Lietuvoje pirmąja vakcina nuo COVID-19 jau yra paskiepyta daugiau nei 80 tūkst. gyventojų, o antrąją gavo apie 50 tūkst. Nepaisant to, kad šalyje daugėja nuo koronaviruso apsaugotų žmonių, dalis vis dar abejoja, ar pasinaudoti šia proga jai atsiradus.

Pirmieji pagal prioritetines grupes šalyje pradėti skiepyti gydytojai ir kiti medicinos darbuotojai. Vienoje pagrindinių šalies ligoninių – Santaros klinikose – šiuo metu pirmąja vakcina paskiepyti beveik 4,5 tūkst. darbuotojų, abu skiepus gavo maždaug 4,3 tūkst. šios įstaigos personalo.

Dar sausio viduryje visų akys į šią ligoninę nukrypo dėl to, kad COVID-19 infekcija buvo nustatyta 79 medikams, jau gavusiems pirmąją vakciną. Netruko atsirasti ir klausiančių – ar jie tikrai užsikrėtė ne nuo skiepo?

Iki šiol Lietuvoje buvo naudojamos dvi vakcinos – „Pfizer-BioNTech“ ir „Modernos“. Būtent jomis ir skiepyti medikai, kiti gydymo įstaigų darbuotojai, socialinės globos namų gyventojai bei personalas – kitaip sakant, pirmosios sąraše esančios prioritetinės grupės. Neseniai gauta ir „AstraZenecos“ vakcinų siunta. Numatyta, kad pastarosiomis bus skiepijami švietimo įstaigų darbuotojai.

Atvejai, kai COVID-19 suserga jau gavę pirmą skiepą: ar jie galėjo užsikrėsti nuo vakcinos ir ar skiepytis persirgusiems?
© Vidmantas Balkūnas

Nors tokių atvejų, kai po skiepo asmenims nustatoma koronavirusinė infekcija, tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje iš tiesų yra, „Delfi“ kalbinti specialistai dar sykį pabrėžia – nėra nė mažiausios tikimybės, kad šie žmonės susirgo nuo iki šiol itin plačiai naudotų „Pfizer-BioNTech“ ar „Modernos“ vakcinų. Vis dėlto tik vieną skiepą gavusieji asmenys dar nėra visiškai apsaugoti, tad pasigauti šią infekciją gali. Net ir po antrojo skiepo imunitetas susiformuoja ne iš karto.

Gera žinia ta, kad jeigu COVID-19 užsikrėsite jau po pirmojo skiepo, yra nemaža tikimybė, jog sirgsite lengvesne infekcijos forma. Kitas klausimas – ar tada dar reikalinga antroji dozė?

Net ir gavus pirmąjį skiepą galima pasigauti COVID-19

Santaros klinikų direktoriaus medicinai pavaduotoja ambulatoriniam darbui Jolita Jakutienė primena, pirmasis skiepas nuo COVID-19 dar neužtikrina apsaugos nuo šios infekcijos.

„Visose šalies gydymo įstaigose buvo konstatuojama, jog paskiepijus pirmąja vakcinos doze nedidelei daliai asmenų buvo nustatytas SARS-CoV-2. Santaros klinikose tokių atvejų iš visų paskiepytųjų pirmąja vakcinos doze buvo tik apie 3 proc. Tai yra labai nedidelis atvejų skaičius. Akcentuotina, kad kol nesusiformuoja imunitetas, tol žmogus bet kada gali užsikrėsti COVID-19“, – pabrėžia ji.

Būtent taip nutiko ir Antavilių pensionato direktoriaus pavaduotojai socialiniams reikalams ir medicinos priežiūrai Birutei Šarakauskienei. Moteris sako, kad sausio 13-ąją ji pasiskiepijo, o sausio 15 d. atlikus PGR tyrimą jis buvo teigiamas.

„Mums periodiškai reikia tikrintis, vieną kartą per savaitę būtinai. Aš prie gyventojų labai mažai būnu, o jei jau eidavau, tai su visa apranga. Iš administracijos aš vienintelė buvau su teigiamu testu. Dabar jau tiesiog skambinu ir reikalauju, kad jos tikrintųsi, aš jų neužkrėčiau, labai džiaugiuosi“, – anksčiau pasakojo pašnekovė.

Atvejai, kai COVID-19 suserga jau gavę pirmą skiepą: ar jie galėjo užsikrėsti nuo vakcinos ir ar skiepytis persirgusiems?
© DELFI / Andrius Ufartas

B. Šarakauskienė susirgo lengva COVID-19 forma, pokalbio metu ji teigė, kad jaučiasi puikiai. Pensionato darbuotoja įsitikinusi, kad prie to prisidėjo pirmoji skiepo dozė.

Savo ruožtu J. Jakutienė teigė, kad ir Santaros klinikose didžiajai daliai pirmą skiepą gavusių ir vėliau COVID-19 susirgusių medikų infekcija buvo nustatyta tikrinant juos profilaktiškai arba po rizikingo kontakto su besimptomiais asmenimis.

„Sunkios eigos formų, kai pacientui prireikia hospitalizacijos, nenustatyta“, – apie tokius užsikrėtimus sakė ji.

Viruso šiose vakcinose nėra

Ar yra bent menka tikimybė, kad „Pfizer-BioNTech“ ar „Modernos“ vakcinomis paskiepyti asmenys COVID-19 susirgo dėl skiepo? Imunologė, Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro prof. Aurelija Žvirblienė sako, kad atsakymas čia vienareikšmis – ne.

„Tikimybė yra lygiai nulis ir tai yra visiškai neįmanoma. To būti negali, nes skiepo sudėtyje nėra jokio viruso – nei gyvo, nei negyvo, nei nekenksmingo, nei susilpninto. Viruso ten nėra.

Yra tik gabaliukas sintetinės, dirbtinai sukurtos RNR molekulės, kuri koduoja vieną iš viruso baltymų. Toks yra atsakymas. Nei ta RNR molekulė, nei nuo tos molekulės susidaręs baltymas nėra virusas. Ir netgi nieko panašaus į virusą. Nė vienas iš tų dalykų jokiu būdu negali sukelti infekcijos. Tai yra visiškai vienareikšmis atsakymas“, – sako ji.

Profesorė sako, kad visiškai realu, jog pirmąją vakciną gavęs žmogus net ir pasigavęs COVID-19 serga lengviau.

„Vienareikšmiškai – tai jam padeda, ypač jeigu jis užsikrėtė po savaitės ar po kokių dešimties dienų (po skiepo, – „Delfi“). Užtrunka kelias dienas, kol vakcina išjudina imuninę sistemą, išmoko ją atsakyti. Skiepas jas (imuniteto ląsteles, – „Delfi“) apmoko per pirmas dienas ir, kai užkratas pakliūva, ta armija jau yra pasiruošusi. Tikrai tai jau yra prielaida, kad žmogus sirgs lengviau“, – teigia ji.

Aurelija Žvirblienė
© DELFI / Andrius Ufartas
Aurelija Žvirblienė

Anot A. Žvirblienės, jau ir klinikiniai tyrimai parodė, kad 80 proc. žmonių gali būti apsaugoti praėjus dviem savaitėms po pirmojo skiepo. Tačiau, akcentuoja ji, antrasis skiepas yra būtinas, jog imunitetas būtų ilgalaikis.

„Jau tada ta apsauga pakankamai didelei daliai žmonių yra, bet jeigu nebus antro skiepo arba persirgimo, to pakartotino susidūrimo su virusu, apsauga truks trumpai ir greitai nukris antikūnų lygis, nesusiformuos ilgalaikė imuninė atmintis. Žodžiu, tas atsakas nebus efektyvus.

Antras skiepas arba persirgimas tiesiog užtvirtina tą imuninį atsaką ir tada susiformuoja toks, tikėsimės, ilgalaikis imunitetas“, – kalbėjo A. Žvirblienė.

Kodėl svarbios 12 ir 7 dienos?

Apie tam tikrą jau po pirmojo skiepo susidarančią apsaugą anksčiau kalbėjo ir Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė. Tiesa, kaip minėjo ir A. Žvirblienė, tai įvyksta tikrai ne iš karto po skiepo.

„Žiūrint į vakcinos registracinius tyrimus, ten labai aiškiai parašyta, kad po pirmos vakcinos dozės tik po 12 dienų rizika susirgti sumažėja iki 20 procentų“, – aiškino L. Jančorienė.

Profesorė akcentavo, kad vakcinos kūrėjų žadėtą 95 procentų atsparumą virusui pasiekti galima tik praėjus 7 dienoms po antrojo skiepo.

„Kitaip sakant, 80 procentų pirmąja vakcina paskiepytų žmonių rizikos užsikrėsti nebeliko. Bet 95 procentų efektyvumas būna pasiekiamas tik po antros vakcinos dozės. Ja, kaip žinome, skiepijama po trijų savaičių, ir rizika užsikrėsti, praėjus dar 7 dienoms, lieka tik 5 procentai“, – aiškino L. Jančorienė.

Atvejai, kai COVID-19 suserga jau gavę pirmą skiepą: ar jie galėjo užsikrėsti nuo vakcinos ir ar skiepytis persirgusiems?
© DELFI / Tomas Vinickas

Santaros klinikų direktoriaus medicinai pavaduotoja ambulatoriniam darbui Jolita Jakutienė teigė, kad ligoninėje liko tik labai nedidelė nepaskiepytų darbuotojų dalis.

„Neskiepyti jie yra dėl daugybės priežasčių – jau persirgtos COVID-19 ligos, ilgalaikio nedarbingumo, motinystės atostogų, stažuočių ir kt. Beveik kiekvieną dieną vyksta tokių darbuotojų vakcinavimas, prieš tai atlikus antikūnų tyrimą. Planuojama visiems darbuotojams atlikti antikūnų tyrimą, pageidaujantiems skiepytis bus skiriama vakcina“, – teigė pašnekovė.

Anot J. Jakutienės, praėjus trims mėnesiams po vakcinavimo antikūnų testais bus tikrinama, ar jie susiformavo visiems darbuotojams. Anksčiau prof. L. Jančorienė sakė, kad taip bus patikrinti ir tie, kurie gavo pirmąją vakcinos dozę, tačiau po to susirgo. Pagal antikūnų tyrimo rezultatus Santaros klinikos spręs, ar tokiems asmenims dar reikalingas antrasis skiepas, ar pakartotinė vakcinacija abiem dozėmis.

Jolita Jakutienė
© DELFI / Karolina Pansevič
Jolita Jakutienė

Ar reikia skiepytis persirgusiems?

Antavilių pensionato direktoriaus pavaduotoja B. Šarakauskienė sako, kad dėl ligos ji kol kas taip pat negali gauti antrosios skiepo dozės.

„Kažkada vėliau. Bus rekomendacijų, ką daryti tokiems kaip aš, po kiek laiko bus galima skiepytis. Antras dalykas – aš būtinai važiuosiu ir pasidarysiu tą tikrą antikūnų testą laboratorijoj ir bus matyt, kiek antikūnų turiu“, – kalbėjo pašnekovė.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra numačiusi, kad asmenys, kuriems buvo nustatyta COVID-19 liga, galės būti vakcinuojami nuo diagnozės dienos praėjus trims mėnesiams.

Jeigu liga nebuvo diagnozuota, bet tyrimas rodo antikūnų buvimą organizme, toks asmuo galės būti vakcinuojamas praėjus 60 dienų nuo antikūnų tyrimo rezultato dienos.

Prof. A. Žvirblienė teigia, kad jei žmogus persirgo ir jam susiformavo antikūnų, skiepytis nereikėtų skubėti.

„Čia yra paprasta logika. Mes galime prisiminti gripo epidemiją – ar kas nors eina, skuba skiepytis, jeigu, pavyzdžiui, tą sezoną persirgo gripu? Juk niekada taip nebuvo, kad paskui žmogus dar eina pasiskiepyti. Tai kodėl mums dabar atrodo toks keistas sprendimas, kad nereikia skubėti skiepyti tų, kurie neseniai persirgo? Ypač tų, kurie persirgo prieš kokius du tris mėnesius.

Atsparumas įgyjamas dviem būdais – arba persirgus, arba pasiskiepijus. Jeigu jau įvykęs tas punktas ir žmogus persirgo, tai nereikia skubėti skiepytis“, – aiškino profesorė.

Atvejai, kai COVID-19 suserga jau gavę pirmą skiepą: ar jie galėjo užsikrėsti nuo vakcinos ir ar skiepytis persirgusiems?
© jp.lt

Paklausta, ar taip pat yra ir kalbant apie tuos, kurie gavo pirmąjį skiepą, tačiau paskui dar ir persirgo, A. Žvirblienė tvirtina, jog taisyklė tokia pati.

„Tokių klausimų irgi sulaukiu. Turėtų būti ir Vyriausybės rekomendacijų. Vadovaujantis ta pačia logika ir tuo pačiu sveiku protu, kaip ir sakiau, yra du būdai, kaip sukelti atsparumą. Jeigu žmogus gavo vakciną, tada gavo virusą ir tas virusas jam irgi sužadino imuninę sistemą, tai jau mažiausiai yra tas pats, tarsi būtų antra vakcinos dozė. Jeigu mes dar jį paskiepysim, tai gali būti tarsi trečia vakcinos dozė ir būtų tarsi trečias susidūrimas su to viruso antigenais“, – aiškino imunologė.

Siūlo nežadinti imuninės sistemos be reikalo

Prof. A. Žvirblienė sako, kad jeigu žmogui visgi neramu, ar apsauga persirgus susiformavo, jis gali pasidaryti IgG klasės antikūnų tyrimą. Anot pašnekovės, tai daryti reikėtų praėjus ne mažiau kaip trims savaitėms po ligos.

„Jeigu antikūnų nebūtų, tada galima antrą dozę suleisti. Bet tikrai mažai tikėtina, kad tų antikūnų nebūtų, nes žmogus gavo ir vakciną, ir virusą, ir abu tie dalykai sužadino imuninį atsaką. Tai yra panašu, kaip gauti dvi vakcinos dozes“, – kalbėjo ji.

Ar skiepytis persirgusiems po skiepo nerekomenduojama tik dėlto, kad tai nėra efektyvu? A. Žvirblienė aiškina, jog nereikėtų imuninės sistemos žadinti dar labiau, jei ji jau yra sužadinta.

„Aš manau, tai nėra būtina, nes yra tam tikri dėsniai, kaip tas imuninis atsakas vystosi“, – teigė profesorė.


www.DELFI.lt
135