybės ligų centras, kurio 5 filialai yra didžiausiuose šalies miestuose. Jis pažymi, kad yra galimybė teikti paslaugas ir neatskleidžiant asmens tapatybės.