Jei vyras atėjo pas gydytoją, vadinasi, jam jau tikrai blogai

„Jeigu jau atėjo vyras pas gydytoją, tai reikia įtempti visas profesines stygas, labai susikoncentruoti, kad ko nors nepražiūrėtum, nes vyrai be itin rimtos priežasties pas gydytojus šiandien vis dar neina“, – sako šeimos gydytoja Regina Valauskienė.

Paklausus, dėl kokių ligų dažniausiai mūsų vyrai skundžiasi, gydytoja savo ruožtu Lietuvos vyrams užduoda klausimą, kodėl jie delsia, nesikreipia, kai juos jau kamuoja problemos.

„Vyrų gyvenime yra dvi situacijos: viena – nieko tokio, viskas praeis, antra – viskas, priėjau liepto galą, niekas nepadės. Tokie yra vyrai. Aišku, yra išimčių, kai vyrai normaliai save prižiūri, kiti gal net ir pernelyg lepūs būna. Bet kalbant bendrai, vyrams reiktų objektyviau, savikritiškiau atkreipti dėmesį į tai, kaip jie gyvena, kaip metams bėgant keičiasi sveikata, pojūčiai, jų pačių išvaizda, figūra“, – sako šeimos gydytoja.

Kad jaunimas labiau rūpintųsi savo sveikata, gydytoja nepastebi, bet kai nutinka rimtesnių problemų, tuomet jauni vyrai jau labai rūpinasi savimi.

Vyrams, kurie kreipiasi į gydytojus, pasak R. Valauskienės, labai dažnai nustatomos širdies kraujagyslių ligos, būna širdies ritmo sutrikimų, nemalonių pojūčių širdies plote, kartais jie tiesiog neapibrėžia savo savijautos, sako, kad blogai, silpnai jaučiasi. Labai dažnai kreipiasi dėl stuburo patologijos, skundžiasi nugaros skausmais, kad nebegali tiek pakelti, kiek anksčiau, būna, skauda pečius, ateina su nežinia kada sutrūkinėjusiomis ar išvis nutrūkusiomis sausgyslėmis.

Didelių pilvų turėtojams gresia impotencija

R. Valauskienė sako, kad vyrai nieko nelaukę turėtų kreiptis į gydytoją, jeigu jaučia nemalonių pojūčių širdies plote, jeigu be pagrindo užeina galvos svaigimas, šlapinimosi sutrikimai, jaučiasi ne taip, kaip visada.

„Tirdami vyrų problemas darome ne tik bendruosius individualius tyrimus, bet nepamirštame ir urologo, – jo konsultacijos tikrai dažnai reikalingos“, – pastebi gydytoja.

Šeimos gydytoja sako, kad reikia suprasti, kad į kiekvieną negatyvų pojūtį, kuris pasikartoja, reikia atkreipti dėmesį: "Aišku, svarbu pažiūrėti ir į veidrodį, ar figūra tinkama. Per pandemiją daug vyrų priaugo svorio ne tik dėl to, kad mažiau judėjo, daugiau valgė, bet ir patyrė stresą. Vyrams reiktų pasimatuoti taliją ir atkreipti dėmesį, – jeigu ji daugiau nei 102 cm, tai yra pilvinio tipo nutukimas, o jį lydi impotencija – dalinė arba visiška. Jeigu talijos apimtis virš 110 cm, tai kritinė riba potencijos aspektu. Norai ir realios galimybės pradės labai skirtis. Galvos, kad gali, bet praktiškai pasirodys, kad nieko nebegali“.

Vyrui svarbu turėti tikslą ir reguliariai tikrintis profilaktiškai

Paklausus, koks esminis patarimas vyrams, kad kuo ilgiau išsaugotų savo sveikatą, gydytoja sako, kad svarbiausia vyrams yra turėti tikslą: „Pamatyti anūkus, jais džiaugtis, iš esmės turėti tolimą tikslą, tuomet keisis ir elgsena: galvos,ką valgo, kiek juda. Vyras norės būti kietas senelis, kuris gali žaisti daug visokių žaidimų, padaryti daug kitų smagių dalykų. Jis bus pavyzdys savo anūkams, o gera sveikata yra garantas, kad žmogus gyvenime dar gali nuveikti daug įdomaus ir prasmingo".

Nuo 40 metų vyras, pasak R. Valauskienės, turi apsilankyti pas šeimos gydytoją kasmet ir atlikti standartinius tyrimus. Eiti tikrintis sveikatos turi būti normalus dalykas mūsų gyvenime, o ne kažkas ypatingo. Geriau ateiti pas gydytoją tada, kai blogai nesijauti, – ligų prevencija, pokalbis su šeimos gydytoju metai iš metų apie esamas problemas gali pasitarnauti ir padėti išvengti sveikatos katastrofų, tokių kaip insultas ar infarktas.

„Mes, gydytojai, juk per kelias minutes galime pamatyti daugiau, pacientui dar neprakalbus, nei jis pats namie žiūrėdamas į save valandą. O kai pasikalbame, sužinome dar daugiau. Kai atliekame programinius ir individualius tyrimus, susidarome vaizdą apie jo būklę ir galime paskatinti nedaryti sau to, kas kenkia sveikatai. Žmogus kartais įpratęs vienaip ar kitaip gyventi, galvoja, kad viskas gerai, o šeimos gydytojas nukreips tinkama linkme, parodys, kokių klaidų darome prižiūrėdami save, ar taisyklinga mūsų mityba, ar tinkamas gyvenimo būdas“, – sako gydytoja.

Mažiau valgyti, daugiau judėti ir rūpintis psichikos sveikata

„Užvis svarbiausia yra sveika gyvensena, savikontrolė, savęs priežiūra. Gyvenimo principas turėtų būti toks – mažai valgau, daug judu. Vyrams reikia suprasti, kad tokie dalykai kaip perteklinis alaus vartojimas, rūkymas, nejudrus gyvenimo būdas, grįžus iš darbo soti vakarienė ir vakaras ant sofos prie televizoriaus duos blogą rezultatą. Kai man sako, kad nori vakare valgyti, aš pasiūlau padaryti 100 pritūpimų ir apetitas praeis, nes iš tikrųjų taip ir yra – atsidaro insulino varteliai ir organizmas naudojasi savo atsargomis. Dingsta alkis. Jeigu žmogus gali sau leisti, visuomet kviečiu naudotis kineziterapeuto paslaugomis, jos tikrai padeda palaikyti gerą sveikatą“, – patikina šeimos gydytoja.

Arnas Bakavičius, nuotr. iš asmeninio archyvo
Arnas Bakavičius, nuotr. iš asmeninio archyvo.

Dar vienas svarbus dalykas, pasak R. Valauskienės, tai, kad vyrai labai uždarai reaguoja į stresus, jų depresijos sunkiai pastebimos ir tai itin didelė problema; net ir savižudžių vyrų yra žymiai daugiau negu moterų. „Tai tikrai labai opi sritis, vyrai vengia kreiptis į psichologus pagalbos iki pat tragiškų išeičių. Psichikos sveikata ne mažiau svarbi ir ją taip pat reikia prižiūrėti“, – įsitikinusi šeimos gydytoja.

R. Valauskienė pastebi, kad vyrams būna nejauku, nedrąsu eiti pas bet kokios srities gydytojus, psichologus, – dar labiau, kai poliklinika didelė: „Didelėse įstaigose būna daug moterų, vaikų, o gal ten ir kaimynė ar bendradarbė sėdės, tai vyrui, ir taip vos išdrįsusiam ateiti, išvis gali būti nepatogu ten būti, neturi net akių kur dėti. Galbūt tada verčiau rinktis mažus gydytojų kabinetus, kur juos priimtų atskirai, kur nesusitiktų su kitais pacientais. Šiuo požiūriu vyrui bus saugiau, jausis gerokai komfortiškiau. Svarbu, kad tik tie mūsų vyrai ateitų, o jau kai ateis, gydytojai juos priims ir padarys viską, kad jie jaustųsi geriau“, – neabejoja šeimos gydytoja.

Vyro teigimu, daugeliui labiau apsimoka sėdėti ant sofos nei eiti į darbą.
Šaltinis: Shutterstock

Vyrus pas urologus vis dar atveda jų žmonos

„Teiginys, kad vyrą pas urologą užregistruoja ir atveda žmona, tikrai ne mitas, tai pasitaiko dar ir šiandien. Daugelis tokių ligų jau būna pažengusios, neretai reikalaujančios ir chirurginio gydymo. Džiugu, kad pastaruoju metu daugėja vyrų, kurie neturėdami jokių skundų pageidauja profilaktiškai pasitikrinti savo sveikatą, tad galima anksti nustatyti ir pradėti gydyti daugelį urologinių ligų. Deja, tai sudaro vis dar mažąją (<10 proc.) visų besilankančių pacientų dalį“, – sako „Gerovės“ klinikos urologas med. dr. Arnas Bakavičius.

Gydytojai prašo Lietuvos vyrų nustoti bijoti: tų, kurie nesikreipė laiku, likimas nėra pavydėtinas – ligos labai sunkios
Šaltinis: Shutterstock

Į klausimą, kaip padrąsinti vyrus nelaukti paskutinės minutės ir ateiti pasitikrinti, gydytojas sako, kad nežinojimas ligos nepaneigia, o apsilankymas pas gydytoją tai galėtų padaryti: „Manyčiau, reikėtų atskirti du visiškai skirtingus etapus, t. y. ligos nustatymą ir jos gydymą. Ligos nustatymas ir situacijos supratimas dar nereiškia, kad priverstinai turėsite pereiti prie gydymo dalies. Daugelis pacientų dar nežinodami tikslios diagnozės jau baiminasi dėl galimų gydymo būdų bei su jais susijusių komplikacijų, o tai užkerta kelią pirmam apsilankymui pas specialistą. Šiuo metu gydymo taktikos pasirinkimas – labai individualizuotas procesas, priklausantis ne tik nuo ligos specifikos, bet ir nuo ligonio lūkesčių, tad daugeliu atvejų toks gydymas, apie kurį pasakojo draugas ar kaimynas, ne visada tinkamiausias.“

A. Bakavičius sako pats niekada neklausiantis pacientų, kodėl jie atėjo vienu ar kitu momentu, nes mano, kad kiekvienas žmogaus turi teisę pats nuspręsti, kaip tinkamas elgtis su savo sveikata. Urologas atkreipia dėmesį, kad didžioji dalis urologinių ligų pasireiškia nuo 50 metų amžiaus, tad nesant skundų profilaktiškai pas specialistą rekomenduoja lankytis nuo 40 metų amžiaus arba bet kada anksčiau, jei pastebėjo kokių nors simptomų.

Gydytojai prašo Lietuvos vyrų nustoti bijoti: tų, kurie nesikreipė laiku, likimas nėra pavydėtinas – ligos labai sunkios
Šaltinis: Shutterstock

Urologas sako, kad kuo ilgiau vyrai dels, tuo liga bus labiau pažengusi ir tuo sudėtingesnis gydymas gali būti, be to, didesnė komplikacijų rizika bei blogesnė gyvenimo kokybė. Pavyzdžiui, nedideli šlapimo pūslės piktybiniai navikai gali būti sėkmingai išgydyti be pjūvių per natūralias šlapimo takų angas, o esant rimtoms šlapimo pūslės vėžinėms ligoms gydyti gali prireikti didelės apimties operacinio gydymo, neretai – ir šlapimo maišelio, pritvirtinto prie priekinės pilvo sienos, visam gyvenimui. Retais atvejais liga gali būti tiek pažengusi, kad jos negalima išgydyti, tad siekiama ligą sukontroliuoti ir atitolinti jos progresiją.

Lietuvos vyrams dažniausiai nustatomas prostatos vėžys

Paklausus, su kuriomis ligomis mūsų vyrai susiduria dažniausiai pagal amžiaus grupes, urologas sako, kad 20–40 metų amžiaus vyrai dažniausiai serga sėklidžių vėžiu, o 50–80 metų amžiaus vyrams dažniausiai nustatomas prostatos, inkstų, šlapimo pūslės, viršutinių šlapimo takų urotelio ir varpos vėžys.

Pati dažniausia onkologinė liga tarp vyrų – prostatos vėžys, tada – šlapimo pūslės ir inkstų piktybiniai navikai. Varpos ir sėklidžių vėžiai – ganėtinai reti piktybiniai susirgimai. Gerybinė prostatos hiperplazija bei su ja susiję šlapinimosi sutrikimai taip pat dažniausiai pasireiškia virš 50 metų amžiaus.

„Didžioji dalis piktybinių ligų pasireiškia asmenims, turintiems tam tikrą genetinį polinkį bei veikiamiems išorinių rizikos faktorių, kurių ypač gausu gyvenant „vakarietiškai“. Tad į klausimą, kaip išvengti ligos, nėra vieno paprasto atsakymo, ir dažniausiai tai susiję su daugelio išorinių rizikos faktorių koregavimu. Jeigu jau susergama tam tikra liga, tai kuo anksčiau ligonis kreipsis į gydytoją, tuo gydymas bus paprastesnis, trumpesnis ir bus mažesnė komplikacijų rizika“, – atsako gydytojas.

Urologas taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl gerokai ištobulėjusių ir plačiai naudojamų radiologinių bei molekulinių diagnostikos priemonių didžioji dalis onkologinių ligų šiuo metu nustatomos dar tada, kai būna ankstyvos stadijos, tad ligoniams nesukelia jokių simptomų. Pagrindiniai simptomai, į kuriuos gydytojas atkreipia dėmesį, būtų tokie – apčiuopiamas neskausmingas darinys sėklidėje (ypač tarp jaunų vyrų) arba plika akimi matomas kraujas šlapime. Pastebėjus šiuos simptomus rekomenduojama nedelsiant kreiptis į specialistą.

Vyras gydytojo kabinete
Vyras gydytojo kabinete. Šaltinis: Shutterstock

Simptomai, kurių vyrams negalima ignoruoti

„Daugelis ligonių, kuriems diagnozuojamos onkologinės ligos, pavyzdžiui prostatos ar inkstų vėžys, dažniausiai nejaučia jokių simptomų. Dėl gerokai patobulėjusių ir plačiai prieinamų radiologinių bei molekulinių diagnostikos metodų bei vykdomų ankstyvos diagnostikos programų šias ligas galima diagnozuoti tada, kai jos būna ankstyvų stadijų, kai dar nepasireiškia jokių klinikinių simptomų. Kalbant apie jau esamos ligos diagnostiką, manyčiau, esame „laiku ir vietoje“, tačiau progresas medicinoje, tikiuosi, leis judėti toliau ir greitai galėsime nustatyti ne tik jau esamą ligą, bet ir tikslų genetinį polinkį bei pirmuosius ikivėžinius pokyčius, o tai leis iš anksto užkirsti kelią vienokioms ar kitokioms ligoms vystytis“, – sako gydytojas.

Į klausimą, kokių simptomų tiesiog nevalia ignoruoti, gydytojas atsako, kad pagrindiniai simptomai, kurie jauname amžiuje signalizuoja, jog nedelsiant reikia kreiptis į urologą, yra susiję su pokyčiais sėklidėse – tai apčiuopiamas neskausmingas darinys, staiga padidėjusi ir skausminga sėklidė, kartu pasireiškiantys šlapinimosi sutrikimai ir karščiavimas. Vyresniame amžiuje – akimi matomas kraujas šlapime, žymiai sutrikęs šlapinimasis, šlapimo nelaikymas, neskausmingas darinys ant varpos ar staiga atsiradę stiprūs juosmens skausmai, sukeliantys pykinimą ir vėmimą. Pagrindinis urologo patarimas: jei pajutote simptomų, geriau visada pasikonsultuokite su specialistu, o ne pasikliaukite interneto ar liaudies išminties patarimais.

Vis mažiau agresyvių gydymo metodų

Paklausus, kokie naujausi pasiekimai šioje srityje tiek pas mus, tiek visame pasaulyje, A. Bakavičius teigia, kad šiuo metu yra vis daugiau mokslinių įrodymų apie genetinį polinkį sirgti tam tikromis ligomis, galimą ligos agresyvumą ar net atsaką į įvairius gydymo būdus, tad galima anksti ir tiksliai nustatyti ligą, numatyti jos eigą bei parinkti individualizuotą gydymą. Taigi bendrąja prasme ligoniams mažiau prireikia agresyvių gydymo metodų, pats intervencinis gydymas taip pat tapo minimaliai invazyvus ir net roboto asistuojamas, – tai leidžia pasiekti optimalių gydymo rezultatų, be to, mažesnė komplikacijų rizika, žmogus greičiau pasveiksta ir vėl tampa darbingas.

„Pagrindinė erektilinės disfunkcijos priežastis – kardiologinė patologija, tad anksti sutrikus erekcijai rekomenduočiau kreiptis į kardiologą, kad įvertintų kardiologinių ligų riziką, nes tai gali būti ankstyvo ūminio miokardo infarkto pranašas. Nėra mokslinių įrodymų, kad vyro impotencija lemia vienokių ar kitokių urologinių ligų išsivystymą, tačiau psichologinei sveikatai, manau, turi didelės reikšmės“, – į klausimą, kiek vyro potencija turi įtakos kitoms ligoms, atsako urologas.

Vieni aukščiausių inkstų vėžio sergamumo rodikliai pasaulyje

Paklausus, kiek iš esmės Lietuvos vyrų sveikatos rodikliai skiriasi nuo kitų ES šalių vyrų rodiklių, A. Bakavičius mano, kad Lietuvos rodikliai, jei kalbėtume bendrai apie visas urologines ligas, atitinka kitų Vakarų pasaulio šalių rodiklius.

„Žinoma, yra tam tikrų išimčių, ir save galime išvysti „lyderių“ pozicijose, pavyzdžiui, sergamumas inkstų vėžiu Lietuvoje ne tik didžiausias Europoje, bet ir vienas iš aukščiausių visame pasaulyje. Kad ir kaip norėtųsi tai priskirti diagnostikos trūkumams ar prieinamumo problemoms, kas nėra tiesa, pastaruoju metu vis daugėja mokslinių įrodymų, kad čia didžiausią vaidmenį atlieka Baltijos bei Balkanų šalių gyventojų genetika“, – sako gydytojas.

A. Bakavičius atkreipia dėmesį, kad, kalbant apie tam tikras ligas, mūsų rodikliai vieni žemiausių tarp Vakarų pasaulio valstybių, pavyzdžiui sėklidžių vėžio, tačiau džiaugtis nereikėtų skubėti: „Šiuo atveju, mano supratimu, kaip tik yra švietimo ir prevencinių programų trūkumas, tad jauni vyrai pavėluotai kreipiasi, taip pat – nevisiškai optimalus tokių ligonių centralizavimas, tai laiku užtikrintų diagnostiką, būtų suteiktas visavertis gydymas ir tokių ligonių būklė būtų toliau stebima.“

Čia rasite apie Lietuvoje vykdomas prevencines programas vyrams:
Valstybinė ligonių kasa - Visos Lietuvoje vykdomos prevencinės programos (vlk.lt)

Specialusis projektas „Rinkis gyvenimą“

Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija