DELFI atliko socialinį eksperimentą: į redakciją buvo pakviesti 5 žmonės, kurie atliko 25-ių klausimų testą. Koks tai testas, dalyviai sužinojo tik prieš įjungiant kameras.

DELFI neseniai publikavo straipsnį apie depresijos mastus Lietuvoje. Straipsnyje skaitytojai buvo kviečiami atlikti Burnso depresijos skalės testą, kurį psichikos sveikatos specialistai naudoja praktikoje. Šis testas skirtas nustatyti depresijos sunkumą (nėra depresijos, lengva depresija, vidutinė depresija arba sunki depresija). Po publikacijos DELFI sulaukė įvairių reakcijų dėl pateikto testo, esą net gerai besijaučiantiems žmonėms jis gali parodyti lengvą ar vidutinę depresiją.

DELFI nusprendė atlikti socialinį eksperimentą ir išsiaiškinti, kaip lietuviai vertina savo savijautą, ir ar šis testas iš tiesių yra lakmuso popierėlis, galintis padėti įvertinti asmens psichinę sveikatą.

Į redakciją buvo pakviesti 5 žmonės, kurie prieš kameras atliko Burnso depresijos skalės testą ir pasidalino gautais rezultatais. Jų reakcijas galite pamatyti video reportaže.

Burnso depresijos skalės testas, anot Depresijos gydymo centro klinikinio psichologo Antano Mockaus, yra pasaulyje plačiai naudojamas ir tikslus instrumentas. „Ši skalė yra naudojama tyrimuose, ją galima naudoti psichiatrinės ligoninės priimamajame. Taip pat šia skale gali naudotis psichologai, psichiatrai ar bet koks žmogus, norintis įvertinti savo būseną“, – teigia A. Mockus.

Testą sudaro 25 klausimai, kurie analizuoja šiuos aspektus: žmogaus mintis ir jausmus, veiklą ir asmeninius santykius, fizinius simptomus bei polinkį į savižudybę.

Vieniems rezultatai staigmena, kitiems – sena naujiena

„Aš norėčiau nesutikti su rezultatais, bet nelabai galiu“, – teigia viena eksperimento dalyvių. Jos gautas rezultatas – vidutinė depresija. Mergina pastebėjo, kad testo atsakymui daug įtakos gali turėti ir dabartinė nuotaika. „Šiandien neutrali diena, todėl tikėjausi, kad rezultatas bus labiau pozityvus“, – atvirauja mergina.

Eksperimentu metu paaiškėjo, kad vienam iš dalyvių yra oficialiai diagnozuota depresija bei lengva šizofrenijos forma. Vaikinas tikina, kad pamatyti rezultatą „Sunki depresija“ nėra pats maloniausias dalykas, tačiau tai jam esą nebuvo netikėta. „Jei būčiau žinojęs apie ką testas, vis tiek būčiau atėjęs pasitikrinti savo emocinės būsenos“, – teigia dalyvis. Vaikinas taip pat pastebi, kad tokį testą atlikdami žmonės gali meluoti ir patys sau: atsakyti į klausimus nesąžiningai ir taip išvengti galimos stigmos.

„Turbūt niekada nesinorėtų savo būsenos įvardyti kaip „depresijos“. Tas žodis skamba šiek tiek baisiai. Nenorėčiau sutikti su rezultatu, kad man vidutinė depresija. Tačiau mano vidutinis nuovargis, vidutinis nepasitenkinimas dabartiniu gyvenimu daug ką pasako“, – atvirauja viena iš dalyvių.

Viena eksperimento dalyvė, kuriai testas parodė lengvą depresiją, toks klausimynas nepasirodė aktualus ir ji nesutiko su gautu rezultatu. „Tačiau atlikti testą buvo įdomu“, – teigė ji.

Atsakė į 25 klausimus ir sutriko dėl rezultatų: šis testas gali padėti atpažinti rimtą ligą
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Pamatę rezultatus nepulkite į paniką

„Ši skalė gali padėti žmogui susivokti, kokia yra jo būsena. Žmogus gali įtarti, kad jį kamuojanti būsena yra depresija, tačiau galbūt jis klysta. Kartais žmonės į depresijos sąvoką žiūri pernelyg paviršutiniškai. Kartais liūdną nuotaiką, blogus išgyvenimus žmonės vadina depresija. Toks klausimynas gali padėti žmogui pamatyti, kad liūdna nuotaika yra tik vienas iš daugelio depresijos simptomų“, – apie Burnso depresijos testą pasakoja A. Mockus.

Esminiai depresijos simptomai, anot A. Mockaus, yra liūdna nuotaika, kuri tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, didelis energijos ir aktyvumo sumažėjimas bei ahedomija – džiaugsmo, susidomėjimo praradimas. Tai, pasak A. Mockaus, yra pagrindiniai ir dažniausi depresijos simptomai. Jei šie simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, psichologas ragina susirūpinti savo psichine sveikata ir kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.

Tačiau atlikus testą ir pamačius rezultatus, anot specialisto, nereikėtų pulti į paniką. Psichologas pabrėžia, kad gautą rezultatą reikėtų patvirtinti arba paneigti apsilankius pas specialistą. „Šiame klausimyne yra klausimai apie savęs žalojimą, apie savižudybę. Jeigu jums dažnai kyla tokios mintys, impulsai ar net turite planą, tada iškart reikia kreiptis pagalbos. Jeigu turite nusiskundimų sveikata, o gydytojai tam neranda priežasčių, tada yra pagrindas manyti, kad tai kyla iš emocinių sunkumų. Tai irgi yra depresijos požymis“, – perspėja psichologas.

Atsakė į 25 klausimus ir sutriko dėl rezultatų: šis testas gali padėti atpažinti rimtą ligą
© Adobe Stock

Oficialūs duomenys tiesos neatspindi

DELFI jau rašė, kad, anot Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro, geriau žinomo kaip „Vasaros 5“, direktoriaus Martyno Marcinkevičiaus, depresija Lietuvoje serga gerokai daugiau žmonių, nei rodo statistika.

Anot jo, lietuviai vis dar bijo ir gėdijasi prisipažinti turintys psichologinių problemų. Be to, gydytojas sakė, kad Lietuvoje reikėtų suskaičiuoti ne tik valdiškų įstaigų, bet ir privačių klinikų duomenis tam, kad būtų atspindėti realūs depresijos sergamumo mastai.

„Moksliniai tyrimai rodo, kad išsivysčiusiame pasaulyje psichikos sutrikimus ir epizodus, kuriems jau reikėtų gydymo, patiria nuo 20 iki 45 proc. žmonių. Šie rodikliai nereiškia, kad kas ketvirtas ar kas trečias žmogus serga, tačiau patiria bent vieną tokį epizodą per gyvenimą. Žinant prastus Lietuvos sveikatos rodiklius mes būtume arčiau tos viršutinės ribos apie 30–40 proc. Didžiausia problema, ypatingai postsovietinėse šalyse, kad iš sergančiųjų pagalbos kreipiasi vos ne kas dešimtas, o kartais dar mažiau. Vakarų pasaulyje kreipiasi kas penktas.

Visose postsovietinėse šalyse yra išlikusi ta didžiulė psichiatrijos baimė ir žmonės tiesiog labai bijo kreiptis, esą paskui negalės įsidarbinti, negalės gauti teisių ir t.t. Ir apskritai, vis dar galvojama, jog žmogus nuėjęs į kažkokią įstaigą lieka paženklintas juodos dėmės“, – kalbėjo M. Marcinkevičius.

DELFI primena, kad depresijos skirstomos į dvi grupes: endogenines, nulemtas vidinių, įgimtų veiksnių, ir egzogenines, kurios išsivysto dėl tam tikro gyvenimo būdo ir aplinkos.

Kaip sakė M. Marcinevičius, žmonės depresija dažniau serga šalyse, kuriose yra šaltesnis klimatas ir mažiau saulės, kurios yra labiau išsivysčiusios, taip pat ten, kur gyventojai patiria stresą – vyksta karai, neramumai, revoliucijos ir socialiniai lūžiai. Anot gydytojo, Lietuvai įtaką daro visi trys neigiami faktoriai.

Pagalbos telefonai:
Psichologinės pagalbos tarnybaTelefono numerisDarbo laikas
Jaunimo linijaBudi savanoriai konsultantai 8 800 28888I-VII, visą parą
Vaikų linijaBudi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111I-VII, 11:00 - 23:00
Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui)Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai 8 800 77277II–VI, 16.00 - 20.00
Pagalbos moterims linijaPagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai 8 800 66366I-VII, visą parą
Vilties linijaPagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123I-VII, visą parą
Krizių įveikimo centrasKonsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) 8 640 51555I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.
Emocinė parama internetu
„Vaikų linija“Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.ltAtsako per 36val.
„Jaunimo linija“Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.jaunimolinija.lt/laiskaiAtsako per 2 darbo dienas
„Vilties linija“Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.comAtsako per 3 darbo dienas
„Pagalbos moterims linija“Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.ltAtsako per 3 darbo dienas
Psichologinės konsultacijosRašyti el. paštu: psyvirtual@psyvirtual.lt.Daugiau informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.ltAtsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiemsRašyti el. paštu: laukiam@artimiems.ltAtsako per 2-3 darbo dienas
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Darbo laikas: I, III, V 16.00–20.00 Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64.

www.DELFI.lt
43