Jeigu apie smurtą prieš moteris garsiai kalbama jau kelerius metus, fizinis, o ypač psichologinis smurtas prieš vyrus vis dar suprantamas kaip natūralus dalykas. Taip sako vyrų krizių centro vadovė Oksana Liutkevičienė. Anot jos, nuolatinis vyro ujimas ir laikymas „ant trumpo pavadžio“ gali privesti prie depresijos arba gyvenimo dugno – alkoholio ar narkotikų.

Psichologės O. Liutkevičienės vadovaujamame Vyrų krizių centre pagalba teikiama vyrams, išgyvenantiems skausmingą skyrybų procesą, kovojantiems dėl teisės globoti vaikus, turintiems priklausomybių ar netekusiems darbo.

Vyrų kreipiasi tiek, kad visų ten dirbantys specialistai net negali priimti. Centro direktorė tikina, kad jų nuolat daugėja. Pašnekovės teigimu, visuomenėje vis dar gajus požiūris, kad „stiprioji lytis“ su savo psichologinėmis problemomis turėtų tvarkytis pati.

Tačiau ji sako su šiuo požiūriu nesutinkanti ir teigia, kad vyrai yra visiškai niekuo neišsiskirianti iš kitų socialinė grupė – jie gali sirgti depresija, pergyventi dėl vaikų, liūdėti, jaustis nesuprasti ir patirti moterų smurtą.

„Moteris, patyrusi smurtą, gali pasipasakoti, visuomenė ją užjaus, padės. Bet jeigu vyras pasako, kad gavo nuo moters, pavyzdžiui, į kaulus, tai į jį žiūrima kitaip: koks tu vyras, moteris tave primušė? Koks tu esi mazgotė...

Dėl tokio požiūrio 90 proc. vyrų nekalba apie tai, o tie keli procentai, kurie prakalba, susilaukia visko. Jeigu sužino inteligentiški žmonės, turi žinių — reaguoja švelniau, o jeigu aplinka socialiai paprastesnė, jie paprastai ir sako: duok bobai į kaulus ir gal tada susitvarkys“, – lietuvių požiūrį į vyrų patiriamą smurtą ir problemų sprendimo būdus konstatuoja O. Liutkevičienė.

Griežtai moterų kontroliuojami vyrai susiduria su rimtomis bėdomis: viskas prasideda nuo smulkmenų
© DELFI / Karolina Pansevič

Skaudžiausia, kai į konfliktą įtraukiami mažamečiai

Tiesa, ji tikina, kad vyrai moterų fizinį smurtą patiria rečiau – dažniau taikomas psichologinis. Tai gali būti ir nuolatiniai priekaištai dėl menkiausių mažmožių, pavyzdžiui, grįžimo namo pusvalandžiu vėliau nei įprasta arba netinkamų konservuotų pupelių parinkimo parduotuvėje.

„Vyras nueina į parduotuvę, moteris jam pasako, ką nupirkti. Parduotuvėje paaiškėjo, kad kažkokio vieno produkto pritrūksta – jo lentynose nėra. Vyras būtinai turi paskambinti savo žmonai ir pranešti, kad šio produkto nėra, paklausti, ar gali savo nuožiūra nupirkti kitą.

Ji liepia ieškoti kito produkto, skaityti aprašymus, jai diktuoti. Nes jeigu jis nupirks kažką ne tokio, jam rankos ir kojos dreba, nes grįžus namo bus baisus skandalas – taškymasis, draskymasis“, – pavyzdį pateikia pašnekovė.

Taip pat moterys gali skaičiuoti kiekvieną vyro uždirbamą ir išleidžiamą eurą arba šantažuoti pasinaudodamos vaikais. Pastarieji atvejai, anot pašnekovės, yra vieni skaudžiausių.

„Lietuvos institucijų ir teismų praktika rodo, kad po skyrybų vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su mama, bendravimo su tėvu tvarka nustatoma savaitgaliais ar švenčių dienomis. Kadangi vaikas dažniausiai pasilieka gyventi su mama, jam daroma įvairiausia įtaka.


Jeigu moteris po skyrybų pyksta ant vyro, jam dėl kažkokių priežasčių keršija, tas kerštas labai dažnai įgyvendinamas per vaikus. Tarkime, yra teismo sprendimas, kad tėvas kas antrą savaitgalį gali susitikti su vaikais. Tėvas atvažiuoja prie durų, o mama parašo: vaikai neišeis, jie jaučiasi blogai, nors taip nėra. Praeina viena savaitė, antra, trečia, o tėvas taip ir lieka nepamatęs savo atžalų“, – sako O. Liutkevičienė.

Su smurtu šeimoje teigia susidūręs ir šiandien apie tai drąsiai kalbantis advokatas Albertas Bandžius. Prieš bemaž aštuonerius metus jis pasakoja susipažinęs su savo dabartine žmona, tais pačiais metais įvyko ir jų vedybos.

Griežtai moterų kontroliuojami vyrai susiduria su rimtomis bėdomis: viskas prasideda nuo smulkmenų
© DELFI / Karolina Pansevič

Tačiau greitai gyvenimas apkarto – esą tik po vedybų prasidėjo nesibaigiantys priekaištai, kurie vėliau, anot pašnekovo, peraugo į kur kas rimtesnius dalykus. Šiandien pašnekovas svarsto prieš vedybas pakankamai nepažinojęs naujosios sutuoktinės, jau turėjusios tris dukras iš ankstesnės santuokos. Šiuo metu, anot jo, su trečiąja žmona vyksta skyrybų procesas.

Prasidėjo nuo menkiausių dalykų

„Mes susituokėme 2010 metais, rugpjūčio mėnesį, o atskirai apgyvenome 2014-aisiais, – pradeda A. Bandžius. – Iš esmės ji nuolat būdavo nėščia arba vaiko priežiūros atostogose, visą laiką mokėsi ir visą laiką buvo įtampa. Natūralu, kad keliesi anksti ryte, grįžti labai vėlai, prasideda priekaištai, ar tu negali anksčiau ateiti, nes vaikas nori tave pamatyti.

Iki 2014-ųjų metų vidurio su manimi dar buvo berniukai iš antrosios santuokos, ne kartą dėl psichologinių konfliktų teko susirinkti daiktus ir su vaikais važiuoti pas savo mamą, pavyzdžiui, švęsti Kūčių ar Kalėdų“, – pasakoja advokatu dirbantis vyras.

Jis teigia, kad konfliktuodavo dėl pačių menkiausių dalykų, pavyzdžiui, jo vaikų nuo stalo paimtų pistacijų.

„Man gaminant pietus buvo atėję vaikai iš antrosios santuokos. Tai buvo patiekalas, kuriam reikėjo išgliaudyti pistacijas. Man begliaudant vienas atėjo, kelias pasėmė į burnytę, kitas irgi – į tai visiškai nekreipi dėmesio.

Naktį prasidėjo pykčio priepuolis, kodėl aš nepavaišinau jos dukrų, kodėl aš jas išskiriu. Tai nebuvo gliaudoma ir dalinama, tai tiesiog buvo maisto priedas, o tai, kad jie atėjo ir pasiėmė kelis riešutus, visiškai neakcentuoju“, – sako pašnekovas.

Iš pradžių A. Bandžius esą galvodavo, kad kalta įtampa, žmonos nėštumas, kartu gyvenantys maži vaikai, pasikeitusi aplinka – ji buvo iš Telšių, draugių Vilniuje, tikina, daug neturėdavo. Vyras, iš pradžių galvojęs, kad žmona pasikeis, bet greitai sako supratęs, kad taip neatsitiks.

Griežtai moterų kontroliuojami vyrai susiduria su rimtomis bėdomis: viskas prasideda nuo smulkmenų
© DELFI / Audrius Solominas

„2013-aisiais buvau nusprendęs savo gimtadienį švęsti visiškai be šeimos. Nusipirkau bilietus į Latvijos operos ir baleto teatrą, kitą rytą parvažiavau. Aišku, vėl prasidėjo pretenzijos, kad išvažiavau su kažkokia moterimi... Pradedi galvoti, kur yra vieta, kur galėčiau atsisėsti ramiai, kvėptelti ir tiesiog pabūti vienas“, – sako jis.

Žlunganti santuoka ir nuolatiniai žmonos priekaištai, pasakoja, galvoje pasėjo neigiamas mintis: „Savijauta buvo prasta – vidinis nepasitenkinimas. Ne tiek savimi, bet galvodavau, tai ko tai moteriai trūksta, kas yra blogai?

Buvau susitikęs su psichologe. Mėginau suprasti, kas čia darosi. Viena santuoka, antra santuoka iširo – galbūt kažko nepamatai ir neišgirsti, ką sako kitas. Psichologė sako, o kaip jūs pats jaučiatės. Sakau, aš jaučiuosi išnaudojamas. Ji sako, jeigu iš tikrųjų taip yra, aš kitokio sinonimo, pavadinimo tokiam veiksmui nelabai galėčiau surasti.“

Įtraukė ir vaikus

Anot pašnekovo, netrukus prasidėjo ir dar baisesni dalykai. „Būdavo tokių atvejų, kada eidavau link vaiko, o ji demonstratyviai šaukdavo, kodėl eini su peiliu pas mane, aš bijau tavęs. O tu nieko rankose neturi. Po to matai, kad jos dukra rankose turi diktofoną ir besišypsanti laukia – įrašinėja. Iš tokio „gero gyvenimo“ bute teko statytis kameras“, – tikina pašnekovas.

Netrukus esą į konfliktą buvo įtraukti ir jo vaikai. Vyras pasakoja apie vieną įvykį, kai vaikų mama esą net neleido nuvežti blogai besijaučiančių atžalų į ligoninę. Tuo metu bendros A. Bandžiaus ir jo žmonos atžalos gyveno su mama, o pats vyras laikinai glaudėsi pas savo mamą.

„2016 metų vasario pabaigoje buvau atvažiavęs aplankyti vaikų. Vienas verkdavo, sirgdavo – nuvežiau pas gydytoją pasitikrinti. Jeigu prieš tai du kartus moteris sakydavo, kad vaikas serga, o nuvežus pas gydytoją ši kategoriškai paneigdavo, tai šįkart atvežus gydytoja pati pripažino, kad artėja bronchinės astmos priepuolis ir sako, arba gydome, arba ne.

Manau, kad vaikui nereikia leisti kentėti, sakau, gydom. Grįžome į namus, moteris matė, kad yra rankytė užbintuota, kateteris, kad kitą dieną nereikėtų durti. Vakare prieš užmigdant vaiką ji pareiškė, kad vaikui niekas vaistų neduos, na ir žodis po žodžio, moteris iš pradžių į viršugalvį, o po to ir stipriai šėrė man į nugarą, po mentimi. Prasidėjo konfliktas“, – pasakoja A. Bandžius.

Griežtai moterų kontroliuojami vyrai susiduria su rimtomis bėdomis: viskas prasideda nuo smulkmenų
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Anot pašnekovo, konfliktai vis stiprėdavo, esą yra buvę net ir tokių atvejų, kai į butą teko kviesti policijos pareigūnus. „Kviesdamas policiją aš tikrai nedvejojau dėl dviejų priežasčių. Viena, kad ji man net ir spirdavo, sakydama: eik greičiau iš čia. Kita, kad man atsikrausčius šešis ar septynis kartus ji kreipėsi į teismą, rašydama melagingus pranešimus, kad teismas iškeldintų mane“, – priežastis įvardija A. Bandžius.

DELFI primena, kad tai ne vienintelis teisminis procesas, kur A. Bandžius teisiasi su savo žmona. Su pirmąja žmona prieš devynerius metus išsiskyręs advokatas neseniai sulaukė viešų kaltinimų. Buvusi sutuoktinė teigia, kad iki šiol vyksta nesibaigiantys teisminiai procesai. Jos teigimu, A. Bandžius nesirūpina jų vaikų išlaikymu.

Pats advokatas ginasi esą žmona iš anksto numatė kelis žingsnius į priekį: teismai vyksta JAV, kur procesai yra itin brangūs, galimybės vyrui vykti į posėdžius beveik nėra.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Sako, kad apie vyrus ir moteris reikėtų kalbėti kartu

Vyrų krizių centro vadovė O. Liutkevičienė sako, kad panašūs atvejai dažnai nuveda iki negrįžtamų pasekmių. Anot jos, dauguma vyrų pakrikus santykiams dar bando kovoti, tačiau labai dažnai atsitinka, kad po to jie nuleidžia rankas ir grimzta į alkoholio liūną ar suserga depresija.

Dėl šios priežasties ji teigia matanti ryšį tarp vyrų patiriamo smurto ir alkoholizmo mastų. Didelė problema, pastebi specialistė, kad šalyje tiesiog nėra pakankamai pagalbą teikiančių įstaigų.

„Kas iš to, kad išeisi į kokį barelį, išgersi taurę – taip, tuo metu yra lengviau. Bet niekas nepasikeičia, o pasekmės dažniausiai yra labai liūdnos. Ir žudosi, ir neištveria, ir nesusitaiko su moterų išdavystėmis, skyrybomis“, – samprotauja O. Liutkevičienė.

Valstybės institucijos taip pat nepadeda, tikina pašnekovė.

„Pareigūnai, gavę pranešimą, kad smurtaujama prieš moterį, atvažiuoja, drastiškai gina, duoda parų. O kai vyras pasiskundžia, jie atvažiuoja, ir, teko išgirsti tokias replikas, tikslinasi, ar jus mušė šita gležna moteriškė, tai ką čia mums dabar daryti, mes niekur jos neišvešim“, – skundžiasi centro vadovė.

Griežtai moterų kontroliuojami vyrai susiduria su rimtomis bėdomis: viskas prasideda nuo smulkmenų
© DELFI / Domantas Pipas

Anot jos, pasaulyje pilna šalių, kur smurtas nepriskiriamas nei vienai lyčiai – tai yra ir Skandinavijos šalys, ir Prancūzija. Tokio požiūrio esą turėtų būti laikomasi ir Lietuvoje.

„Prancūzija – jeigu atėjai į kažkokią instituciją pagalbos, tavo lytis yra antrame plane. Svarbiausiai yra problema – smurtas. Smurtas yra prieš asmenį, prieš žmogų, prieš vienetą. Prieš vyrą ar prieš moterį – nėra net kalbos, jokio skirtumo.

Jeigu mes tiek metų vyrų socialinę atsakomybę skatinom, tai kaip dabar tai išgyvendinti? Paklauskit bet ko, kur vaikučiai liks po skyrybų. Dvigubos gyvenamosios vietos nustatymas – kalbama, kalbama ir kalbama. Juk yra tiek gerų praktikų, pavyzdžiui, Vokietijoje“, – geruosius pavyzdžius vardija O. Liutkevičienė.

www.DELFI.lt
40