Praeitais metais panašiu laiku Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) Lietuvoje per savaitę fiksavo maždaug 70 susirgimų gripu ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), tenkančiomis 10 tūkst. gyventojų. Dar prieš metus – 2018-2019 m. sezonu – šis rodiklis siekė net apie 180, o šiuo metu jis yra vos 17.

Specialistai sako, kad akivaizdu, jog šiemet Lietuvoje neturėsime nei sergamumo gripu piko, kokį buvome įpratę matyti iki šiol, nei pandeminės situacijos. Vis dėlto, anot jų, atsipalaiduoti nereikėtų – visai realu, kad artimiausiais sezonais gripas grįš su nauja jėga, o tokį sumažėjimą galėjo nulemti ne tik kovai su COVID-19 pasitelktos apsaugos priemonės ir skiepai, bet ir kas 10-15 m. įvykstantys dėsningi svyravimai.

Apie tai, kodėl taip stipriai pakito sergamumas gripu, kokios priežastys tai lėmė ir kokios padėties galima tikėtis ateityje, kalbėta vienoje iš „Rinkis gyvenimą“ pokalbių ciklo laidoje.

Sergamumas sumažėjo šešis kartus

Kaip teigia NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė Greta Gargasienė praeitais metais Lietuvoje sausio antroje pusėje iš viso buvo fiksuota apie 1500 susirgimų gripu, o šiemet tuo pačiu kaiku šis skaičius buvo net šešis kartus mažesnis ir siekė 250. Anot jos, dabar iš tiesų karaliauja COVID-19 liga.

„Gripas tikrai niekur nedingo, tiesiog mes jo fiksuojame ženkliai mažiau negu praeitais sezonais. Tai yra ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Visos Europos šalys fiksuoja tikrai daug mažiau susirgimų gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis“, – teigė pašnekovė.

Sergamumas gripu Lietuvoje (NVSC duomenys)
Sergamumas gripu Lietuvoje (NVSC duomenys)

Įprastai gripo sezonas Europoje prasideda 40 vienų metų ir baigiasi 20 kitų metų savaitę.

„Tai realiai būna maždaug rugsėjo pabaiga ir kitų metų gegužės mėnuo. Dabar tas sezonas, sakykime, yra įpusėjęs. Jeigu žiūrime į visą istorinį periodą, dažniausiai Lietuvoje pikas yra registruojamas sausio, vasario mėnesiais, tačiau šiemet dėl tikrai mažo sergamumo registravimo greičiausiai neturėsime nei epideminio lygio, nei piko, kaip esame įpratę kiekvieną sezoną“, – teigė G. Gargasienė.

Išvardijo priežastis, galėjusias lemti tokius pokyčius

Infektologas, medicinos mokslų daktaras prof. Vytautas Usonis sako, kad viena iš priežasčių, lėmusių tokį ryškų sergamumo gripu sumažėjimą neabejotinai yra dėl COVID-19 taikomos apsaugos priemonės.

„Abiejų ligų – tiek gripo, tiek SARS-Cov-2 – epidemiologija yra panaši, abi plinta oro lašiniu būdu, kai su iškvepiamu oru užsikrėtęs asmuo iškvepia virusus. Tos priemonės, kurių įvairios šalys imasi COVID-19 profilaktikai, puikiai tinka ir gripo profilaktikai – tiek izoliacija, tiek kaukės ir pan.“, – sako profesorius.

Dar 2013 m. atliktas Mičigano universiteto tyrimas parodė, kad tinkamai rankas po pasinaudojimo tualetu nusiplauna vos 5 proc. žmonių, tik du iš trijų plaudami rankas naudoja muilą, o vienas iš dešimties apskritai neplauna rankų. V. Usonis sutinka, kad COVID-19 pandemija gerokai pakoregavo tokius žmonių įpročius ir privertė prisiminti elementarią rankų higieną.

Atsitraukęs gripas – tik tyla prieš audrą? Šie virusai gali grįžti gerokai pasikeitę
© Adobe Stock

„Čia turbūt net palyginimo būti negali. Pabandykite prisiminti kur nors rankų dezinfektantus viešose vietose iki COVID pandemijos“, – teigė jis.

Profesorius neatmetė galimybės, kad dabar fiksuojama sergamumo gripu statistika iš tiesų gali ir neatspindėti labai tikslios situacijos, nes dėl karantino ir baimės užsikrėsti koronavirusu dalis žmonių į medikus nesikreipia ne tik dėl gripo, bet ir dėl kitų sveikatos sutrikimų.

„Jeigu jie serga nesunkiai, jie nesikreipia ir automatiškai lengvesnės ligos, įskaitant lengvesnes gripo formas tiesiog yra neregistruojamos“, – sakė infektologas.

Kita vertus, pastebi V. Usonis, 2020-2021 m. buvo vykdyta ir labai intensyvi skiepų nuo gripo kampanija, kas taip pat galėjo lemti tokį ryškų pokytį.

Gripas
© Shutterstock
Gripas

Gali būti tyla prieš audrą

Anot G. Gargasienės, šį sezoną buvo užsakytas neįprastai didelis rizikos grupėms skirtas nemokamų gripo vakcinų kiekis. Specialistės teigimu, vos gavus vakcinas antplūdis buvo didelis, tačiau vis dar yra apie 50 tūkst. neišnaudotų skiepo dozių.

„Tikrai yra ne vėlu skiepytis ir siūlau žmonėms tai daryti. Iš tikrųjų mes turime pagalvoti ne tik apie tas prevencijos priemones, kurias mes apskritai naudojame apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų, tačiau ir apie specifinę profilaktiką.

Tokiu atveju, jeigu mes išauginsime pasiskiepijusių žmonių skaičių šiais metais ir kitais metais gripo sezono pradžioje, ir plius dar prevencija, tos nespecifinės priemonės – rankos, atstumas, kaukių nešiojimas ir pan. – nemanau, kad turėsime ženkliai didesnį sergamumą lyginant su kitais sezonais“, – apie galimą kitų metų scenarijų kalbėjo ji.

Vakcina
© Shutterstock
Vakcina

Vis dėlto, pasak V. Usonio, džiūgauti dėl sumažėjusio atsitraukusio gripo tikrai nereikėtų skubėti. Profesorius atkreipia dėmesį, kad šiai infekcinei ligai būdingi gana dėsningi svyravimai, kurie įvyksta kas 10-15 m.

„Jeigu pamenate, paskutinė gripo pandemija buvo 2009 m., praėjo beveik 10 metų. Taip jau būna gana dėsningai, kad kas 10-15 m. labai sumažėja sergamumas gripu įvairiuose pasaulio regionuose. Bet tai yra gana savotiškas „pasiruošimas“ dideliam gripo aktyvumo padidėjimui“, – įspėjo jis.

Profesorius aiškina, kad maždaug kas tiek metų gana reikšmingai pakinta ir pats gripo virusas ir tai tampa viena priežasčių, kodėl sergamumas staigiai ir stipriai išauga.

„Čia daug ir ilgai galėtume kalbėti apie gripo viruso kintamumą, apie tai, kaip tos itin kintančios struktūros ant gripo viruso paviršiaus išsemia savo galimų variantų ribas ir atsiranda nauji gripo virusai su dar visuomenei nežinoma struktūra. Jeigu taip atsitinka, tai gresia labai dideliu sergamumo gripu padidėjimu“, – teigė V. Usonis.

Vytautas Usonis
© DELFI / Andrius Ufartas
Vytautas Usonis

Pamiršo gripo pavojus

Nors G. Gargasienė pastebi, kad Lietuvoje kismet daugėja žmonių besiskiepijančių nuo gripo, šios ligos pavojingumą vis dar supranta ne visi. Specialistė primena, kad gripas taip pat gali baigtis mirtimi – pernai jis nusinešė 11 gyvybių, užpernai 26.

„Jeigu žiūrėtume ne procentaliai, o skaičiais, tai pastaruosius sezonus yra paskiepijama apie 70 tūkst. vyresnių nei 65 m. žmonių, turime tikrai mažą nėščiųjų procentą – iki 1 proc., socialinės globos ir slaugos įstaigose maždaug apie 4 tūkst. tiek darbuotojų, tiek gyventojų. O su lėtinė mis ligomis maždaug 30 tūkst.

Žmonės galbūt neadekvačiai vertina gripo riziką. Tai nėra ta pati infekcija kaip peršalimas ir apie tai daug metų šnekama. Tiesiog gal mes užmiršome gripo pavojingumą dabar turint tą COVID-19 ligos situaciją. Tačiau gripas, kaip ir COVID-19, sukelia ir sunkias komplikacijas, ir mirtį“, – pabrėžė pašnekovė.

Gripas
© Kauno klinikos
Gripas

Paklausta, ar ji tikrai mano, jog net ir pasibaigus COVID-19 pandemijai kito gripo sezono metu išliks žmonių sąmoningumas ir jie kur kas rimčiau saugosis šios infekcijos, G. Gargasienė atsakė:

„Mano, kaip specialistės nuomone, sąmoningumas atsiranda tada, kai atsiranda baimės jausmas. Seniai žinoma, kad 80 proc. užkrečiamųjų ligų galima išvengti tiesiog tinkamai plaunant rankas (...). Šiuo atveju būtent baimė užsikrėsti COVID-19 infekcija paskatino žmones imtis tų seniai žinomų ir tinkamų prevencijos priemonių kaip rankų higiena.

Iš tikrųjų kaip kis visa situacija sunku pasakyti. Atsiradus skiepams ir gydymui žmonės visada nusiramina“, – teigė ji.

Daugiau apie gripo gydymą, diagnostiką, COVID-19 ir gripo skirtumus bei ar įmanomas šių dviejų ligų duetas, žiūrėkite vaizdo įraše.


www.DELFI.lt
41