Trumpesnis gyvenimas, susilpnėjusi atmintis ir pavojingai aštrūs pojūčiai – tai populiariausi mitai, kuriais tikintys žmonės vengia narkozės. Tiesą apie šiuos mitus ir viską, ką reikėtų žinoti apie anesteziją, visgi geriausia išgirsti iš specialisto – nustebsite.

Narkozė – graikiškai „sustingimas“ – tai dirbtinis ligonio užmigdymas. Narkozė naudojama operacijos ar sudėtingos procedūros metu, užmigdytas ligonis visai ar iš dalies netenka sąmonės ir nejaučia skausmo.

Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas profesorius dr. Andrius Macas paaiškino, kas vyksta pacientui narkozės metu.

Anesteziologijos klasikinis apibrėžimas sako, kad tai - miegas, nejautra skausmui ir raumenų atpalaidavimas. Tad sukeldamas bendrąją anesteziją anesteziologas ir kartu su juo dirbanti slaugytoja rūpinasi, kad visi šie trys komponentai būtų įvykdyti.

Tad skiriame vaistus miegui, skausmui malšinti ir raumenims atpalaiduoti. Dėl miego ir skausmo turbūt skaitytojai sutiks, tačiau, kai kalbame apie raumenų atpalaidavimą, lyg ir kyla klausimas - kam to reikia?

Bet būtent raumenų atpalaidavimas leidžia chirurgui atlikti daug daugiau. Ir vienintelė tiesiogine prasme su anesteziologija susijusi Nobelio premija yra būtent už raumenis atpalaiduojančių medikamentų atradimą“, - sakė profesorius.

Tiesa ar mitas?

Dažnai girdime žmones sakant, kad narkozė trumpina gyvenimą. Galbūt net patys tuo tikime. Kai kurie netgi pateikia labai konkrečius skaičius – esą viena narkozė paciento gyvenimo trukmę sutrumpina penkeriais metais. Tačiau profesoriaus teigimu, tai – mitas.

„Anestezija, žmonių dažnai vadinama narkoze, priešingai sudaro galimybes atlikti procedūrą ir operaciją, be kurios žmogus arba žūtų, ar sutrumpėtų jo gyvenimo trukmė bei kokybė. Iki šiuolaikinės anestezijos atsiradimo, chirurgija negalėjo taip plačiai vystytis. Viskas pasikeitė gimus ir vystantis anesteziologijai. Tad tai – mitas“, - patikino A. Macas.

Profesorius Andrius Macas
© Asmeninis archyvas
Profesorius Andrius Macas

Įtaką organizmui anestezija, žinoma, turi. Privačių klinikų internetiniuose puslapiuose nurodoma, kad anestezija dar 24 valandas po operacijos turės poveikį paciento organizmui. Todėl per tą laiką nepatartina priimti svarbių sprendimų, valdyti mechanizmų, vartoti alkoholio ar nikotino ir panašiai.

A. Macas pabrėžė ir kad anestezija nėra tik miego sukėlimas: „Anestezija turi įtaką žmogui, nes tai nėra fiziologinis miego sukėlimas. Nuostabu būtų, jei anesteziologas suspaudytų mygtukus ir ligonis užmigtų, o pabaigoje vėl surinktų kokią kombinaciją – ir prabustų. Tačiau taip nėra.

Tai tik liudija, kad anestezija yra medicininė intervencija, turinti savo poveikį. Visgi mokslo darbų ir įrodymų, kad pati anestezija trumpina gyvenimo trukmę, neturime. Turime įrodymus, kad po anestezijos išsiskiria specifinės medžiagos iš ląstelių, tačiau tai dar nebyloja apie pažaidą, nes tokios pačios medžiagos išsiskiria gydytojui, slaugytojai po naktinio budėjimo.“

Kitas mitas – dėl skaičiaus, kiek kartų galima atlikti anesteziją. Kai kurie pacientai vengia operuotis, nes neseniai jau patyrė operaciją arba tai būtų ketvirta-penkta narkozė jų gyvenime. Jie įsitikinę – per daug. Tačiau mediko teigimu šis įsitikinimas taip pat klaidingas.

„Tikrai nėra skaičiaus, kiek galima. Žinoma, visada geriau to, kas nefiziologiška, kad būtų mažiau. Tačiau įsivaizduokite mažą vaiką, kuris patyrė nudegimus. Jų tvarstymams, nudegusių audinių pašalinimui gali reikėti 50-70 procedūrų, o tai - labai skausminga.

Tai reiškia, kad reikės tiek pat anesteziologinių intervencijų. Tad skaičiai labai dideli ir vis tiek siekiama, kad mažylis būtų kaip galima saugesnis šių procedūrų metu“, - sakė A. Macas.

Anesteziologija – tiesiog aviacinio meistriškumo

Visi prisimena pokštus apie ankstyvąją anesteziją – butelis gėrimo arba kuoka per galvą. Tačiau dabar taip nutolome nuo tų laikų, kad nė juokauti nebeišeitų. A. Macas palygino, kas kito anestezijos srityje per 50 metų.

„Anesteziologija per pastaruosius 50 metų vystėsi maksimalaus saugumo ligoniui ir pacientui kryptimi. Tai susiję su naujų medikamentų atsiradimu. Jų išskirtinumas – kaip galima trumpesnis veikimas. Kitaip tariant, aiški pradžia ir aiški pabaiga.

Kita kryptis – kruopščiausia paciento stebėsena. Ji, visų pirma, grindžiama ypatingu gydytojo ir slaugytojo paruošimu, taip pat per pastaruosius 50 metų atsiradusiais gausiais stebėjimo metodais. Visa tai leido anesteziologiją pakylėti į aviacinio saugumo ar net kosminių kelionių saugumo lygmenį.

Ir Lietuvoje ne tik neatsiliekame, bet daugeliu atveju esame pirmaujančių valstybių gretose. Šiuo metu dėmesys kreipiamas pooperacinio skausmo, pykinimo ir vėmimo valdymo, spartaus sveikimo programų įdiegimui, kurios gerina sveikimo rezultatus ir mažina ne tik anesteziologinių komplikacijų dažnį“, - pasakojo profesorius.

Pasirodo, reikalui esant galima netgi pažadinti pacientą ir toliau tęsti operaciją – šiam jau esant pabudus. Tam reikia ypatingai išvystytų gebėjimų.

„Labai patyrę anesteziologai ir mūsų ligoninėje žadina pacientus, kai yra toks reikalas. Tai būna reikalinga neurochirurginių operacijų metu, operuojant labai sudėtingas smegenų struktūras, vengiant jų pažeidimo.

Atkreipiu dėmesį, kad net ir žadinant pacientas neturi jausti skausmo. Turi būti budrus, bet jam turi neskaudėti. Kaip suprantate, čia būtinas ypatingas anesteziologo meistriškumas“, - pabrėžė A. Macas.

Įprastai pacientai pasakoja dažniausiai džiaugiasi buvusiu miegu. Kiti, kaip teigė medikas, pabudę nesupranta, kas ką tik buvo – klausia, kada jį ar ją migdysime. Tai liudija atliktos procedūros kokybę ir pooperacinį komfortą.

Taip pat profesoriaus praktikoje buvo ir du itin įsimintini atvejai.

„Viena pacientė atsiminė užmigimo momentą ir pirmąsias minutes po jo. Skausmo nejautė, tačiau galėjo papasakoti pirmąsias dvi minutes. Vėliau giliai įmigo. Tai - visiškai suprantama, bet tą atvejį analizavau labai kruopščiai ir dabar mokydamas jaunus gydytojus rezidentus visada kviečiu kalbėtis.

Ne kalbinti, bet ramiu balsu aiškinti užmigimo eigą net ir pirmosiomis minutėmis po medikamentų suleidimo. Iš tiesų tokia laikysena didina ir pačių gydytojo bei slaugytojos budrumą, ir apskritai dėmesingumą pacientui.

Taip pat nutiko ir vienas anekdotinis atvejis. Vienas žvitrus pusamžis vyriškis, atvykęs nedidelei operacijai, jau operacinėje, ant operacinio stalo, beveik susigraudinęs klausė: „Ar galėsiu po operacijos groti smuiku?“

Mane taip pat jautrumas pagavo – maniau, gal koks kaimo kapelos smuikininkas ir nuoširdžiai jam aiškinau, kad tikrai galėsiąs. Jis tik linksmai plykst ir sako: „Va kokia nuostabi medicina šiandien: iki operacijos negalėjau, o po operacijos - galėsiu!“ Gardžiai visi juokėmės. Nuotaika buvo puiki. O kas ten žino, gal jis dabar iš tiesų groja smuiku“, - šypsojosi medikas.

Būtina žinoti, jei ruošiatės operuotis

Vienas iš saugumo reikalavimų - nevalgyti ir negerti prieš operaciją. Sakoma, kad tai svarbu dėl paspringimo rizikos, tačiau kartais tokią rekomendaciją galima ir neteisingai suprasti.

„Susilaikymas nuo skysčių ir maisto negali būti badavimas. Įrodyta, kad badavimas prieš operaciją neabejotinai blogina operacinio gydymo rezultatus. Čia reikia konkretumo. Jei žmogus atvyksta planinei operacijai – jis turėtų nevalgyti 6 valandas, negerti skaidrių skysčių – 2 valandas, tačiau jei yra žymus viršsvoris ar sergama cukriniu diabetu – negeriama 3 valandas.

Atkreipiu dėmesį, kad kava – skaidrus skystis, o kava su pienu – jau valgis. Sultys taip pat valgis. Jei pacientas serga ūmine liga ar turi žarnyno ligų – kartais gali gydytojai prašyti ilgesnio laiko, tačiau apie tai pasako atskirai“, - informavo A. Macas.

Jis detaliau papasakojo ir apie kitus galimus reikalavimus. Dauguma nurodymų yra bendro pobūdžio, visgi keli gali būti specifiniai – šeimos gydytojas, operuojantis chirurgas ar anesteziologas gali priimti konkrečius sprendimus, atsižvelgiant į ankstesnes ar esamas gretutines ligas, vartojamus medikamentus ir panašiai.

Taip pat svarbu higiena: atvykti nusiprausus, susitvarkius nagus: „Mums, anesteziologams, svarbu, kad nagai būtų natūralios spalvos, kitaip sunku aparate stebėti įsotinimą deguonimi, o tai labai svarbu.

Taip pat sudėtinga dirbti ir tais atvejais, kai pacientai turi visą gausybę auskarų arba priklijuotas blakstienas. Priklijuotoms blakstienoms atsiklijavus ir pasislinkus, įkritus į akis, po operacijos pacientą kartais vargina labai intensyvūs skausmai. Kartais pjūvio tiek neskauda, kiek skauda akis.

Atkreipiu dėmesį ir į tatuiruotes. Jei tatuiruotės vietoje tektų atlikti blokadą – anesteziologas to atlikti negalėtų dėl tatuiruotėje esančių dalelių, kad jos nebūtų perneštos gilyn. Kaip matote – kuo būtumėte natūralesni, tuo saugiau.“

Taip pat labai svarbu atvirumas ir pasitikėjimas savo gydytojais. Gyvenimo būdas ir visa papildoma informacija taip pat gali turėti įtakos. Tarkime, jeigu praeityje žmogus vartojo žalingas medžiagas ar buvo priklausomas nuo alkoholio, apie tai taip pat vertėtų informuoti medikus.

„Visada nuoširdus pokalbis ir „atviros kortos“ yra labai svarbu. Niekada anesteziologas ir sumanus gydytojas jūsų nepasmerks ir netinkamai nepasinaudos, jei pasakysite apie save tiesą. Nuoširdus pasakymas apie vartotą alkoholį ar kvaišalus ne tik padės parinkti medikamentų dozes, kurios tikrai gali būti kitokios, tačiau gal net parinks papildomas priemones, kurios padės paciento sveikimui.

Brandus žmogus pasidalina ir labai jautriomis žiniomis apie savo ligas, pavyzdžiui, hepatitus, žmogaus imunodeficito infekciją. Tai ne tik jam naudinga, tačiau tokios žinios saugo medicinos personalą. Tokiam ligoniui jaučiame ypatingą pagarbą“, - sakė A. Macas.

Pasak specialisto, pacientai dažniausiai klausia, ar neskaudės, ar prabus. Jis nuramino, kad anesteziologo didžiausias troškimas ir rūpestis, jog pacientui viskas sektųsi gerai.

„Pasitikėkime savo gydytoju anesteziologu ir su juo kartui dirbančia slaugytoja. Jie išmano savo darbą ir labai nori, kad jums pasisektų. Nerimas - prastas palydovas. Įrodyta, kad priešoperacinis nerimas dar ir pooperacinį skausmą žymiai didina. Tad atvykite pasitikėdami ir draugiškai, ir pozityviai nusiteikę“, - linkėjo A. Macas.


www.DELFI.lt
15