Liga, apie kurią nedrąsu kalbėti, bet kurios užleidimas gali privesti iki rimtų sveikatos negalavimų ar operacijos. Sergantys kartais gėdijasi apie tai kalbėti ir apie nemalonius pojūčius nutylima net patiems artimiausiems žmonėms. Gydytojai savo ruožtu sako, kad į hemorojų reikėtų žiūrėti, kaip į įprastą negalavimą, juk mes visi turime hemorojinius mazgus, tiesiog vieniems jie padidėja ir slenka žemyn.

Delfi kalbinti du šios srities specialistai, gydytojai Edvinas Kildušis ir Donatas Danys ragina nebijoti ateiti į konsultacijas, kad ir kokia intymi apžiūra ar nepatogus pats pokalbis beatrodytų. Reiktų į tai žiūrėti kaip į bet kurį kitą vizitą pas kitos srities specialistą, juk gydytojai su pacientais dirba ne vienerius metus, tad nustebinti savo bėdomis ar, juolab, gėdintis gydytojo tikrai nereiktų. Taip pat, pajutus simptomus, ne tik kad negalima delsti ateiti pasitikrinti, bet atėjus būtina neslėpti nei vieno pojūčio, kad ir koks nepatogus jis būtų. Tik tuomet gausite patį veiksmingiausią gydymą. Uždelsus kreiptis į gydytojus, galima nepastebėti daug rimtesnės ligos – piktybinio onkologinio susirgimo.

Baimė išgirsti diagnozę kamavo daug metų

Šokas ir baimė – tokia buvo Dominyko reakcija, ant tualetinio popieriaus pastebėjus kraują. Vyras apie savo patirtį pasakė pažįstamam gydytojui. „Jis nuramino, kad tai laikina ir praeis. Nusiraminau. Tai buvo labai seniai, prieš daugiau nei 23 metus. Simptomai kartas nuo karto kartodavosi, bet nerimo dar nebuvo. Nieko baisaus ir nebuvo – neskaudėjo, tačiau visuomet jaučiau nepatogumą. Laikui bėgant simptomai stabilizavosi, pripratau, susitaikiau. Situacijai pradėjus blogėti, jaučiau, kad reikia kreiptis į specialistus, bet baimė buvo didesnė. Manau, daug žmonių, kaip ir aš – dėl įsivaizduojamų nemalonių pojūčių gydytojo kabinete laiku nesikreipia pas gydytojus. Žinoma, baisu išgirsti ir diagnozę – operacijos niekam nesinori, o dar jeigu tai vėžys?“ - kalbėjo Dominykas.

Vyrui prireikė ne vienų metų, kol nugalėjo baimę nueiti rimtai patikrai. „Nebebijoti padėjo atsiradusios kitos sveikatos problemos – reikėjo daryti prostatos biopsiją, išvaržos operaciją. Tuomet dingo visos baimės – nuėjau pasitikrinti ir dėl daug metų kankinusios ligos. Po konsultacijų su šios srities gydytoju profesionalu, ryžausi operacijai, nes mano atveju, tai buvo geriausias sprendimas, ir dabar labai tuo džiaugiuosi. Ligoninėje praleidau vieną naktį, po operacijos buvo poros savaičių reabilitacija“, - sako Dominykas, patariantis neužleisti ligos, mažiau klausytis liaudiškų patarimų, o skubėti pas šios srities specialistus. Kokybiškas gyvenimas po gydytojų patarimų bei chirurginio įsikišimo, vyrui atpirko visas baimes, kurios buvo nepagrįstos šitiek metų.

Hemorojaus atsiradimo priežastys nėra iki galo aiškios

„Hemorojaus vystymąsi lemia vidurių užkietėjimai, kai reikia stangintis tuštinantis, taip pat kaverninių kūnelių išsiplėtimas dėl nėštumo ar kitų priežasčių, sutrikdančių kraujo tekėjimą iš išangės-tiesiosios žarnos srities, jungiamojo audinio silpnumas dėl senėjimo, ligų, mitybos. Dažniau hemorojumi serga vyrai“, - apie dažniausią tiesiosios žarnos ligą kalba Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Abdominalinės chirurgijos gydytojas E. Kildušis.

Hemorojaus atsiradimą skatina ilgas sėdėjimas tualete, sunkus fizinis darbas, sunkumų kilnojimas, ilgalaikis sėdimas ar stovimas darbas, alkoholio vartojimas, aštrus maistas, mažas judrumas, antsvoris, viduriavimas, įtakos turi paveldimumas.

Keturi ligos laipsniai

Gydytojas E. Kildušis sako, kad nesigydant, dėl didėjančių hemorojinių mazgų dažnėja pakraujavimo epizodai ir gausėja kraujavimas: „Liga progresuoja, todėl gali prireikti chirurginio gydymo. Ypač svarbu, kad kraujavimas nėra tik hemorojui būdingas požymis, tai ir vienas iš dažniausių tiesiosios žarnos onkologinių susirgimų simptomų, todėl uždelsus kreiptis į gydytojus galima nepastebėti piktybinio susirgimo“.

Dažniausias simptomas, pasak gydytojo, yra kraujavimas tuštinantis, ypač pabaigoje. „Atsižvelgiant į mazgų iškritimo dydį, skiriami keturi hemorojaus laipsniai: pirmas laipsnis, kuomet hemorojiniai mazgai neiškrenta, kartais pakraujuoja. Antras laipsnis, kuomet mazgai iškrenta stanginantis, bet po to sugrįžta atgal. Trečias laipsnis, kai iškritę mazgai savaime atgal nesugrįžta, juos reikia įstumti ranka. Ketvirto laipsnio mazgai lieka iškritę iš išeinamosios angos. Dažnai jaučiami nemalonūs neapibrėžti pojūčiai išangėje. Išangės išskyros ir niežulys būdingas III-IV laipsnio hemorojui. Skausmas pasireiškia esant hemorojinio mazgo uždegimui“, - apie ligos progresavimą ir simptomus pasakoja E. Kildušis.

Vieno gydymo nėra

Pilvo chirurgas – proktologas dr. Donatas Danys sako, kai dažnai hemorojaus simptomai kartojasi ir gydant konservatyviomis priemonėmis nesulaukiamo didesnio efekto, tuomet yra gydymas vaistais, mitybos ir režimo korekcija. Dažniausiai nukenčia gyvenimo kokybė. Tai jau signalas kreiptis pas gydytojus proktologus. Kuo didesni mazgai, tuo sunkesnis ir ilgesnis būna pooperacinis laikotarpis.

„Hemorojui vieno optimaliausio operacinio gydymo šiuo metu nėra. Dažniausiai chirurginio gydymo taktika pasirenkama nuo hemorojinių mazgų dydžio. Mažesniems vidiniams mazgams galima naudoti hemorojaus maitinančios kraujagyslės persiuvimą arba lazerinę hemorojaus šalinimo operaciją, didesniems mazgams taikoma tradicinė ekscizinė hemoroidektomija ar ligasure hemoroidektomija. Taip pat galimos šių operacijų kombinacijos“, - sako gydytojas.

D. Danys pastebėjo, kad dažniausiai pacientai delsia pasirodyti pas proktologą, nors dauguma po apžiūros sako, „kad, galvojo bus blogiau“. „Turintiems tuštinimo sutrikimų ar išangės diskomfortą būtina proktologo apžiūra, svarbiausia yra nedelsti. Juk panašūs simptomai gali būti ir onkologinės ligos pradžia“, - taip pat perspėja gydytojas.

Išvengti hemorojaus padeda kasdienių įpročių pakeitimas

Ligos profilaktika gan paprasta: reikia gerti daug skysčių (1,5 – 2 litrus per dieną), sureguliuoti dietą, vengti alkoholinių gėrimų, kavos, aštraus maisto.

„Valgykite daug skaidulų turintį maistą: daržoves, vaisius, rupią duoną, avižinius dribsnius. Nekelkite ir neneškite labai sunkių daiktų, daugiau sportuokite: plaukiokite, bėgiokite. Nenešiokite veržiančių rūbų, venkite karščio: saunų, karštų vonių, ilgalaikio buvimo saulėje. Reiktų vengti ir ilgo važinėjimo dviračiu bei jodinėjimo. Tualete irgi turi būti tam tikros taisyklės – visų pirma tualetu reiktų naudotis reguliariai, vengti ilgo sėdėjimo, ką vyrai mėgsta, taip pat naudoti švelnų tualetinį popierių“, - pataria gydytojas E. Kildušis.


www.DELFI.lt
4