Nežino, kaip teisingai maitintis

„Tai turi būti labai subalansuota mityba ir dažniausiai pačiam tą padaryti reikėtų jau specialisto pagalbos, o ne forume patarimų iš tokių pat tikėjimo brolių kaip tu“, – sako šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.

„Žmonių, kurie laikosi augalinės kilmės dietos ir nežino, kaip tinkamai ja vadovautis, mano manymu yra labai daug“, – priduria dietologas Edvardas Grišinas.

V. Morozovo teigimu, atsisakius gyvulinės kilmės produktų, derėtų nepamiršti profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. Pavyzdžiui, kas pusę metų jis rekomenduoja atlikti geležies kiekio kraujyje tyrimą.

„Jos stingant, labai greitai atsiranda simptomų, kurie tikrai turi įtakos kiekvieno mūsų gyvensenai: silpnumas, dėmesio stoka, greitesnis nuovargis, krūvio netoleravimas ir t.t. Atsiranda ir B12 vitamino trūkumas. Jį galima tirti tiesiogiai, bet galima koncentraciją iš tikrųjų ir pagal paprastą, bendrą kraujo tyrimą pastebėti, kai labai išdidėja ląstelės“, – aiškina šeimos gydytojas.

Gydytojai į šiuos mitybos būdus žvelgia atsargiai: gali išsivystyti mažakraujystė ar depresija, dažniau sirgsite peršalimo ligomis
Šaltinis: DELFI / Andrius Ufartas

Pasak dietologo, ligos, kurios dažniausiai kamuoja tuos, kurie maitinasi augalinės mitybos principu, bus susijusios su kraujodara: dėl geležies stokos gali išsivystyti mažakraujystė. Žmonės taip pat gali dažniau sirgti peršalimo ligomis, netgi depresija.

„Gali būti ir to paties kalcio stoka, jeigu žmogus atsisako pieno produkcijos, nes suvartoja mažesnį kalcio kiekį. Jeigu vartojame mažiau kalcio, rizikuojame turėti ir kaulinio audinio patologijų arba ligų“, – vardija mitybos specialistas.

Svarbi raciono įvairovė

Visos sveikatos problemos, pasak specialistų, atsiranda dėl to, kad šiuos mitybos principus propaguojantys žmonės pamiršta į racioną įtraukti kuo daugiau įvairovės.

„Dėl tos pačios geležies mes galime vartoti ir kruopų produkcijos, ir ankštines daržoves, yra sėklos, kurios labai turtingos geležimi, tik turime vertinti tą dalyką, kad tokios produkcijos mes turime suvartoti žymiai daugiau, kad gautume tą patį kiekį geležies, lyginant su tuo, kiek turėtume suvalgyti ir gauti geležies iš gyvūninės kilmės maisto“, – teigia E. Grišinas.

V. Morozovo teigimu, geležies pasisavinimas iš augalinės kilmės produktų yra prastesnis. Jį gali slopinti tokie produktai kaip kava, pienas, arbata, netgi košės ar pervirti lęšiai. Dietologas E. Grišinas abejoja ir dėl kai kurių mėsos ar pieno produktų pakaitalų.

„Sojos gaminiai yra genetiškai modifikuoti. Vis dėlto, Europos Sajungoje nustatyti griežti reikalavimai ir sojos produktai negali būti genetiškai modifikuoti, tai, vėlgi, tikėkimės, kad tai yra tiesa. Kitas dalykas – sklando įvairios kalbos, kad didelis sojos vartojimas gali slopinti lytinę vyrų brandą, taip pat gali padidinti estrogenų kiekį moters organizme, kas irgi ne iš geriausios pusės kartais suveikia“, – sako jis.

Edvardas Grišinas
Edvardas Grišinas. Šaltinis: Organizatorių nuotrauka

Šeimos gydytojo V. Morozovo aiškinimu, per didelis sojos vartojimas vyrams gali paskatinti krūtinės augimą, netgi kur kas spartesnį nei didėja pilvai, geriant alų. Todėl gydytojai pataria soją vartoti saikingai.

Augalinę mitybą praktikuojantys žmonės neretai skundžiasi pasiūla, tai ypač išryškėja restoranuose, kur valgiaraštis itin trumpas, o kainos lenkia mėsos patiekalų kainas.

„Lietuvoje gal nėra tiek daug žmonių, propoguojančių tokią dietą. Kitas dalykas, galbūt nėra tiek daug žmonių, kalbančių apie poreikį“, – nuogąstavo E. Grišinas.

Augalinė mityba sulaukia vis daugiau pasekėjų. „Euromonitor International“ duomenimis, neskaičiuojant mėsos ar jūros gėrybių pakaitalų, vien augaliniams pieno produktams Lietuvos gyventojai pernai išleido septynis su puse milijono eurų, o pastaruosius penkerius metus kasmet išlaidos augo apie trisdešimčia procentų.

Specialusis projektas „Rinkis gyvenimą“

Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija